Feeds:
Įrašai
Komentarai

Archive for 2009 vasario

Šiandien pusę dienos teko aukoti tvarkymuisi, bet gerai, kad tik pusę ir vien valymu neapsiribojau. Iš “įdomiosios“ dienos veiklos – buvau šventykloje, vardu Hsing Tien. Ganėtinai nauja, pastatyta prieš kelis dešimtmečius ir labai populiari. Kuo daugiau aplankai šventyklų, tuoj mažiau jos gali nustebinti, bet vis tiek atrandi kažką išskirtinio kiekvienoje.

Šioje galima apsivalyti nuo “blogos akies“ ir kitų negerų dalykų. Procedūrą atlieka žmonėms priešais, už nugaros ir virš galvos smilkalais mosuojančios moteriškės ilgais mėlynais drabužiais. Viskas trunka neilgai, gal minutę.

Nuima nelaimes

Norinčių nemažai, nusidriekusi eilė. Paslauga atliekama nemokamai, Juliana sakė, kad ja šventykla ir garsėja.

Jeigu tokio apsivalymo nepakaktų ir norėtųsi žinoti, kas nutiks ateityje, ar reikėtų patarimo kokiu klausimu, galima kreiptis į netoliese esančius aiškeriagius. Jie įsikūrę šalia šventyklos esančios sankryžos požeminėje perėjoje. Vienas iš aiškeriagių ir klientė… Tas “OK“ reiškia, kad kalba ir japoniškai.

Aiškiaregys

Juliana sakė, kad buria įvairiausiais būdais: žiūrėdami į veidą ar delną, pagal gimimo datą, berdami ryžius ant popieriaus lapo, pasitelkdami paukščius ir vėžlius… Paukščiai turi pasirinkti akmenuką, o į vėžlį žiūri, kur jis eis. Vienas klausimas, arba 20 minučių konsultacijos kainuoja 25-50 litų.

Tokių dalykų šiandien sužinojau :) Eisiu miegot, jau labai nusivėlinau… Su pavasariu!

Reklama

Read Full Post »

Nei sala, nei pusiasalis

Laisva šiandien buvo diena ir nesinorėjo ją visą praleisti namuose. Ta proga susiruošiau į dar nebūtą vietą – Shezi. Iš tikrųjų visai neypatingą, neturistinę, bet vis tiek norėjosi nuvažiuoti. Kažkada pamačiau, kad vienas autobusas važiuoja į “Shezi“, paklausiau Julianos, kas tai. Sako, sala, bet galima autobusu nuvažiuoti. O vakar paskaičiau, kad tai visgi jau pusiasalis dėl prieš kelis dešimtmečius supiltų pylimų, kaip apsaugos nuo potvynių, tik vietiniai gyventojai vis dar įpratę vadinti sala. Žodžiu, šiandien ir išsiruošiau į šitą nei šiokią, nei tokią vietą :)

Pasivaikščioti buvo smagu, link kranto palikta daugiau erdvės. Matosi ruoželis Keelung upės ir miestas kitame jos krante, į tą pusę ir mes gyvenam. Pusiasalis tarp dviejų upių – Danshui ir į ją įtekančios Keelung.

Shezi pusiasalyje

Greta buvo beisbolo aikštelių. Treniruojasi… Viena populiariausių sporto šakų Taivane.

Beisbolo treniruotė

Autobusai apvažiuoja tik nedidelę dalį pusiasalio. Kaip suprantu, kita dalis mažiau apgyvendinta, bet užtat tinkama važinėtis dviračiu… Viskas kiek priminė provinciją: gatvės siauros, namai senesni, daug palaidų šunų. Bet nepikti kaip ir visame Taipėjuje. Čia nufotografavau vieną mažylį, laukiantį šeimininkės :)

Laukia šeimininkės

Su šunimis čia apskritai atskira istorija: juos rengia, vežioja vežimėliuose, nešioja ant rankų…

Ir dar vienas “radinys“ :) Kai vyksta kokie nors darbai gatvėje, kartais pastato tokį manekeną. Šis vienarankis ir tik laiko užrašą “lėčiau“. Būna dvirankiai ir mosuoja, labai juokingai atrodo :) Iki šiol tik pravažiuodamas autobusu matydavau. Jeigu dar aptiksiu, reikės nufilmuoti :)

Vienarankis

Tiek šiandienos klajonių įspūdžių… Ne už kalnų laikas kraustytis į lovą. Gero paskutinio žiemadienio ryt! :)

Read Full Post »

Trimestro pabaigtuvės

Atostogos… :) Šiandien po pamokų buvo tas laisvės jausmas – nereikia eiti į biblioteką, gali veikti, ką nori. Tas “ką nori“ visgi susivedė į reikalų tvarkymą. Ėjau aiškintis dėl stojimo į magistro programas saviškiame Nacionaliniame Taivano Normaliajame Universitete.

