Feeds:
Įrašai
Komentarai

Archive for 2008 lapkričio

Šiandien pagaliau susiruošiau nueiti į Zhishanio kultūrinį-ekologinį sodą – visai netoli namų, todėl nuolat atidėdavau, atrodo, bet kada spėsi. Labai norėjau išbandyti, ar praleis nemokamai :) Dar pirmomis dienomis atsikraustęs perskaičiau, kad šio rajono gyventojams lankymas nemokamas. Bet, galvoju, užsienietis, maža kas… Praleido ir pakvietė kuo dažniau lankytis :) Praeinant reikėjo tik savo kinišką vardą į lapą įrašyti.

Tas sodas, tiesą pasakius, neįspūdingas. Plotas nedidelis, tvenkinukas, šiltnamis, keli paukščių voljerai ir augalai.

zalia

Smagiausia vaikšioti tarp žalumos, kurios gerokai daugiau ne mokamoje zonoje, o kopiant į greta esantį kalną. “Kopimas“ – tai tik ėjimas tvarkingais takeliais :)

takas

Pakeliui pavėsis, dideli medžiai…

issisakojes_medis

Tarp augmenijos net nelengva rasti plačiau atsiveriantį vaizdą. Žvilgsnis į Taipėjų iš kiek aukščiau :)

taipejus

Bevaikščiodamas ant kito šlaito aptikau šventyklą, tad ekologinę dienos dalį pakeitė labiau kultūrinė :) Visai graži ir jauki šventykla, ypač aplinka. Vartai į jos teritoriją…

vartai_sventyklon

Čia vienas iš liūtukų iš arčiau.

akmeninis

Vėžlį primenantis teritorijos “gyventojas“.

vezlys

Gaila, kad negaliu papasakoti daugiau, kas yra šie ir kiti veikėjai, tad kol kas tik vaizdai.

skulpturos

Ir dar vienas kiek susimąstęs.

skulptura

Vaikščiojau, fotografavau, kol nusprendžiau prisėsti po šiuo medžiu…

prie_sventyklos

Mačiau, kad ten vienas senukas sėdi ir jau įtartinai žiūri. Įtartinai ta prasme, kad jau norės tuoj užkalbinti :) Tik aš visai nieko prieš :) Taip ir atsitiko. Pradžia įprasta: iš kur esi? ką veiki? kiek laiko mokaisi? oi, kaip gerai jau kalbi ir t.t. Kartais gali vos vieną sakinį kiniškai pasakyti ir jau giria, tad didelio kalbos mokėjimo tokios pagyros nereiškia :)

Po to šiek tiek papasakojo apie šventyklą: jai 256 metai, anksčiau buvo visai nedidelė, tik dabar apstatyta. Tad dauguma skulptūrų – naujos. Vieni iš senesnių elementų – šie stulpai. Jiems, berods, 100 metų.

stulpai

Pavedžiojo, aprodė. Nusivedė ir į pačią šventyklą. Kad ten galima lipti į antrą aukštą, net nebūčiau žinojęs, tad gidas kartais gerai :) Štai kaip atrodo šventykla.

hui_chi

Pabaigai dar vidaus dekoracijų elementas – marga, marga… :)

margumynas

Toks ramus sekmadieninis pasivaikščiojimas – iš pradžių gamtoje, o paskui klausant budistinių giesmių. Patinka man kvapas šventyklose – smilkalai švelnūs, neįkyri.

Grįžęs namo jau tik tinginiavau :) Tikiuosi, jūsų savaitgalis taip pat geras. Lengvos kitos savaitės pradžios!

Reklama

Read Full Post »

Filmavimo aikštelėje

Šiandien Juliana pakvietė nuvažiuoti į vienos draugės režisuojamo filmo filmavimo aikštelę. Turėjo užduotį nuvežti jiems užkandžių pavalgyt. Ta proga prieš važiuojant dar parodžiau savo sekundines ištraukas iš “Rūmų“ :)

Filmas meninis apie “Hakka“ žmones – vieną iš etninių kinų grupių. Tuo metu nuomojamame bute filmavo sceną, kaip mama vaikui auna batus ir paskui abu išeina.

filmavimas

Aš ten, aišku, buvau truputį ne į temą, visi žiūrėjo, kas čia toks atėjo… Nors tuo pačiu ir man vis dėkojo už maistą, sakydami, kaip skanu :) Filmą kitais metais rodys per televiziją, būtų įdomu pažiūrėt.

