Po smagios dienos noriu įdėti man visai smagią nuotrauką – ne iš savo fotoaparato, Juliana parodė, ką prifotografavo paskutinėje “lomo” juostelėje. O ten – kadras iš kadai kadės vykusio gimtadienio su tortu :) Pozuojam su Veronika pagal Julianos nurodymus :)

Diena gera dėl to, kad smagiai bendravosi su kursiokais – užkandžiavom, pietavom, kartu išsiėmiau universitetinį e. pašto adresą, pašnekėjom dėl vieno pranešimo, susitikom baseine, pavakarieniavom. Berods, tiek :)

Tas bendravimas su kursiokais dažniausiai kol kas toks, kad abipusiškai “įdomu”, kad jie visada draugiški ir geranoriški, bandau būti toks pat, bet tikras susibendravimas dar laukia. Na, ir toks jausmas, kad šiandiena – vienas žingsnis link to :)

Be to, kad šiandien buvo gražus oras, o aš visą dieną prasimokiau, naujiena tik tokia, jog fotoaparatas nusprendė sugesti :) Tiesiog nebeįsijungia – nelaimingas paburzgia ir nutyla. Nieko nenutiko, ramiai buvo futliare ir išimtas nebeveikė. Kita vertus, gal nieko keisto, nes tarnauja jau daugiau kaip 5 metus, o naudoju daug.

Nunešiau į netoli esančią padorią fotoaparatų parduotuvę. Sakė, kad taiso ir iki ketvirtadienio duos žinot, kas negerai. Pasakys, kiek kainuotų taisymas, jei pataisomas, ir tada jau galėsiu spręst, ar verta. Blogiausia, kad kitą savaitgtalį planuojam išvyką. Atrodo, iki tol nespės sutaisyti, net jei įmanoma. Ir šiaip keistas jausmas, kažkoks beginklis be fotoaparato :)

Na, žiūrėsim, gal viskas bus gerai :)

Tikiuosi, dar nepabodo kelionių reportažai, šiandien jau paskutinis :) Belikusi išvyka į Danshui rajoną, kur teka to paties pavadinimo upė ir jau netoli vandenynas. Kaip sakė Juliana, ten vieta turi žavesio bet kokiu oru, tad nesutrukdė ir apsiniaukusi bei protarpiais lynojanti diena.

Šį kalną jau rodžiau po ankstesnių apsilankymų. Gal primins, apie kurią vietą eina kalba :)

Galima išsinuomoti dviračius ir pakrante pervažiuoti per visą Taipėjų nuo šiaurės iki pietų, pasiekiant apygardos ribas ir tolesnius rajonus. Čia transporto priemonė poroms – sufokusuota ne ten, kur reikia, tad nuotrauką tenka priskirti prie “meno” :)

Ką dar ten mėgsta daryti, tai fotografuotis vestuviniams albumams…

…ir ne tik vestuviniams :)

Toliau priėjom ne tokią romantišką vietą – betelio palmės riešutų pardavimo “tašką”. Privalumas tas, kad juos ruošianti moteriškė leido nufotografuoti darbo stalą – tik pati norėjo likti už kadro.

Kur mes su Juliana valgėm, atrodė kiek kitaip, panašūs į nedidelius “hamburgerius”. Mūsų konsultantė sakė, kad tie silpnesnio poveikio, šie, kur ji darė, stipresni.

Skiriamasis tokių vietų ženklas – mirguliuojantys strypai.  Pamatai ir jau aišku, ką čia parduoda.

Netoli buvo prirakinta gana suvargusi kiaulė. Daug nelaimingesnė už tą, kur netoli namų vedžioja – pastaroji visuomet atrodo patenkinta gyvenimu.

Šios likimas, kita vertus, ne geresnis. Ten yra į naktinį turgelį panaši gatvė, kurioje pilna visokiausių užkandžių.

Mes valgėm ne kiaulienos. Sakė, jog čia – ryklys. Kaip kiniškai, nežinojau, beliko pasitikėti jų anglišku pasakymu. Skonis nieko, nors ypatingu delikatesu irgi nepavadinsi…

Va tiek kelioninių prisiminimų, nuo šiol su įrašais jau vėl teks grįžti į dabartį :)

Penktadienis, mokytis tingisi, sudėsiu jau anksčiau žadėtas nuotraukas iš Yangmingshan nacionalinio parko. Patiko ten, tik diena pasitaikė vėsi, o kalnuose dar ir vėjas didžiulis. Kai kurių maršrutų pėsčiomis teko net atsisakyti.

