Šiandien pratęsiau pažintį su egzotiškais vaisiais. Vis ieškojau progos nusipirkti mažą kiekį durijaus – tokio didelio, dygliuoto ir skleidžiančio nemalonų kvapą vaisiaus :) Paskutinė savybė labiausiai vertė abejot, ar patiks, todėl ir norėjosi tik paragaut. Galų gale šiandien ta svajonė išsipildė :)
Sveikas durijus (angl. “durian”) atrodo štai taip. Nusipirkti jį visą kainuotų gal 20-30 litų.
Mano “davinukas”, išskirtas kaip nuolatiniams klientams vietinėje vaisių krautuvėje, atrodė taip – maišelyje parsinešta gelsva patižusi masė. Viduje dar buvo įsimaišiusi nemaža sėkla-kauliukas.
Kvapas iš tiesų savotiškas. Kaip rašo “Wikipedia”, jis lyginamas su kanalizacijos ir kitais kvapais. Tik man atrodo, apetitas greičiau gali sugesti paskaičius analogijas, nei tiesiog pauosčius :) Juo labiau, kad prie kvapo greitai pripranti ir nebėra bjaurus.
Skonis – salsvas, gal kiek šleikštokas, bet apskritai neblogas. Tiek konsistencijos, tiek saldumo atžvilgiu turbūt labiausiai priminė pernokusį bananą. Valgiau nedaug, bet panašu, kad sotus. Gaila, nepaklausiu, atvežtas ar vietinis. Įdomu, ar augina Taivane…
Pardavėja sakė, kad galima valgyti dvejopai – iš karto nusipirkus ir sušaldytą. Taigi dalį padėjau į kamerą, rytoj bus smirdančių ledų :)
Bendrai durijų būtų galima palyginti su prancūziškais sūriais – nekoks kvapas netrukdo mėgautis skoniu, tik šaldytuve pasmirsta :)
… pavadinimas tinkamai papildo visa keke aprasytu vaiso savybiu :))
gal durijanas? :) bet nepadeda
Pavadinimą žiūrėjau Kalbos komisijos puslapyje – durijus :))
Durijanu vadiname ir mes visi Singapūre, durijus kažkaip durnai skamba :)) O šiaip jis labia Singapūre populiarus, net Esplanade (googlėj galima matyti) koncertų salė panašios formos.. :) Šiaip neteko ragauti, bet su jais visokių dalykų yra.. Džemas, sausainiai, ledai ir pan.. :) Ir kiek teko girdėti, vieniems labai patinka, o kiti negali apkęsti skonio/kvapo. Kodėl taip – nežinia.. Pats dar nebandęs, tačiau dar truputį laiko liko, spėsiu ;)
Kažkaip nekaip ir vaizdas to vaisiaus, tavo tos dalies parsineštos ir aprašymas..:))net ir pavadinimas toks kaip čia pasakius:))
Mačiau internete draudimų Singapūro metro ženklą – negalima rūkyti, valgyti ir gerti, neštis degių medžiagų ir… durijų :)
Čia panašiai kaip su “dvokiančiu” tofu Taivane: kvapas išskirtinis ir vieniems patinka, kitiems – baisus. Aš labiau prie pastarųjų :)
duri-janas – kai kam gali skambėti net įžeidžiančiai :))
Kazkodel niekada nesu planaves paragauti durijaus.
Tikriausiai apetitas turetu sugesti vos isvydus pavadinima :)
O tu saunuolis-drasuolis!! :) As per tiek metu Azijoj taip ir neisidrasinau jo paragaut :)) Kazkada su Juste Hongkonge super duper kavinej nusprendem surizikuot ir uzsisakem pyrageliu su durijano (nu, man jis vis tiek durijanas, atsiprasom kalbos komisijos) idaru, tai padaveja atnese lekstute su gaubteliu, padejo ant stalo, tada staigiai atvoze ir pabego :)) Uzsmirdo visa kavine, ir nevalgem mes ju, aisku… :))
Labai juokinga istorija :) Tai neabejoju, kad dar paragausi… Nuo šaldyto galima pradėti, kad mažiau šokiruotų kvapas :) Nors man šviežias beveik labiau patiko…
[...] ir per tą laiką atsirado puikus Taiwane reziduojančio mūsų draugo Kęstučio straipsnis “Didysis Smirdeklis”. Ilgiau tylėti negaliu. Toliau tekste naudosiu Kęstučio atkapstytą teisingą lietuvišką [...]
girdejau, kad sio vaisiaus saldainiai labai smirda… butu geras bairis prisivalgai tu saldainiu ir ateini i mokykla ir kai mokytoja pakviecia prie lentos issizioji ir visi pabega….
butu geras!!!!