Tarptautinių reikalų skyriuje dar buvo galima kalbėtis pusiau angliškai, pusiau kiniškai. O paskui nuėjau į vieną institutą, kur norėčiau paduoti dokumentus. Ten jau teko suktis vien kiniškai. Gal pusvalandį užtruko visos kalbos, net sukaitau… Bet šiaip maloniai sutiko, pavaišino džiovintom jūrų žolėm, siūlė saldainių. Kitą savaitę dar su dokumentais nueisiu – jeigu viskas gerai, bandysiu stot.

Šiandien buvo neįtempta paskutinė semestro pamoka – valgėm bandeles, vadinamas “mantou“, gėrėm šaltą baltųjų moliūgų arbatą. Ta pavaduojanti mokytoja mėgsta rašyti ant lentos, kol nebelieka vietos, tik tada trina. Nufotografavau, kaip atrodė per pertrauką, bet po jos buvo užpildyti ir visi likę laisvi ploteliai :)

Prirašinėta lenta

Pasibaigus pamokai nusifotografavom. Dauguma klasiokų matyti, bet vis tiek įdėsiu nuotrauką: iš kairės link manęs – japonė Naimei, amerikietė Weilin, japonė Huilizi, amerikietis Dingnan, kazachstanietis Male.

Su klasiokais klasėje

Nematyta tik ta vyresnė japonė, jai gal 40-50 metų. Besimokančiųjų amžiui nėra ribų, mokosi net vienas senukas vakarietis, o vidutinio amžiaus “studentų“ pilna. Sakau su ta mintim, kad užėjus norui kur nors išvažiuoti ir pasimokyti, niekada nevėlu tai daryti :)

Sulig trimestru užbaigėm antrąjį – raudoną – vadovėlį. Pirmasis buvo rudas, o kitą savaitę jau pradėsiu trečiąjį, laikas žengti į mėlynąją “zoną“ :) Šiandien nusipirkau…

Trečiasis (mėlynasis) vadovėlis

Pirmasis ir antrasis vadovėliai savo struktūra nesiskyrė, o trečiajame viskas pasunkėja: kiekvienoje pamokoje daugiau naujų žodžių, daugiau gramatikos, prie tekstų nebelieka “pinyino“, t.y. hieroglifų tarimo, ir pan. Žodžiu, bus sunkiau, bet ir įdomiau…

Dar nesugalvojau, ką veikti rytoj. Eisiu pasklaidyti savo lankstinukų kolekcijos, gal kris į akį kokia vieta… :) Iki!

Read Full Post »

Atvirukas draugui

Šiandien atbuvau dieną universitete ir beliko paskutinė šio trimestro pamoka rytoj. Teoriškai dar reikėtų eiti penktadienį, bet mūsų vizitą į šventyklą užskaitė kaip dviejų dienų mokslus, tad atostogos prasidės viena diena anksčiau. Aišku, tokios čia ir atostogos: jau kitą trečiadienį reikės važiuoti tvarkaraščių, pamokos prasidės ketvirtadienį.

Be to, nuo mokslinių reikalų negalėsiu atitrūkti, reikia domėtis stojimo į magistro programą reikalais. Dabar pats laikas paduoti dokumentus į universitetus.

Paskutiniai trimestro namų darbai buvo parašyti atviruką draugui. Mokytoja padalino ant ko rašyti, čia maniškis.

Atvirukas

Labai tipiškas – su kokiais nors “mielais“ veikėjais… :) Šis, berods, kilęs iš Japonijos, japoniški personažai Taivane populiarūs. Ir dar mėgsta įterpti angliškų frazių, kartais nelabai rišlių ar su klaidom.

Kadangi atvirukas “netikras“, tai parodysiu ir ką priskrebenau, nieko labai asmeniško – rytoj per pamoką vis tiek reikės garsiai skaityti :)

Atvirukas draugui

Šiandien pietavau su Marija – vienintele dar viena lietuve maniškiame kalbos centre. Bet ir ji jau šeštadienį grįžta į Lietuvą. Marija Taivane mokėsi pusę metų, sako, dar nenori išvažiuot, liūdna…

Laikas ilsėtis, iki rytdienos! Gero ir šilto vakaro :)

Read Full Post »

Šiandien praleidom dar vieną muzikinį vakarą, tik gaila, negalėsiu ne tik įrašų, bet ir nuotraukų įdėti. Juliana parūpino abiem su Kristina bilietus į draugės Cindy – operos dainininkės – koncertą. Vyko Nacionalinėje koncertų salėje, ten renginių metu nieko negalima fiksuoti.

Koncertas labai patiko. Dainavo itališkai, angliškai, vokiškai, kiniškai, buvo ir tik orkestro pagrojimų. Mūsiškės operos daininkės paprastai būna drūtos moteriškės, o čia – liauna, graži mergina :) Nuotrauką galiu parodyti iš lankstinuko.

