Paroda – apie Dunhuang meną. Šis pavadinimas apima kelis urvų kompleksus, esančius Kinijoje, Gansu provincijoje. Urvų sienos išpaišytos budistiniais piešiniais, kurie buvo kuriami daugiau kaip tūkstantį metų – jie bluko, buvo taisomi, piešė naujus ir t.t. Pirmieji urvai buvo iškasti IV amžiuje.

Daug vilčių nedėjau, bet… fotografuoti nedraudė. Pirmoje salėje pristatė, kaip kuriamos piešinių kopijos. Apskritai parodos tikslas buvo parodyti, ne kaip tie urvai atrodo dabar (labai išblukę), o atkurti pirminį piešinių vaizdą.

Laipsniškas kopijos atsiradimas.

Toliau – didesnių piešinių serija. Tikiuosi, kad patiks, buvo labai gražu :)

Grojo budistiška muzikėlė, apskritai viskas buvo jaukiai padaryta.

Kiek supratau, šis – vienas svarbiausių piešinių.

Jo motyvais buvo padarytas skaitmeninis filmukas. Filmuoti neleido, tad galiu parodyti tik organizatorių internete įdėtą medžiagą. Šis įrašas įspūdžio, deja, neperduoda. „Gyvai“ ekranas buvo didelis, garsas stiprus, norėjosi žiūrėti dar ir dar. Be to, čia net nebaigta filmuoti, nors esmė yra.

Nors iš pradžių buvo abejonių, ar verta eiti, bet užteko šios dalies, kad jų nebeliktų :) Kol kas tiek ir teparodysiu. Vakare Chun išsitempė pažiūrėti „antraraundžio“ (t.y. kelių mėnesių senumo) filmo, kur bilietas kainuoja penkis kartus mažiau nei įprastam kino teatre. Buvo paskutinis seansas, vėlai grįžom.

Filmas parodos įspūdžio nesusilpnino, šiandien man ji – dienos įvykis :)

Su Irena ir Kristina lankėmės vienoje ekspozicijoje, kur buvo visokių keliasdešimties ir daugiau metų senumo taivanietiškų daiktų – žaidimų, technikos, reklamų… Vėliau nuėjom į netoliese esančią „žolių gatvę“. Žinojau, kad tokia yra, ir jau seniai norėjau prasieiti. Na, o vakare Julianos kvietimu užsukau į jos naujus namus – trys minutės pėsčiomis nuo seno buto :)

Vėlokai grįžau, tad nuotraukų iš dieną lankytų vietų nebesudėsiu. Parodysiu Julianos ruoštą vakarienę – firminius makaronus, kurių buvau taip pasiilgęs :)

Ir porą jos „sugyventinių“. Butą Juliana nuomoja su drauge Lein (šiandien nebuvo, trumpam grįžusi į savo gimtinę – Pietų Afrikos Respubliką), o kompaniją namuose joms palaiko dvi katės. Čia senbuvė (metų ir keturių mėnesių), todėl vietą prie šildytuvo yra okupavusi viena.

Kaip sakė Juliana, dovana jų katei praeitų Kalėdų proga buvo šis kačiukas, jam dabar apie porą mėnesių.

Tik ta dovana nelabai patiko. Naujakurį terorizavo tol, kol tas iš nervų pradėjo nieko nebevalgyti ir buvo išsiųstas dviems savaitėms į ligoninę reabilituotis. Sugrįžus santykiai, atrodo, šiek tiek pagerėjo :)

Žolių gatvėje taip pat matėm miauksę, tad įrašas šiandien labai katiškas :)

Rytoj tokios saulės nebežada, bet gal dar nespės labai subjurti oras. Taip smagu, kai šviesu ir šilta… Dieną su trumpom vaikščiojau :)

Viskas gana paprasta: šiame puslapyje reikia susirasti savo gimimo datą ir pažiūrėti, kokia tai buvo diena pagal Mėnulio kalendorių. Maniškis gimtadienis tuo metu buvo aštunto mėnesio trylikta diena. Tada galima pažiūrėti, kada ši diena pagal Mėnulio kalendorių pakliūna kitais metais. Pvz., šiemet antrasis gimtadienis manęs laukia rugsėjo 28 d. Belieka tik nepamiršti :)

Šiandien Chun pagaliau grįžo nakvoti į šiuos namus ir pasakė, kad reikia ką nors „išvirti“. Parsinešė užplikamų makaronų ir vandenį užkaitė puode, o ne elektriniame virdulyje.

