Man turbut nereiketu skustis apniukusiais orais, nes saules ir silumos gaunam nemazai palyginus su Lietuva, bet visgi niuroka diena… Vidury dienos atrode, kad jau suteme. Dar testa nei siaip, nei taip parasiau bendram ispudziui sustiprinti :) O savaitgali jau gali atuzti naujas taifunas, dabar sezonas.
Grizes po paskaitu isbandziau Sri Lankos virtuves pasiula Food Court’e. Pradziai neimantriai – ryziai su riesutais, darzovem ir salta juoda arbata. Skanu… Jau kelinta karta paskutiniu metu valgau ka nors su kariu – labai geras skoniu paivairinimas kinisku makaronu ir koldunu kontekste :)
Vis pasakoju ir pasakoju apie maista… Uzsienieciai daznai ji ivardija kaip viena labiausiai patinkanciu dalyku Taivane. Siandien per pamoka mokytoja kaip tik papasakojo apie buvusia mokine korejiete, kuri atvaziavusi i Taivana per 6 menesius 10 kilogramu priaugo :) Viena is japoniu prisipazino, kad jau irgi spejo du kilus per si menesi. Kaip mokytoja sake, Taivane nusipirkti ka nors pavalgyti “per daug patogu“. Eini gatve ir vis kas nors masina – kepykleles, uzeigeles, kavines, arbatines ar siaip prekeiviai, siulantys ka nors idomaus savo. Viskas kvepia ir viskas cia pat – uztenka ranka istiesti… Kai tokios salygos, reikia ir man vytis merginas :)
Siandien netycia uzejau dar viena naudotu knygu knygyneli. Gaila, nieko tinkamo angliskai apie kinu virtuve neradau.
Alina klause, ar japonai vaikams draudzia valgyti saldumynus. Na, klasioke, auginanti dukra, sake, kad duoda labai mazai :) Per sventes, tam tikrom progom ir pan. Sake, kad jos vyras taivanietis atlaidesnis, tad nezinau, kiek tai isskirtinis japonu tautos bruozas, bet ji vaiko nelepina ir sako vyrui to nedaryti.
Gero vakaro! Eisiu dar pasimokyti nauju zodziu…