Viena įdomiausių vietų buvo vulkaninė zona, kur išsiveržia sieringos karštosios versmės. Kvapas nemalonus, bet vaizdas tą nepatogumą atperka :)

Uolos, kalnai ir besisklaidantys garai… Vaizdas iš kiek toliau.

Na, ir dar plačiau paėmus :) Kaip atrodo bendrame kontekste.

Čia maža burbuliuojanti sieringa bala, bet parke yra ir karštųjų versmių, kuriose galima maudytis.

Nuotraukose viskas atrodo ramu, gražu, o buvo baisi dargana ir vėjas. Vietom užuovėją suteikė tankiai suaugę bambukai.

Vis dairėmės – pragiedrės ar ne?

“Pieno tvenkinys” – tokią spalvą jam vėlgi suteikia ne kas nors kitas, o siera.

Pora peizažų… Į popietę jau pradėjo lįsti saulė.

Šis vaizdas vos ne lietuviškas kalvas primena :)

Visai į pabaigą priėjom kriokliuką, užsislapstinusį žaliuojančioje tankmėje.

Parko dar nesijaučiu atsižiūrėjęs. Aplankėm vos kelias vietas, o jų daug, tad bandysiu vėl kada išsiruošti… Bet prasidėjus magistrui, laiko visgi mažiau. Mokydamasis tik kalbą, labiau viską spėjau ir galėjau daugiau gastroliuoti :)

Kažkada rašiau apie turtus kviečiančias kates, bet apsukrūs Taivano verslininkai naudoja ir daugiau būdų, kaip padidinti savo pajamas. Labai paprastas ir galbūt veiksmingas, kas ten žino – klijuoti monetas ant skaičiuotuvų.

Toks vaizdas gana dažnas. Klijavimo prasmė, pasak Julianos, yra, kad pinigai būtų “prieš akis”. Jeigu prieš akis, tai jų ir daugiau bus.

Klijuoja įvairių dydžių monetas, viršuje uždėta dešimties ir vieno NT dolerio. Dažniausiai, sakė Juliana, deda didžiausio nominalo – 50 NT dolerių. Čia tokia.

Ką reiškia vietoj monetos užklijuotos lūpos, niekas nežino. Visai tikėtina , kad vienas skaičiuotuvas neša pinigus, kitas – meilę :)

Buvau jau vakar susiruošęs sekmadienį lankytos mugės nuotraukas, bet tespėjau aprašyti filmavimo nuotykius ir “nulūžau”. Tad skubu sudėti šiandien :)

Viena iš renginio temų buvo “kūrybiškumas”. Kai kurių daiktų net paskirties iš pirmo žvilgsnio nebuvo galima suprasti. Pavyzdžiui, čia yra laikiklis knygai, kuri skaitoma tualete. Paskaitei, knygą – ant laikiklio, laikiklį – ant durų rankenos ir – iki kito karto. Svarbiausia, kad padaryta taip, jog knyga nuo virvelės iš tikrųjų niekaip nenukrenta, siūbavo į visas puses :)

Marškinėliai su užrašu “Sorry, I’m Taipeinese” (“Atsiprašau, aš – taipėjietis”). Tiesiog… Atsiprašinėti galima ir už tai :)

Įdomesnių nei kitur daikčiukų buvo daug, vos ne kiekviename paviljone. Čia krepšeliai, aukščiau matyti ant jų esančių piešinukų formos.

Kūrybinis procesas pačiame įkarštyje…

Tokių žaislų gal ir Vilniuje yra. Viskas sukasi ir galima konstruoti įvairiausius dalykus. Taip lavinamas vaiko kūrybiškumas.

Be užvakar matytų persirengėlių buvo daugiau pasirodymų. Panašu, kokie būna Ispanijoje, bet taipėjietiškiems iki jų, man atrodo, dar toli :)

Knyga, kurioje galėjo pasirašyti visi norintys.