Per kinų Naujuosius Metus pagerbiamas „virtuvės dievas“. Jis paminėtas ir kinų kalbos vadovėlyje, iš kurio mokiausi. Kaip sakė Chun, svarbu tiesiog panaudoti dujinę viryklę ir, berods, būtent ketvirtą Naujųjų dieną, taigi šiandien.

Jeigu gaminote kažką prašmatniau už vandens užvirinimą, reik manyt, dėl to tik geriau! :)

Ėjau nieko nežinodamas. Tik įtariau, kad tai paroda apie vieną iš japoniškų komiksų („mangų“). Pagrindinis ten buvęs įspėjamasis ženklas -  „Saugokitės pabaisų“.

Grįžęs šiek tiek paskaičiau internete, tad iš karto galiu papasakoti daugiau. Tai komiksų serija „GeGeGe no Kitaro“. Pagrindinis jų veikėjas – berniukas Kitaro, gimęs kapinėse (kaip matyti iš nuotraukos). Jis neturi kairės akies, bet akiduobę dažniausiai uždengia ilgi plaukai. Amžius – 350 metų.

Kitaro stengiasi apsaugoti žmones nuo įvairių pabaisų ir dvasių. Jos toliau ir bus – įvairaus plauko, dydžio, sudėjimo, baisumo… Dėl miego jau perspėjau :)

Tokios pabaisų gausos neatlaikė net fotoaparatas… Baterija išsikvėpė, vos tik užfiksavau paskutinę.

Nors šių komiksų mitologija visai nepažįstama, bet žiūrėti buvo įdomu. Juo labiau, kad kai kurios pabaisos mirksėjo, kratė galvą, keitė spalvą, leido kvapą ar tiesiog kriokė :)

Planavom kiek daugiau. Pernai Taipėjuje vyko grandiozinis renginys – gėlininkystės EXPO – kuriame taip ir nebuvau. Praėjus keliems mėnesiams po uždarymo balandį, daugelį jo paviljonų vėl atidarė, tik dabar į kiekvieną reikia pirkti atskirus bilietus. Galvojom kažkuriuose apsilankyti, tik per vėlai nuėjom ir turėjom pasirinkti vieną. Apsistojom ties Taipėjaus paviljonu iš Šanchajaus, jį irgi atvežė čia.

Buvo trys dalys. Pirma – trimatis filmukas apie Taipėjų 360 laipsnių ekrane. Antra dalis buvo vaizdas, projektuojamas štai tokios piramidės viduje. Rodė daugiau su technologijomis susijusius dalykus.

Trečioji dalis – interaktyvi. Kažkur kažką paspaudi ir žiūri, kas bus :) Pvz., čia – povandeninis pasaulis. Prilietus ekraną pirštu, prie jo susirenka mažos žuvelės. Pakibinus didelę žuvį, ji nuplaukia šalin. Lygiai taip pat staiga pasislepia ir krabai. Gal tik sunku įžvelgti tiesioginį ryšį su Taipėjumi.

Kita pramoga – keturi ekranai su skaičiais „2010″. Pastarieji sudaryti iš nuotraukų, kurios prilietus išdidėja ir galima paskaityti žmonių mintis. Visai įtraukė tas spaudymas :)

Štai ir viskas. Gana greitai perėjom.

