Su Naujais – 2009/98-aisiais! :)

Štai – jau beveik trys valandos kaip gyvenu 2009-aisiais, arba pagal taivaniečių skaičiavimą – 98-aisiais. O į Lietuvą jie atkeliaus dar po trijų valandų… :) Sutikom su Kristina ramiai – ant kalno savo rajone, kur atsiveria vaizdas į Taipėjų. Viskas vietoj, išėjom vos ne pusvalandžiui likus. Mes užkopėm pėsti, bet buvo ne taip mažai atvažiavusių mašinom ar motoroleriais. Šampaną šovėm vieninteliai :)

Fejerverkų buvo ne tiek daug ir tie patys greitai nustojo. Nepalyginsi su mūsų sproginėjimais visą naktį.

Tiek ir to šventimo, nors abiem patiko. Iš vietinių šiandien nejutom ypatingo laukimo, neatrodo, kad labai sureikšmintų. Net ir nuo to kalno dešimt minučių po dvylikos pradėjo skirstytis…

Tad su Naujais, smagiai atšvęskit! :)

Read Full Post »

Kuponai – jėga! :)

Šiandien buvom Julianos pavaišinti tokia vakariene, kad oho – kepsniais prabangiame restorane. Esmė ta, kad šiemet Juliana per savo gimtadienį (kuris balandį) gavo kuponų-pakvietimų apsilankyti kepsnių restorane. Kuponai buvo iki šiol nepanaudoti, o galioja iki metų pabaigos… Tad “padėjom“ išnaudoti :) Vakarieniavom keturiese, dar buvo Julianos draugė amerikietė Linda.

Buvo labai skanu, bet jau ir daug… Patiekiami tik komplektai, į kuriuos įeina: salotos, sriuba, dvi užkandėlės, geriamas actas, kepsnys, desertas ir dviejų rūšių arbatos. Tikras išbandymas :)

Keletą patiekalų parodysiu, labai “restoraniniai“. Pvz., šparagų ir japoniškų batatų salotos.

Nors po visų “įžangų“ atrodė, kad pagrindiniam patiekalui vietos sunkiai rasis, bet tilpo ir jis :) Tikrai skaniai buvo padaryta – minkštas, švelnus viščiukas.

Viršuje mažame puodelyje matosi raudonas vaisių actas. Pirmą kartą jo gėriau kaip atskiro patiekalo. Labai tiko apetitui žadinti.

Na, ir desertas. Šiaip ne taip skrandyje prapuolė ir jis – sūrio pyragas su mėlynėmis :)

Už nieką mokėti nereikėjo… Gera ta Juliana: grįžo iš darbo, paėmė mus, mašina nuvežė, pamaitino, parvežė – tinginio rojus :)

Matėsi, kad restoranas populiarus, nebuvo vietų, kai atėjom. Parodė, kaip pjaustyti kepsnį, perspėjo dėl visų patiekalų – truputį yra kremzlių, truputį riebu, yra česnako, gali pasirodyti per “lengvas“ (dėl žuvies), jeigu norite “rimčiau“ pavalgyti ir pan. Galų gale pasakė, kad grindis tualete išplovė ir būtume atsargūs nepaslysti, jeigu eisim :)

Kylant dar patį restoraną nufotografavau, štai kaip viduje atrodė…

Esu pilnas, patenkintas ir pavargęs, tad belieka griūti į lovą :) Vakar rašėm diktantą, šiandien testą, bet tokį ilgą, kad nespėjom ir vos ne pusę rytoj reikės užbaigti… Tad mokslai irgi griebia.

Gero priešpaskutinio 2008-ųjų vakaro!

Read Full Post »

Pavojai galvai :)

Šiandien jau rimčiau atvėso orai… Šalta, lyja. Ryte neįvertinau tokios galimybės ir išėjau į universitetą trumpom. Tai grįždamas vakare susilaukiau daug keistų žvilgsnių – žiūrėjo kaip į išprotėjusį užsienietį, daugelis jau su šiltom striukėm. Reikės rengtis šilčiau, jau net ir man buvo šalta.

Bet saugotis reikia ne tik peršalimo. Kaip žinia, azijiečiai žemesni, tad reikia žiūrėti, kad kur neužkliūtų galva… :) Šiaip nesijaučiu milžinas, nors daugumą vietinių ūgiu lenkiu. Aną dieną pagalvojau, kad užfiksuosiu keletą vietų, kur didžiausia rizika bumptelti :)

Siauresnėse gatvelėse nebūna stotelių paviljonų, tik stulpai su maršrutų numeriais. Iš nuotraukos sunku įvertinti atstumą iki žemės, bet tas lenteles galva lengvai siekiu, reikia nežiopsot :)

Ne tik jų stotelės, bet ir autobusai gali būti nepritaikyti aukštaūgiams. Kai kuriuose laikikliai būna trim eilėm sukabinti – matosi priekyje.

