Šiandien buvo antrasis naktipiečių raundas su netoliese gyvenančiu bendradarbiu ir jo drauge – ėjom į “mano” užeigą ir aš vaišinau. Net nepastebėjau, kaip grįžau dvyliktą :) Man patinka su jais bendrauti… Atrodo, net geri pažįstami nesam, darbe bendrų reikalų beveik nėra, o taip susitikus laikas labai smagiai praeina.
Prieš tai netikėtai daug laiko praleidau ieškodamas. Atrodo, ir adresą turėjau, ir “Google” žemėlapiuose buvau pažiūrėjęs, kur yra, bet neradau, net prasukęs dešimt ratų. Viena užklausta mergina savo mobiliu dar kartą “pagūglino” adresą ir nukreipė labai keista kryptimi. Nuėjęs, aišku, nieko neradau… Kai sugrįžęs į pradinį tašką jau norėjau viską mesti, paklausiau dar vienoje parduotuvėje ir pasakė – jo, yra už ano kampo.
Ko taip ieškojau, kad nebuvo gaila duotis ant kojų pusantros valandos? Ogi vieno iš 20 gražiausių pasaulyje knygynų! :) Apie jį neseniai besididžiuodama rašė Taivano spauda ir nusprendžiau apsilankyti. Tik nemaniau, kad tai pareikalaus tiek pastangų :)
Nuotraukų turiu, bet… pavargęs ir pavalgęs, tik į lovą noriu lūžti. Rytoj :)
Graziai suintriguota vienu ypu: “už ano kampo”.
Matyt geri dalykai veltui nesiduoda, net kai jie cia pat.
Vistiek atsiima savo:)
Laukiam. Kastenbuvo ir kaipatrode?:)
:)
a lia va be smartphone’o, vaikeli, tai ir pasiklysti..
as jau turiu savo geriausia drauga GPS’a… turbut visai atrofuosis mano orientaciniai sugebejimai :)
Knygynas visu gražumu – šios dienos įraše :)
Vakar dėl telefonų-protinguolių tą patį pagalvojau :) Kartais praverstų turėti…
Kita vertus, mergina su juo sugebėjo nukreipti visai ne ten, kur reikia, ir galų gale išgelbėjo ne kokios nors technologijos, o senos geros vietinių žinios :)
Jis vaishino viena, o tau teko vaishinti du :)
Jis tada irgi abu vaišino – mane ir savo draugę :)
Žiūrėsim, ar draugė pakvies jus abu :)
Manau, kad dabar, kai susitiksim, visi jau mokės kiekvienas už save. Taigi jai labiausiai pasisekė :)