Bevaikščiojant išėjo kalba apie Taipėjaus gėlininkystės EXPO simbolį – augalo sėklą. Truputį pakritikavau, sakiau, kad negražus :)

Šanchajaus EXPO parodoje buvo ir Taivano paviljonas. Jį nusipirko Hsinchu miesto savivaldybė. Ieškojau informacijos internete ir, kiek supratau, jis dar neatidarytas. Ten irgi būtų įdomu apsilankyti.

Nuvažiavau į Keelung miestelį. Oras prastas, bet vis tiek išsiruošiau… Kadangi Keelung yra prie vandenyno, viena iš minčių buvo pažiūrėti, kaip atrodo uostas. Vietiniame turistų informacijos centre patarė nevažiuoti, nes dėl lietaus ir vėjo nebus jokio malonumo. Užtat tinkamas tokią dieną objektas – oloje įsikūrusi šventykla. Ten ir patraukiau.

Pagrindinė šventyklos patalpa – 80 metrų ilgio. Šonuose išskaptuotos dievybės.

Nuo lubų kapsi vanduo.

Patikusios statulėlės.

Būtų gal tokia ir likusi ši šventykla – šiek tiek įdomesnė, bet daugiau mažiau panaši į kitas – jei ne vienas siauras praėjimas, kurį netyčia pastebėjau išeidamas. Iš pradžių net nesupratau, ar ten galima eiti…

Vienas žmogus patikino, jog galima, nors sakė, kad pats ten pirmą kartą spraudžiasi.

Vietomis reikėjo visam susigūžti ir abiem šonais brauktis per uolas, kad pralįstum.

Viduje laukė nedidelė padūmavusi patalpa.

Altorėlis buvo gana paprastas, bet užtat sienos – nusėtos užrašais. Kartu ėjęs žmogus greitai pasišalino ir tada pasijutau kaip koks senovės civilizacijų tyrinėtojas :)

Akmuo priešais altorių.

Jausmas ten tikrai buvo savotiškas ir įdomus. Na, ką… Metas atgal :)

Užrašų buvo ir pagrindinėje šventykos patalpoje, ne tik tam siauram tunelyje. Prie įėjimo informacinė lentelė skelbė, kad tai įvairių „intelektualų“ darbas – kas eiles skaptavo, kas dar ką.

Netoliese nuėjau prie kitos šventyklos. Dar nebaigta…

…bet jau galima užeiti į vidų.

Grįžęs į centrą, stumdžiausi naktiniame turgelyje. Ten irgi buvo šventykla. Nuotraukoje man ji už nugaros, tik smilkalynė išsikišusi į priekį, o ten, kur žibintai – naktinio turgelio užeigų valdos.

Pora prieplaukų vaizdų, nors prie atviro vandenyno ir nebuvau.

Štai tokia dienelė. Truputį atsigavau… Per darbus jau buvau pasiilgęs panašių pavažinėjimų :)

Po pietų baigėm tvarkytis, buvo net Chun sesė atėjus. Jai priklauso buto antras aukštas, nors užsuka labai retai, gyvena kitame mieste. Chun su sese pas tėvus išėjo anksčiau, o aš nuėjau tiesiai „ant vakarienės“. Tai jau kelinti kiniški Naujieji Metai Taivane, o proga jų išvakarėse vakarieniauti taivaniečių šeimoje – pirma. Chun patikino, jog netrukdysiu ir šiaip nebūsiu „ne į temą“.

Kiniški Naujieji Metai čia yra pati svarbiausia šventė, bet viskas vyko labai paprastai. Valgėm prie apvalaus stalo netoli virtuvės, kur jie įprastai vakarieniauja. Valgių nemažai, bet ne per daug ir patiekta paprastai, ne kaip nors ypatingai šventiškai. Visi apsirengę taip pat kasdieniškai. Svarbiausias šventės elementas – kad visa šeima kartu. Buvo Chun mama, tėtis, senelė (iš mamos pusės), jaunesnė Chun sesė, vyresnis brolis su žmona ir dvynukėm mergaitėm (greitai treji), pats Chun ir aš.

