Truputį ekologijos, truputį kultūros

Šiandien pagaliau susiruošiau nueiti į Zhishanio kultūrinį-ekologinį sodą – visai netoli namų, todėl nuolat atidėdavau, atrodo, bet kada spėsi. Labai norėjau išbandyti, ar praleis nemokamai :) Dar pirmomis dienomis atsikraustęs perskaičiau, kad šio rajono gyventojams lankymas nemokamas. Bet, galvoju, užsienietis, maža kas… Praleido ir pakvietė kuo dažniau lankytis :) Praeinant reikėjo tik savo kinišką vardą į lapą įrašyti.

Tas sodas, tiesą pasakius, neįspūdingas. Plotas nedidelis, tvenkinukas, šiltnamis, keli paukščių voljerai ir augalai.

Smagiausia vaikšioti tarp žalumos, kurios gerokai daugiau ne mokamoje zonoje, o kopiant į greta esantį kalną. “Kopimas“ – tai tik ėjimas tvarkingais takeliais :)

Pakeliui pavėsis, dideli medžiai…

Tarp augmenijos net nelengva rasti plačiau atsiveriantį vaizdą. Žvilgsnis į Taipėjų iš kiek aukščiau :)

Bevaikščiodamas ant kito šlaito aptikau šventyklą, tad ekologinę dienos dalį pakeitė labiau kultūrinė :) Visai graži ir jauki šventykla, ypač aplinka. Vartai į jos teritoriją…

Čia vienas iš liūtukų iš arčiau.

Vėžlį primenantis teritorijos “gyventojas“.

Gaila, kad negaliu papasakoti daugiau, kas yra šie ir kiti veikėjai, tad kol kas tik vaizdai.

Ir dar vienas kiek susimąstęs.

Vaikščiojau, fotografavau, kol nusprendžiau prisėsti po šiuo medžiu…

Mačiau, kad ten vienas senukas sėdi ir jau įtartinai žiūri. Įtartinai ta prasme, kad jau norės tuoj užkalbinti :) Tik aš visai nieko prieš :) Taip ir atsitiko. Pradžia įprasta: iš kur esi? ką veiki? kiek laiko mokaisi? oi, kaip gerai jau kalbi ir t.t. Kartais gali vos vieną sakinį kiniškai pasakyti ir jau giria, tad didelio kalbos mokėjimo tokios pagyros nereiškia :)

Po to šiek tiek papasakojo apie šventyklą: jai 256 metai, anksčiau buvo visai nedidelė, tik dabar apstatyta. Tad dauguma skulptūrų – naujos. Vieni iš senesnių elementų – šie stulpai. Jiems, berods, 100 metų.

Pavedžiojo, aprodė. Nusivedė ir į pačią šventyklą. Kad ten galima lipti į antrą aukštą, net nebūčiau žinojęs, tad gidas kartais gerai :) Štai kaip atrodo šventykla.

Pabaigai dar vidaus dekoracijų elementas – marga, marga… :)

Toks ramus sekmadieninis pasivaikščiojimas – iš pradžių gamtoje, o paskui klausant budistinių giesmių. Patinka man kvapas šventyklose – smilkalai švelnūs, neįkyri.

Grįžęs namo jau tik tinginiavau :) Tikiuosi, jūsų savaitgalis taip pat geras. Lengvos kitos savaitės pradžios!

Read Full Post »

Filmavimo aikštelėje

Šiandien Juliana pakvietė nuvažiuoti į vienos draugės režisuojamo filmo filmavimo aikštelę. Turėjo užduotį nuvežti jiems užkandžių pavalgyt. Ta proga prieš važiuojant dar parodžiau savo sekundines ištraukas iš “Rūmų“ :)

Filmas meninis apie “Hakka“ žmones – vieną iš etninių kinų grupių. Tuo metu nuomojamame bute filmavo sceną, kaip mama vaikui auna batus ir paskui abu išeina.

Aš ten, aišku, buvau truputį ne į temą, visi žiūrėjo, kas čia toks atėjo… Nors tuo pačiu ir man vis dėkojo už maistą, sakydami, kaip skanu :) Filmą kitais metais rodys per televiziją, būtų įdomu pažiūrėt.

Julianos kūrybiniai darbai taip pat nestovi vietoje. Gavo finansavimą filmui, kurio scenarijų ji parašė – apie vienos Taivano aborigenų genties princesę, norinčią tapti žvaigžde :)

Vėliau nuvažiavom pavalgyti į jos mėgstamą vietą. Maistas skanus, bet dėmesį labiau atkreipė pats restoranas – didžiulis plotas, daug stalų, girliandos. Priminė senovinius tarybinius restoranus. Tik tokių telikų tais laikais nebūdavo :) O jie – privalomas dalykas. Net varganiausios užeigėlės neretai turi – valgo ir žiūri…

Iš gerų buitinių naujienų – pakeitėm prakiuriusią skalbimo mašinos žarną ir išvalėm užakusias angas vandeniui prabėgti. Srovė tiek pastiprėjo, kad vietoj dviejų valandų išskalbė per valandą :) Na, o man tokie naminiai rūpesčiai visai įdomu – kažką atsukti, kažkur paknebinėti :)

Smagaus šeštadienio vakaro!