Nematytas ir patikęs kaligrafijos popierius, skirtas hieroglifus rašyti vandeniu. Išdžiūsta ir vėl galima naudoti. Taip du tūkstančius kartų. Nusipirkau vieną lapą ir… pamečiau :) Įsidėjau į šoninę kuprinės kišenę, o atėjus vakare į restoraną nebebuvo, kažkur iškrito. Nuostolis nedidelis, nė lito nekainuoja, tik gera proga buvo įsigyti.

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl norėjau į mugę, kad žadėjo knygų. Buvo, buvo… :)

Senos knygos – garbaus amžiaus ir pardavėjai :)

Po to dar užėjau į šalia įsikūrusį “amatų centrą”. Ten buvo nedidelė jų dirbinių parodėlė. Patiko šis stalas-galvosūkis, būtų smagu ilgiau prisėsti :)

Šiandien be įprastinės kinų pamokos buvau seminare, kurį rekomendavo viena dėstytoja, ir susitikau su australe Hana, buvusia klasioke iš kalbos centro. Jau atsisveikinti, penktadienį grįžta į namo. Pakvietė į kitais metais vyksiančias vestuves :) O kadangi būsimas vyras iš Naujosios Zelandijos ir po vestuvių kelsis gyventi pas jį, tai tuo pačiu ir ten :) Ech, kokie pakvietimai… :)

Šiandien baisiąją statistiką pradėjo dėstyti nauja dėstytoja. Tiksliau ji ir turėjo nuo pradžių tai daryti, bet, kol buvo motinystės atostogose, pavadavo direktorius. Trečiadienį perims ir verslo pamokų vairą, tad dabar nuo jos priklausys dviejų dalykų vertinimas. Iš pirmo žvilgsnio maloni ir geraširdė, bet – kaip sako kinai – “ilgas kelias parodo arklio jėgą, laikas atskleidžia žmogaus širdį” :) Dabar galiu svaidytis kiniška išmintim, kai vidurio semestro egzaminui reikėjo išmokti 20 posakių :)

Kitas dalykas, kad nepavyksta išvengti kameros, nors narkomaniškų vaidmenų karjerą lyg ir baigiau :) Praeitą savaitę universiteto valgykloje pafilmavo, kaip su kursioke pietaujam ir šnekučiuojamės. Pasirodo, kuria dokumentinį filmą apie universitetą (o gal net mūsų institutą, galutinai taip dar ir neišsiaiškinau). Šiandien filmavo per Kinijos prekybos vystymosi pamoką. Buvo iš anksto perspėję, kad negalima dėvėti mėlynų, žalių ir languotų drabužių, nes nufilmavus negražiai atrodys.

“Režisierius” užsiprašė, kad dėstytoja manęs, kaip užsieniečio (izraeliečio šioj pamokoj nėra, nepasirinkęs), paklaustų klausimo. Susiderinom, kad apie Europos ekonomiką bus. Tada filmuojant lyg tarp kitko paklausė ir rimta mina lyginau ekonomikos atsigavimą Rytų ir Vakarų Europoje :) Bekalbant ir pertraukos skambutis užtilindžiavo, ir durys nuo skersvėjo barkštelėjo. Antras dublis… Visi kursiokai tuo metu, aišku, lūžta :) Po to sakė, kad skambėjau labai “ekspertiškai” :)

Trečiadienį dar nori filmuoti, kaip mes toje savo darbui bei laisvalaikiui skirtoje patalpoje tarpusavyje “diskutuojam”. Ten reikia tik kelių kursiokų, bet mane vis tiek įtraukė…

Žodžiu, vieno siaubo filmo per metus negana, prireikė dar kartą prieš kamerą kiniškai marmaliuoti :)

Grįžau iš dvigubo gimtadienio – Gedimino ir Irenos. Vienu paskutinių metro ir jau baisiai norisi miego… Pasėdėjom didžiosios Kinijos Sichuano provincijos patiekalų restorane, o pratęsėm Gedimino namuose. Net policija spėjo apie vienuoliktą valandą prisistatyti – per garsiai muzika :) Kaip visada, smagu susitikti su lietuvių kompanija. Jei išdegs, gruodį planuojam daugiau veiklos.