Iš neragautų valgių labiausiai patiko troškintos daržovės, kurias, sakė, būtinai valgo per Naujus. Į vakarienės pabaigą išgėrėm stipraus taivanietiško alkoholinio gėrimo „Kaoliang“, kurį gamina iš sorgų.

Po vakarienės prasidėjo raudonų vokelių dalybos. Į juos dedami pinigai, tradiciškai dovanoja vyresni jaunesniems ar aukštesnę padėtį užimantys kitiems kolegoms. Chun šeimoje visi turėjo ir apsidalino. Chun mama net man davė :) Buvo nepatogu priimti, bet nepriimti irgi nebuvo galima. Sakė, reikia persilenkti per pusę ir įsidėti į kišenę. „Arčiau kūno“, taip sakant. O einant miegoti reikia po pagalve pasidėti :)

Po to Chun mama visiems padalino po loterijos bilietą. Specialų naujametį – su drakoniuku :)

Naujųjų Metų laikotarpiu taivaniečiai tiesiog išprotėja dėl loterijų. Jų punktai ant kiekvieno kampo ir vis tiek nusidriekia didžiausios eilės. Na, čia buvo dėl smagumo… Nieko nelaimėjau :)

Likusiąją vakaro dalį Chun tėtis, brolis, sesė ir brolio žmona žaidė „mahjong“ žaidimą.

Chun nemoka, kitaip jau seniai būtų buvęs pristatytas mokyti mane :)

Ant sienos namuose kabojo žaidimas – netikra loterija. Tokiu pačiu principu anksčiau pardavinėdavo tikras, buvo labai populiarios.

Apačioje – loterijos bilietai, jų viduje yra skaičius. Ištraukus nuo 1 iki 30, galima imti voką iš viršaus, jame garantuota tam tikra suma pinigų. Jeigu skaičius didesnis už 30 – voko imti negali, nieko nelaimėjai. Mano buvo 48 :)

Kai baigė žaisti „mahjong“, ir aš išėjau. Chun liko, dabar kelias naktis nakvos pas tėvus.

Šiuose namuose taip pat padaugėjo naujamečių akcentų. Chun pakabino naujus palinkėjimus. Štai toks kabo ant virtuvės durų – du kartus pasakius „persimonas“ ir perskaičius du raudonus hieroglifus išeina palinkėjimas, kad viskas gerai sektųsi :)

Naujamečiai saldumynai. Man jie skanūs… Chun sakė, kad ir kramsnočiau.

Tradiciniai naujamečiai pyragai. Valgiau šiandien per vakarienę, o čia labiau kaip dekoracijos ir laimę bei sėkmę nešantys ženklai padėti.

Iš praeitų metų atsimenu, kad per Naujuosius negalima naudoti peilių ir žirklių, skalbti, nešti šiukšlių. Šiemet Chun daugiau susakė… Pirmą Naujųjų dieną, t.y. rytoj, negalima atidarinėti šaldytuvo ir drabužių spintos. Kadangi mano drabužiai ne spintoje, nieko tokio, o pusryčių reikės eiti į „7-11″ nusipirkti :)

Taip pat svetainėje reikia nuolat laikyti įjungtą šviesą. Ne tik pirmą dieną, kažkiek ilgiau… Šiandien, Naujųjų išvakarėse, negalima eiti miegoti anksčiau nei dvyliktą valandą. Pastarąjį nurodymą įvykdyti lengviausia :) Apie dvyliktą didelių fejerverkų nebuvo, bet petardos poškėjo, net į vidų atėjo kvapas.

