Viena gražiausių kiniškos kultūros dalių man yra šešėlių teatras. Gyvai spektaklio taip dar niekada ir nemačiau, bet neprarandu vilties :)
Kada ši meno rūšis atsirado, tiksliai nežinoma, bet kad jai daugiau kaip du tūkstančiai metų – tai tikrai.
Figūros gali būti daromos iš popieraus ar odos. Pastaroji gali būti jaučio ar asilo.
Čia – kontūrai ant jaučio odos.
Raižymo įrankių rinkinėlis.
Ne mažiau gražus bei savotiškas šešėlių teatras yra Indonezijoje. Vakar muziejuje buvo keletas ir jį reprezentuojančių figūrų.
Kol kas užduotis lieka ta pati – ieškoti gyvo vaidinimo :)