Cindy

Su Cindy ir jos mama Juliana supažindino prieš kelis mėnesius, tada ėjom klausyti Vienos operetės orkestro. Abi labai mielos ir malonios… O šįvakar sutikom daug kitų Julianos draugų, pakvietimais buvo aprūpinti visi :)

Šiandien gi Užgavėnės! Visą dieną nebuvau namie, pats kepti blynų negalėjau, bet buvo šiek tiek laiko po pamokų prieš koncertą. Tai vaikščiojau ir ieškojau vietinių atitikmenų, ką būtų galima jais laikyti :) Nelabai čia tokių yra… Aptikau lyg omletą, lyg blyną, vieną ta proga ir suvalgiau.

Taivanietiški "blynai"

Vakarienės užėjau į japonišką restoranėlį. Ten buvo skrudintų kepinukų iš bulvių košės. Vieno skonis visai priminė mūsiškę, o kitame buvo kario. Tarkim, kad jie – vietoj bulvinių blynų :)

Japoniški "blynai"

Šalia įdėta japoniško majonezo. Jis savotiškas, skonis saldesnis nei mums įprasto. Nieko, bet “Hellmans“ geriau :)

Tokia šiandien kultūrinė ir kulinarinė programa. Grįždami metro dar sutikom Ireną. Sakė, išgirdo lietuviškus balsus :) Keista ir smagu tokiam mieste atsitiktinai sutikti lietuvių. Metro traukiniai – kiekvienas iš šešių vagonų ir važinėja kas tris minutes, bandyk pataikyti :)

Jau griūsiu į lovą… Gero žiemos vijimo iš kiemo! Mes, atrodo, būsim išviję, nors būtume visai nieko prieš, kad kiek užsilaikytų, karščių ir taip netrūks.  Jau dabar 28 laipsniai ir žada laikytis.

Read Full Post »

Gamtos ir muzikos garsai

Šiandien mokė pavaduojanti mokytoja, su ja ir baigsim trimestrą. Kartą jau matyta, kai mūsiškė sirgo. Labai linksma, aktyvi, greitakalbė ir mokina daug papildomų žodžių, kuriuos išgirsti įdomu, tik greitai ir pasimiršta – pvz., “alergija“. Dar paaiškėjo, kodėl nėra mūsų mokytojos – ruošiasi vestuvėms :)

Vakarykštis įrašas buvo su muzikiniu intarpu, tai ir šiandieninis jam nenusileis. Čia iš ankstesnio apsilankymo centre. Įdomiai dainavo ir pafilmavau.

Juliana nežinojo, koks čia stilius. Sakė, panašu į aborigenų…

Ir dar šiek tiek iš Taivano garsų pasaulio – šį kartą gamtos atstovas :) Girdisi, tik nesimato kažkoks paukštis. Beveik kaip varlė kurkia…

Kaip sakė Juliana, ji – ne “paukščių profesorė“, todėl irgi nelabai galėjo pagelbėti identifikuojant, kas ten toks :)

Praėjusią naktį labai nedavė miegot uodai, jų mūsų bute atsirado žiemą, vasarą nebuvo. Kartais taip įkyriai zyzia, tenka keltis ir mušti. Vakar kelis sykius prisireikė, tai prastai išsimiegojau ir bandysiu šiandien nenusivėlinti.

Labanakt, gero miego ir jums! Bent jau uodai šiuo metu laiku Lietuvoje neturėtų trukdyti… :)

Read Full Post »

Šiandien su Kristina pusę dienos neapsisprendėm, ar eiti į miestą, ar likti namuose ir tinginiauti. Bet kadangi laiko naminei veiklai užteko, vakare visi trys (ir Martynas) išsiruošėm paklausyti taivanietiškos operos.

Prasidėjo toks festivalis – “Ateities vizija“. Vyks daug pasirodymų, spektaklių, net “Gulbių ežerą“ atvažiuoja sušokti iš Rusijos. Bet viskas neįkandama dėl kainos, tik trys atidarymo renginiai šį savaitgalį buvo nemokami. Šiandienos vakaras skirtas taivanietiškai operai, rodė kelis spektaklius. Nedidelė vieno iš jų ištrauka, nežinau, ar labai patiks… :)

Dainuoja taivaniečių kalba, ne kiniškai. Būtų gerai suprasti žodžius, be jų lieka tik vizualine puse tenkintis. Nepaisant to, vis tiek įdomu, nors labai dažnai, kažin ar norėtųsi klausyti…

Prieš pradėdami kultūrinę programą, pasirūpinome pilvais. Nuėjom pavalgyti į labai paprastai atrodančią užeigėlę.

Užeigėlė

Bet žinojom, kad maistas ten geras. Žmonių pilna, eilėje reikėjo laukti… Net kainos apgaulingai pagal aplinką ne tokios mažos. Valgėm jautienos suktinukų ir tokių “krepšelių“. Iš pirmo žvilgsnio jie panašūs į koldūnus, bet visgi čia atskiras kiniškas patiekalas.

Suktinukai ir "krepšeliai"

Pavalgius, pasioperinus netruko ir diena prabėgti… Rytoj jau laukia pamokos ir pavaduojanti mokytoja, tad aš kibsiu į mokslus, o jums gerų darbų naują savaitę :)

Read Full Post »

Older Posts »