Su Naujais! Lai būna klestintys metai, kai viskas iš tiesų sekasi! :)

Išsijuosę valėm pakampes ir šveitėm gerai matomas vietas, lauk skrido nereikalingi ar pasenę daiktai, nuo ryto šniokštė skalbimo mašina, nes vis pasimatydavo kas nors jau seniai nusipelnęs joje išsimaudyti. Atsinaujinimas neaplenkė ir lazdelių, kuriom valgom: Chun ištraukė nenaudotas, o buvusias padėjo į stalčių. Taip pat jis turi pasiruošęs pilną komplektą naujų drabužių (įskaitant batus), kuriuos dėvės per Naujuosius – priklauso, tradicija :)

Specialiosios tarnybos, atrodo, buvo pasiruošę visuotinei švarinimosi manijai – šiukšlių mašina šiandien atvažiavo tris kartus vietoje įprastų dviejų kartų per dieną :)

Dešinėje – mokami rožiniai maišai, į kuriuos dedama tai, kas neperdirbama, o iš paskos važinėja pagyvenęs žmogus ir surenka perdirbamas atliekas. Į rožinius maišus iš tiesų galima mesti viską, bet kadangi jie mokami, tai taip ir paskatina rūšiuoti.

Chun parnešė pirmąjį kiniškų Naujųjų Metų ženklą – ananasą. Kiniškai „ananasas“ skamba panašiai kaip taivanietiškai vystymąsi, sėkmę reiškiantis žodis. Dabar nemažai kur galima įsigyti tokių pasipuošusių ananasų.

Tai pirmi kiniški Naujieji, kuriems taip atsakingai ruošiuosi švaros atžvilgiu… Drakonas, tikiuosi, bus patenkintas :)

Nors ir sunki buvo savaitė, bet… jau prasidėjo atostogos! Pačios ilgiausios, kokios čia tik būna šventinės – kinų Naujųjų Metų proga. Į darbą dabar reikės dar kitos savaitės antradienį. Visai atitrūkti negalėsiu, tikrinsiu paštą ir tvarkysiu kai kuriuos reikalus, nes užsienis neatostogaus, o studentų išvykimas į Didžiąją Britaniją „dega“.

Apmaudu, jog dėl tų reikalų negalėsiu susitikti su Vaidžiu. Jis jau kitą rytą pribus į Malaiziją, kur beveik mėnesį atostogaus su jam kompaniją palaikančia teta. Atrodė, tokia proga… Ne tik ateinančią savaitę, bet ir likusius savaitgalius neturiu galimybių ištrūkti.

Rytojaus, pirmos laisvos dienos, programa nežavi – kapitalinis buto tvarkymas. Toks čia priklauso – kaip kad pas mus prieš Kalėdas. Praeitais metais nuo šio malonumo buvau pabėgęs į Kambodžą ir viską vienas tvarkė Chun. Šiemet išsisukti nepavyks, nors, va, planų irgi buvo :)

Beje, pirmoje nuotraukoje dešinėje esančiame piešinėlyje nevalingai matau ne du kiškius, o tarsi senolės veidą: praskirti plaukai priekyje (t.y. ausys), akys, nosis (hieroglifas) ir smakras (kiškių kojos). Nežinau, ar dar kas tai mato… Čia panašiai, kaip su ta greito maisto restorano emblema, kur vietoj linksmo veido prieš akis vis stovėjo piktas :)

Palinkėjimas, kurio pirmas hieroglifas netikras – kartu sudėti trys „kiškį“ reiškiantys rašmenys.

Savo eilės laukia Drakonas. Jau atėjo naujas kiniškas Mėnulio kalendorius, kurį nemokamai parūpino Naujojo Taipėjaus miesto savivaldybė.

Kalendoriaus vidus, kur kiekvienai dienai skirtas atskiras stulpelis. Neskaitant kitų dalykų, parašyta, ką galima ir ko negalima tą dieną daryti.

Pvz., rytoj (sausio 16 d.) yra gera diena atlikti religines apeigas, praustis, siūti drabužius, užsiimti prekyba, priimti pinigus, montuoti techniką (pvz., nusipirkus kompiuterį ar televizorių), gręžti sienas, statyti lovą, daryti alkoholinius gėrimus bei nemažai kitų dalykų.

Turėtų būti nebloga diena, jei tiek visko galima daryti :)