Julianos kūrybiniai darbai taip pat nestovi vietoje. Gavo finansavimą filmui, kurio scenarijų ji parašė – apie vienos Taivano aborigenų genties princesę, norinčią tapti žvaigžde :)

Vėliau nuvažiavom pavalgyti į jos mėgstamą vietą. Maistas skanus, bet dėmesį labiau atkreipė pats restoranas – didžiulis plotas, daug stalų, girliandos. Priminė senovinius tarybinius restoranus. Tik tokių telikų tais laikais nebūdavo :) O jie – privalomas dalykas. Net varganiausios užeigėlės neretai turi – valgo ir žiūri…

restoranas

Iš gerų buitinių naujienų – pakeitėm prakiuriusią skalbimo mašinos žarną ir išvalėm užakusias angas vandeniui prabėgti. Srovė tiek pastiprėjo, kad vietoj dviejų valandų išskalbė per valandą :) Na, o man tokie naminiai rūpesčiai visai įdomu – kažką atsukti, kažkur paknebinėti :)

Smagaus šeštadienio vakaro!

Read Full Post »

Pasiraginimas sportuoti

Šiandien jau pajutau atostogų teikiamą malonumą: niekur neskubėti, eiti apsipirkti įprastu pamokų metu, pasivaikščioti… Ėjau nuodugniau patyrinėti sporto galimybių mūsų stadione. Dabar nebekaršta, būtų pats tas, jei tik valios netrūktų :)

sportas

Smagu ten, daug sportuojančių. Mačiau, kaip žaidžia krepšinį, tenisą, futbolą, beisbolą, regbį… Kiti važinėja dviračiais, bėgioja, daro tempimo pratimus. Yra skersinis prisitraukimams, suoliukas atsilenkimams ir daugiau įrengimų. Juliana irgi vakaras nuo vakaro išeina “vaikščioti“.

Tas pastatas nuotraukoje – sporto mokykla ar akademija. Todėl ir aikštelių įvairių įrengta, ir sportuojančių netrūksta. Kol kas tik gražiai kalbu, bet tikiuosi kurį vakarą prie jų prisijungti :)

Čia vaizdas link mūsų namų nuo stadiono. Namo nesimato, nes mažesnis tarp aukštesnių.

namu_panorama

Tik atsikrausčius, buvo panašu į labirintą tarp jų vaikščioti. Dabar viskas gerai.

Po stadiono nuėjau priešinga kryptimi – link kalno, kur baigiasi namai. Nejauku ten… Landynės tokios, kokių Taipėjuje dar nemačiau. Net priminė didžiąją Kiniją. Priėjau kelią į kalną, tik šiandien jau nelipau, gal grįšiu.

Na, o vakare susitikau su “kandidatu“ i kalbų mainus :) Prieš tai susirašėm, šiandien sutarėm susitikti. Nieko, įdomu :) Angliškas vardas – Džeikobas, metų – 30, dirba draudimo kompanijoje. Anglų kalba tai liuks – pakankamai gera, kad susikalbėtume, bet nepakankamai, kad jaustųsi komfortabiliai vien ja šnekėti. Tai ir kiniškai kalbėjom… Žiūrėsim, kaip bus toliau. Be kalbos norėtųsi, kad ir šiaip būtų įdomu bei smagu bendraut.

Gero vakaro! Maniškis jau visai į pabaigą :)

Read Full Post »

Šiaurės Kinijos egzotika

Dar per mano gimtadienį buvom sutarę (Juliana, Kristina ir aš), kad kartą per mėnesį eisim į kokį nors įdomesnį restoraną vakarieniauti. Tą vakarą vietnamietišką virtuvę užskaitėm kaip spalio išėjimą. Na, o lapkričio susiruošėm tik šiandien – ėjom ragauti Kinijos provincijos Shaanxi patiekalų.

Kadangi provincija link šiaurės, vyrauja ne ryžiai, makaronai. Meniu gan įdomus, valgėm makaronų su aviena, žalių bulvių salotų, jaučio kraujo ir panašių dalykų. Aišku, kraujas skamba įdomiausiai :) Buvo jis sriuboje, prie kurios gaminimo truputį prisidėjom. Atnešė dubenį su paplotėliu.

sveikas

Jį reikėjo patiems sugnaibyti į gabaliukus ir tik tada gamino sriubą, kurioje jie išvirė.

sutrupinta

Grįžtant prie vampyriškosios dalies, kraujas ne skystas, o želė kubelių pavidalu. Kaip sakė Juliana, jam leidžiama sukrešėti, tik tada dedama į sriubą. Skonį sunku ir apibūdinti, jo beveik nėra, tokia drebutinė masė. Šiaip nieko baisaus, tikiuosi, neskamba labai klaikiai šio vakaro “puota“ :)

Bulvių salotos patiko ir man, ir Kristinai. Sutarkuotus griežinėlius tik perlieja karštu vandeniu, todėl salotos šiltos, bet dar traškios.