Važiuojant viskas siūbuoja ir, kol nueinu į galą, visąlaik apsidaužau :)

Reklaminius plakatus mėgsta kabinti, dėl svorio po jais parišdami buteliukus vandens. Kartais labiau link gatvės, o kartais tiesiai virš šaligatvio, kaip jau išeina.

Nors stengiuosi žiūrėti, bet būna visko. Vieną kartą visai nemačiau ir atsitrenkiau, tik, laimei, į minkštą daiktą – tą raudoną burbulą, kokie būna prie loterijų pardavimo vietų. Keista, kaip jis dar po to liko kabėti… :)

Dar šiek tiek apie “tūkstančio metų senumo“ kiaušinius… Juliana papasakojo :) Sakė, kad laiko juos nuo vieno iki dviejų mėnesių dideliame inde, kuriame yra reikalingas skystimas, o viršų uždengia žeme. Jeigu trynio spalva tamsiai žalia – viskas tvarkoj, jeigu geltona – valgyti netinkamas. Sakė, kad paprastai valgo vasarą kaip šaltą užkandį, bet ne pernelyg dažnai, nes kiaušinyje kaupiasi metalai ir piktnaudžiauti negalima. Geriau tinka anties, nors dabar naudoja ir vištos. Dar sakoma, kad kiaušinio kvapas (nors vakar to nepajutau :)) primena arklio šlapimą, todėl yra mitas, kad kiaušinius anksčiau būtent jame ir laikydavo, bet sakė, kad tai netiesa…

Minėjo, kad yra kiti tradiciniai kiniškai paruošti anties kiaušiniai, kuriuos laiko užkastus į žemę. Tuomet jie būna dar kitokių spalvų, kito skonio :) Paprastai valgomi pusryčiams ir parduodami tik tradicinėse pusryčių užeigose. Sakė, žino, kur jų galima rasti, tad gal vieną dieną ir jų paragausiu :) Juolab, kad Julianai jie skanesni už “tūkstantmečius“…

Tiek kulinarinių šiurpenybių, labanakt! :)

Read Full Post »

“Pagyvenęs“ kiaušinis

Šiandien ragavau dar vienos vietinės keistenybės – “tūkstančio metų senumo“ kiaušinio. Skonis visai normalus, t.y. ne toks baisus, kaip pavadinimas ar išvaizda :) Baltymas virtęs tamsiai ruda želė, o trynys – tamsiai žalias ir atrodo labai neapetitiškai…

Klausiau Julianos, kiek iš tikrųjų užtrunka jo “gaminimas“. Sakė, kad atitinkamame mišinyje laiko apie mėnesį, o internete radau receptą, kur siūlo laukti 100 dienų. Žodžiu, netrumpai bet kuriuo atveju :) Valgo dažniausiai su tofu, taip ir šį kartą buvo patiekta. Paskutiniu metu patraukė prie senienų – 3800 metų “gražuolė“, 1000 metų senumo kiaušiniai ir pan. :)

Kitą savaitę į universitetą eisiu tik tris pirmąsias jos dienas, o už penktadienį atidirbsime dar kitą šeštadienį. Taigi laukia “mini“ atostogos :) Linkiu, kad ir jums kitą savaitę greit prabėgtų darbo dienos!

Read Full Post »

“Karštas puodas“ vakarienei

Šiandien valgiau “hot pot“, t.y. “karštą puodą“ – valgį, kuris kažkada paliko blankų įspūdį, o šiandien labai patiko. Vakarieniavau su Džeikobu bei jo kambariokais. Jaučiausi lyg ateivis iš kitos planetos, nes iš kambariokų tik vienas galėjo pasakyti kelis žodžius angliškai, o normaliai kalbėtis kiniškai man dar irgi anksti. Žodžiu, buvau tikras “waiguoren“, arba užsienietis :) Net trauktis fotoaparato nesinorėjo, kad neatrodyčiau visai kaip turistas…

Kiekvienas turėjom po savo puodą ant ugnies, jame verda vanduo ir dedi, ką nori. Užsisakiau vištienos – pjaustyta labai plonai, vos įdedi ir jau paruošta. Be jos dar priklauso daržovių, tofu ir kitokių priedų rinkinys, nuo kurio nuverda sriuba. Buvau valgęs Kinijoje, bet dabar žymiau labiau patiko – dėl padažų, kurie suteikė skonį. Pasidariau mišinį, į kurį prisikroviau visko, išskyrus česnaką… Su viskuo ir tiko :)

Šiaip diena rami – darau savaitgalinius namų darbus. Reikia parašyti rašinėlį, apie kokią nors kraustymosi patirtį, tai rašau, kaip stumdžiau baldus savo kambarėlyje ir tempiau seną stalą ant stogo :)

Gero šeštadienio vakaro!

Read Full Post »