Na, o mokytoja buvo, žinoma, Juliana :) Prižadėjo kažkam kaligrafiškai parašyti sveikinimą kinų Naujųjų metų proga, tai šiandien susiruošė visas priemones ir sėdo prisiminti mokyklos laikais praktikuotą meną. Tuo pačiu ir mane pasikvietė… Parodė kelis rašymo stilius ir paeiliui vis rašėm.
Sakė, kad kaligrafijos mokėsi pradinėje mokykloje, o namuose mama kiekvieną sekmadienį liepdavo hieroglifais prirašyti dešimt lapų. Aišku, tuo metu jai tai labai nepatikdavo… Kaip dabar rašė, tai, mano akimis žiūrint, labai gražu, bet sakė, jei pamatytų mama, duotų velnių, nes jau pamiršusi ir visai nebegražu :)
Štai dalis šiandienos rezultato. Atskirti lengva: kur kreiva šleiva – mano, kur dailiai parašyta – Julianos :)
Hieroglifus tradiciškai rašyti ir skaityti reikia iš viršaus į apačią ir iš dešinės į kairę. Bet dabar knygynuose kiniškų knygų galima rasti įvairių: vienos išleistos mums įprasta skaitymo tvarka, kitas reikia pradėti versti nuo apatinio viršelio.
Juliana, pasirodo, ir piešti moka. Jos šiandien nupiešti bambukai… :)
Vakare turėjau planą išleisti per Kalėdas Julianos padovanotus “Eslite” knygynų čekius. Mieste jų daug, bet važiavau į tą, kuris dirba visą parą. Tuo įdomus ir garsus, kažkada buvo išrinktas geriausiu Azijos knygynu. Visą parą pradėjo dirbti 1999 metais, taigi jau dešimt metų neužsidaro.
Šis ne pats didžiausias, tas, kuriame buvau prie “Taipei 101″ dangoraižio, daug didesnis. Bet visi labai jaukiai padaryti ir vietoje gali skaityti, kiek nori. Paruošti stalai, ant kurių prašymas neskaityti savų knygų, tik knygyno. Kuo ne biblioteka… :)
Tik man vis tiek keistas jausmas… Maždaug neperki, naudojiesi proga ir vietoje skaitai.
Čia žvilgsnis į kanceliarijos skyrių, kuriame turi labai gražių dalykų – tų pačių kaligrafijos priemonių ir pan.
Valgiau apatiniame aukšte esančiame “Food Court’o” atitikmenyje – daug mažų vietelių su skirtingomis virtuvėmis. Spėkit, kas šis mandras prietaisas? :)
Jį gauni užsisakęs valgyti ir gali eiti pasivaikščioti aplink. Kai tik patiekalas paruoštas, pradeda pypsėti ir eini atsiimti. Štai kaip sugalvota :)
Jau vėlu, eisiu miegot… Labanakt ir smagaus šeštadienio vakaro!
Žemyninėj Kinijoj bemaž visos knygos dabar iš kairės į dešinę. Stulpeliais ir iš dešinės į kairę – nebent klasikiniai veikalai. Taivanis šia prasme “tradiciškesnis” :)
Kad Lietuvoj tokį knygyną…
Gal reikia specialisto akies ir atskirimui, kur sleiva rasysena, kur ne, man nelabai matosi :)
Tik užmetus akį, visi hieroglifai atrodo panašūs, bet maniškiuose brūkšnelių storis nevienodas, neišlaikytos proporcijos, dažnai nukreivinta ir nėra kaligrafiškų “vikrantasų” – visokių užsukimų ir pan. :) Juliana sakė, kad pažiūrėjus iš karto matyti, jog rašė užsienietis :)
Jo, man ir Lietuvoje norėtųsi tokio knygyno… Tik lietuviai tikriausiai vis tiek kaip nors sugalvotų papiktnaudžiauti tokia galimybe, jeigu būtų.
Dėl tradiciškumo – man labai patinka, kad ir hieroglifai čia tradiciniai. Iki Taivano buvau pradėjęs mokytis supaprastintus, galvojau, bus sunku persiorientuoti… Bet nebuvo sunku, o grįžti prie supaprastintų visai nebesinori :)
Na, aš ir tų, ir anų ragavau, galiu tradicinius skaityt, bet pati naudoju tik supaprastintus. Kai kurie tikrai patogiau nei tradiciniai – koks 几 pvz. Bet kiti tai nei šiokie, nei tokie, sutinku (tarkim 书 – lyg pusės rašmens trūktų). Bet kadangi ne į Taivanį akys daugiau krypsta, tai apsistojau prie supaprastintų :)
O kaligrafijos turbūt sveika pasimokyt… sėkmės, jei sumanysi ;) Dėstytojas Kinijoj tikino, kad kai įgyji pagrindus (brūkšniukai, kabliukai ir t.t.) tai niekad jau nebeatrodys taip šleivai, kaip iš pat pradžių. Na bet kai man tas teptukas dreba kaip nežinau kas, tai toliau pagrindų ir nenuėjau :)
Labai gražiai Juliana piešia:)o knygynas irgi smaguma – norėčiau irgi taip nueit ir skaityt, beveik kaip meditacija būtų:)faina..
Mokytis man labiau patinka tradicinius, o ateityje, kas ten žino, gal praktiškai tikrai prireiks naudoti supaprastintus… Bent jau kalba nesiskiria, tik raštas :)
Rimčiau mokytis kaligrafijos kol kas neplanuoju, nors būtų gerai kažkaip pagerinti rašymo įgūdžius. Tebūnie ir tik tuos pagrindus įgyti… :)
Praeitą trimestrą klasėje buvo japonas, kurį vaikystėje tėvai vertė daug mokytis kaligrafijos, nes buvo neramus, išdykęs vaikas. Tikriausiai padėjo, nes dabar jis labai ramus… :) Taigi kaligrafija ne tik ranką lavina, bet ir asmenybę keičia :)
>>Bent jau kalba nesiskiria, tik raštas :)
Šiek tiek skiriasi. Labai nežymiai, bet skiriasi… Žodžiai, terminai kitokie vartojami. Kartais “mainlanderis” pamato kinišką tekstą ir pasako, kad čia taivaniečio rašyta, nes yra žodžių, kurių žemyne nenaudoja. Bet ir pačiam žemyne pakankamai tų skirtumų yra, šiaip ar taip…
Sutinku, čia labai apibendrintai pasakiau… Kinų kalba apskritai nevienalytė, o skirtumų, kaip kalba žemyninėje Kinijoje ir Taivane, tikrai yra…