Pati vieta buvo graži ir jauki. Sienos nurašinėtos užrašais…

aprasineta

Palikau ir aš lietuvišką pėdsaką :) Siena gruoblėta, rašiklis nusitrynęs, ne taip lengvai sekėsi…

labai_skanu

Gruodis ant nosies, tad pašnekėjom, kad kita kulinarinė stotelė galėtų būti Junanio provincija. Gero, skanaus vakaro ir jums! :)

Read Full Post »

3 mėnesiai

Na, ką… Vienas etapas įveiktas, šiandien buvo paskutinė rudens trimestro diena. Truputį net gaila, nes klasės sudėtis kažkiek keisis tikrai, dėl mokytojos irgi neaišku. Naujas trimestras prasidės kitą savaitę trečiadienį, o antradienį važiuosiu tik tvarkaraščio.

Man atrodo, kad dabar pats kalbos mokymosi “aukso amžius“. Ne pati pradžia, kai dar sunku pritaikyti praktiškai tai, ką išmoksti, ir nepažengta tiek, kad būtų tik kalbos subtilybės, kurios realiai mažai reikalingos. Nors, aišku, norisi mokėti daugiau, dar esu “pradžios“ pusėje :)

Taigi ir šiandien po pamokų pasisėdėjom, o vakaras ramus. Ėjom su Juliana pirkti naujos žarnos skalbimo mašinai (prakiuro, nieko skalbti negalim), bet visos “ūkinės“ jau buvo uždarytos :)

Read Full Post »

Šiandien pirmą dienos pusę mokiausi, o po pamokų su klasiokais nuėjom pasėdėt ir pavalgyt į garsią vietą netoli universiteto – “Auksinio viščiuko“ užeigą, veikiančią jau daugiau kaip 30 metų.

auksinis_visciukas

Išbandėm įvairių valgių, labai patiko. Pagalvojau, kad šitą vietą būtinai reikės įtraukti į būsimų svečių kulinarinį turą :)

Rytoj taip pat laukia pasisėdėjimas, paskutinė trimestro pamoka. Tik prieš pramogas dar vieną testą laikysim… Iki paskutiniųjų, kaip sakant :)

Šiandien paskelbė rugsėjo-spalio mėnesių laimingus čekių numerius. Deja… Nei mano pirkti vaisiai, nei jogurtai ar bandelės laimės neatnešė :) Kruopščiai rinkau, čekių krūva šį kartą jau buvo nemaža, bet, pasirodo, tik makulatūrai tinkama :)

cekiai

Gero vakaro! Ir didesnės sėkmės loterijose, jeigu lošit!

Read Full Post »

Atidirbimo diena

Savaitgalį daug vaikščiojau ir liko nebaigti darbai, o trečiadienis – paskutinė semestro diena. Šiandien gerokai pasėdėjau universitete ir paplušėjau. Ryt panaši diena nusimato, bet trečiadienį ir juo labiau toliau viskas turėtų aprimti.

Vakare grįžo Juliana su milžiniška dėže sausainių, o tai reiškia, kad ji buvo pakviesta į vestuves. Papasakojo ir kiek daugiau…

vestuviniai_sausainiai

Vestuviniai papročiai “šiek tiek“ skiriasi nuo mūsiškų :) Jeigu žmogus gauna tokią ar panašią dėžę sausainių su kvietimu į vestuves, neiti gali, bet nuo dovanos jaunavedžiams neišsisuks. Dovanojami pinigai ir yra tiksli minimali suma – maždaug 133 litai :) Mažiau dovanoti negalima, viršutinės ribos nėra. Atėjus į vestuves, įteikiamą voką jaunavedžiai atplėšia prie svečio, taigi su mažiausia suma irgi nebus patogu :) Negana to, dovanojama suma užsirašoma į knygą. Tuo atveju, jeigu svečias vėliau pats sugalvos pakviesti į vestuves, jam bus padovanota lygiai tokia pati suma pinigų :)

Kviečiama labai daug žmonių – seniai matyti draugai, pažįstami ir t.t. Kuo daugiau dalyvauja – tuo geriau, paprastai apie 200-300 svečių. Daug kas vieni kitų net nepažįsta… Štai į tokias bendradarbio vestuves eis Juliana. O mes į tą laiką su Kristina kremtam sausainius… :)

Ryt turiu būt ankstyvas paukštis ir jaučiu, kad universitete snausiu, tad skubu miegot. Labos nakties!

Read Full Post »

Older Posts »