Prieš gimtadienį buvau nuėjęs į tokią “kūrybinę mugę”. Patraukė, nes žadėjo daug knygų ir visokių pasirodymų. Tik nedidelėj vienoj gatvėj viskas vyko, bet patiko. Štai čia vaikų kampelis, kaip tik vardino dvasias ir klausinėjo pyplių, kurias jie žino. Man nė viena nebuvo žinoma :) Kai kurias iš jų reprezentuoja persirengėliai, tik šita sritis man vis dar beveik nepažįstama.

Nebe už kalnų rytinė paskaita, tad likusias foto rytoj (t.y. šiandien, tik vėliau) sudėsiu… :)

Kaip šeštadienį, kėliausi visai neįprastai – šeštą ryto. Važiavom su Gediminu į “žygį”… Buvau paskaitęs internete, kad Neihu rajone, kuris man mažai pažįstamas, organizuojamas pasivaikščiojimas po vaizdingas vietoves. Nusprendėm prisijungti, nors ten jau pusę aštuonių reikėjo būt ir nežinojom, ar apskritai pasiteisins beldimasis tokią ankstybę.

Buvo visai smagu. Prasiėjom pagyvenusių vietinių kompanijoje, pakvėpavom grynu oru, pamatėm, kad yra daugiau žygiams skirtų takų, tik gana greitai viskas baigėsi. Ir neužkilom ant jokio kalno, neatsivėrė platesnių vaizdų. Bus galima kada grįžti ir daugiau patyrinėti vietoves.

Apsiniaukusią dieną krito į akį spalvinga augmenija. Šiaip tokios nedaug, dominuoja žaluma.

Dar šiek tiek vietinio kolorito :)

Keista, beveik žiema, o pats apelsinų sezonas :)

Visiems buvo parūpinta po buteliuką vandens, apsiaustą nuo lietaus, o vėliau – ir sausainių. Čia toks informacijos centras, kur galima daugiau sužinoti apie vietinę gamtą, maršrutus ir pan.

Tai va, pabuvom tokiam “senjoriškam” pasivaikščiojime :) Renginio tikslas – “paskatinti daugiau mankštintis”. Ačiū organizatoriams, visai paskatino! :)

Šiandien derinau sportą ir kultūrą, važiavau dviračiu žiūrėti naujos parodos. Iš “brangiųjų” serijos, kai atveža ką nors ypatingesnio ir bilietas vietoj įprastų 1-2 Lt kainuoja 15-20 Lt. Bet jos paprastai būna vertos dėmesio ir pinigų. Šį kartą – didžiosios Kinijos menininkas Cai Guo-Qiang, kurio darbai buvo eksponuoti Guggenheimo ir kituose garsiausiuose muziejuose. Vienas išskirtinių jo kūrybos bruožų – piešiniai paraku ant popieriaus, bet didžiausią įspūdį paliko milžiniškos instaliacijos.

Deja, kaip visada, negalima fotografuoti. Nenusižengiau, nors kirbėjo greitai pykštelti. Buvo ore pakibusios mašinos, pervertos švytinčių strypų, strėlėm susmaigstytos tigrų iškamšos, berods, 99 vilkai, lekiantys oru ir atsitrenkiantys į stiklo sieną. Kokia meninė to prasmė, galima diskutuoti, bet atrodė įspūdingai. Be to, instaliacijos neužtvertos, iš visų apeinamos ir apžiūrimos.

Dėl vaizdų pasinaudosiu kitais šaltiniais, labai norisi, kad bent užmestumėt akį, kaip tai atrodė :) Mašinos ABC naujienų puslapyje. Taipėjuje jos buvo kiek kitaip sudėliotos, apskritimo forma – atsižvelgiant į muziejaus erdvę.

Pats galiu parodyti tik šiandien matytų urbanistinių vaizdelių. Važiavau Keelung upės pakrante, ne tiesiai, bet smagesniu keliu.

Pakeliui buvo daugybė viadukų ir kitų galingų žmogaus rankų statinių. Štai kas užfiksuota grįžtant iš muziejaus.

Visai temsta… Laikas namo, dviratis be mirksiukų :)

Dviračiu važinėju nedažnai ir kojos po šiandienos kelionės jau jaučiasi nusipelnę poilsio… :)