Read Full Post »

Pasiraginimas sportuoti

Šiandien jau pajutau atostogų teikiamą malonumą: niekur neskubėti, eiti apsipirkti įprastu pamokų metu, pasivaikščioti… Ėjau nuodugniau patyrinėti sporto galimybių mūsų stadione. Dabar nebekaršta, būtų pats tas, jei tik valios netrūktų :)

Smagu ten, daug sportuojančių. Mačiau, kaip žaidžia krepšinį, tenisą, futbolą, beisbolą, regbį… Kiti važinėja dviračiais, bėgioja, daro tempimo pratimus. Yra skersinis prisitraukimams, suoliukas atsilenkimams ir daugiau įrengimų. Juliana irgi vakaras nuo vakaro išeina “vaikščioti“.

Tas pastatas nuotraukoje – sporto mokykla ar akademija. Todėl ir aikštelių įvairių įrengta, ir sportuojančių netrūksta. Kol kas tik gražiai kalbu, bet tikiuosi kurį vakarą prie jų prisijungti :)

Čia vaizdas link mūsų namų nuo stadiono. Namo nesimato, nes mažesnis tarp aukštesnių.

Tik atsikrausčius, buvo panašu į labirintą tarp jų vaikščioti. Dabar viskas gerai.

Po stadiono nuėjau priešinga kryptimi – link kalno, kur baigiasi namai. Nejauku ten… Landynės tokios, kokių Taipėjuje dar nemačiau. Net priminė didžiąją Kiniją. Priėjau kelią į kalną, tik šiandien jau nelipau, gal grįšiu.

Na, o vakare susitikau su “kandidatu“ i kalbų mainus :) Prieš tai susirašėm, šiandien sutarėm susitikti. Nieko, įdomu :) Angliškas vardas – Džeikobas, metų – 30, dirba draudimo kompanijoje. Anglų kalba tai liuks – pakankamai gera, kad susikalbėtume, bet nepakankamai, kad jaustųsi komfortabiliai vien ja šnekėti. Tai ir kiniškai kalbėjom… Žiūrėsim, kaip bus toliau. Be kalbos norėtųsi, kad ir šiaip būtų įdomu bei smagu bendraut.

Gero vakaro! Maniškis jau visai į pabaigą :)

Read Full Post »

Šiaurės Kinijos egzotika

Dar per mano gimtadienį buvom sutarę (Juliana, Kristina ir aš), kad kartą per mėnesį eisim į kokį nors įdomesnį restoraną vakarieniauti. Tą vakarą vietnamietišką virtuvę užskaitėm kaip spalio išėjimą. Na, o lapkričio susiruošėm tik šiandien – ėjom ragauti Kinijos provincijos Shaanxi patiekalų.

Kadangi provincija link šiaurės, vyrauja ne ryžiai, makaronai. Meniu gan įdomus, valgėm makaronų su aviena, žalių bulvių salotų, jaučio kraujo ir panašių dalykų. Aišku, kraujas skamba įdomiausiai :) Buvo jis sriuboje, prie kurios gaminimo truputį prisidėjom. Atnešė dubenį su paplotėliu.

Jį reikėjo patiems sugnaibyti į gabaliukus ir tik tada gamino sriubą, kurioje jie išvirė.

Grįžtant prie vampyriškosios dalies, kraujas ne skystas, o želė kubelių pavidalu. Kaip sakė Juliana, jam leidžiama sukrešėti, tik tada dedama į sriubą. Skonį sunku ir apibūdinti, jo beveik nėra, tokia drebutinė masė. Šiaip nieko baisaus, tikiuosi, neskamba labai klaikiai šio vakaro “puota“ :)

Bulvių salotos patiko ir man, ir Kristinai. Sutarkuotus griežinėlius tik perlieja karštu vandeniu, todėl salotos šiltos, bet dar traškios.

Pati vieta buvo graži ir jauki. Sienos nurašinėtos užrašais…

Palikau ir aš lietuvišką pėdsaką :) Siena gruoblėta, rašiklis nusitrynęs, ne taip lengvai sekėsi…

Gruodis ant nosies, tad pašnekėjom, kad kita kulinarinė stotelė galėtų būti Junanio provincija. Gero, skanaus vakaro ir jums! :)

Read Full Post »

3 mėnesiai

Na, ką… Vienas etapas įveiktas, šiandien buvo paskutinė rudens trimestro diena. Truputį net gaila, nes klasės sudėtis kažkiek keisis tikrai, dėl mokytojos irgi neaišku. Naujas trimestras prasidės kitą savaitę trečiadienį, o antradienį važiuosiu tik tvarkaraščio.

Man atrodo, kad dabar pats kalbos mokymosi “aukso amžius“. Ne pati pradžia, kai dar sunku pritaikyti praktiškai tai, ką išmoksti, ir nepažengta tiek, kad būtų tik kalbos subtilybės, kurios realiai mažai reikalingos. Nors, aišku, norisi mokėti daugiau, dar esu “pradžios“ pusėje :)

Taigi ir šiandien po pamokų pasisėdėjom, o vakaras ramus. Ėjom su Juliana pirkti naujos žarnos skalbimo mašinai (prakiuro, nieko skalbti negalim), bet visos “ūkinės“ jau buvo uždarytos :)

Read Full Post »