Feeds:
Įrašai
Komentarai

Archive for 2009 gegužės

Sezono naujiena – ličiai

Šiandien po gastrolių paskutinėm dienom ilsėjausi namuose. Prisėdau prie kinų kalbos, nes savaitė be knygų ar užrašų – tiesus kelias į užmiršimą :)

Taivane dar neišbuvau metų, tad keičiantis metų laikams kol kas vis sulaukiu naujų vaisių. Neseniai naujiena buvo mangai (kurie čia tikrai labai skanūs, neatsivalgau), o dabar – ličiai. Šiandien nusipirkau visą kekę.

Ličiai

Irgi labai skanūs… Gera valgyti, kai vaisius vietinis ir prinokęs. Viduje skaidrus baltas minkštimas bei nedidelis kauliukas. Tokie saldūs, kad net neina daug iš karto suvalgyti.

Dar valgiau Julianos mamos konservuotų slyvų. Primena mūsiškas geltonas “slyvukes“ :) Labai patiko, jaučiasi, kad namuose daryta…

Man už valandos jau prasideda vasara, su ja ir sveikinu! :)

Reklama

Read Full Post »

Ledai ekstremalams

Šiandien buvau susitikęs su vienu iš draugų taivaniečių. Turėjo pakvietimus į filmą, tik gaila vokišką ir su kiniškais titrais, apie kompozitorių Roberto Šumano ir Johaneso Bramso gyvenimą. Tai bent muzikos galėjau paklausyt :)

Kino teatras buvo ir paskui vaikščiojom “jaunimo“ rajone Ximending. Paragavau vienų garsių makaronų, kuriuos gamina nuo 1975 metų.

Makaronai Ximending rajone

Skonis nieko, bet tai pati nepatogiausia vieta valgyti – atsisėsti nėra kur, dubuo karštas, vos nulaikai ir dar reikia žiūrėti, kad pro kraštus nebėgtų, nes pilnas.

Makaronų dubenėlis

Tik tiek, kad visi taip stovėdami valgo, teisės lygios :)

Valgo makaronus gatvėje

Dar buvau girdėjęs apie ledus su mėsa šiame rajone. Paklausiau, gal žino kur… Neįsiskaičius ši ledainė atrodo paprastai, o iš tikrųjų iškaba maloniai siūlo ledų su jautiena, kiaulės koja, džiovinta mėsa… :)

Ledainė, kur siūlo ledų su mėsa

Šį kartą neragavau, nes ne taip mažai kainuoja ir nelabai norėjau. Bet šiaip galvoju kada pasišiurpinti ir užsisakyti :)

Įdomu, kokie dar kulinariniai atradimai čia laukia… :)

Read Full Post »

Pragaro slėnis raganų namuose

Šiandien buvau karštųjų versmių rajone – Xinbeitou. Abu kartus, kai važiavau su draugais iš universiteto maudytis, ėjom tiesiai į versmes ir atgal. Apylinkės pasirodė gražios, tad norėjosi grįžti ir daugiau pasivaikščioti…

Yra nedidelis, bet gražus Beitou parkas, o jame…

Beitou biblioteka

…Taipėjaus miesto bibliotekos Beitou padalinys, ne “Titanikas“ :) Pastatas ypatingas tuo, kad labai “draugiškas aplinkai“. Elektros energija tiekiama iš saulės baterijų ant stogo, lietaus vanduo surenkamas laistyti augalams ir perdirbti, o pastatas sumontuotas taip, kad nepraleistų į vidų karščio ir būtų taupoma elektra (mažiau kondicionuotų orą).

Be šitų gerų savybių biblioteka pasirodė ir jauki. Visur medis, terasos su vaizdu į parką, kur tvenkinys, žydi vandens lelijos…

Vandens lelijos

Nuo namų nearti ir neprivažinėsiu, bet vieną dieną užsirašysiu į tą biblioteką, labai jau masinančiai atrodo :)

Norint pamirkyti kojas sieros vandenyse, nebūtina eiti į mokamas maudyklas…

Mirko kojas

Bevaikštinėdamas pradėjau kilti kalnų keliais. Nepajutau, kaip atsidūriau ganėtinai aukštai, o pabaigos nė nematyt.

Beitou panorama

Saulė kepino, vandens liko gurkšnis, tai pagalvojau, kad laikas traukti žemyn. Užmačiau staigų takelį žemyn ir nusileidau dešimtkart greičiau, nei pakilau besisukiojančiais į visas puses keliukais.

Praėjau keistą statinį – šventykla, bet panašu į apleistą, tik statula stypso. Net neradau, kaip prieiti arčiau.

Apleistoje šventykloje

Buvau ir veikiančioje šventyklėlėje. Įėjimą saugojo gan grėsmingai atrodantys “sargai“, bet nieko, praleido…

Šunys sargai

Lyg drakonas dūmus pūstų, arba tiesiog smilkalynė :)

Drakonas dūmus pučia

Pabaigai – žvilgsnis į “Pragaro slėnio“ versmes :) Virš šio sieringo šaltinio nuolat sklando migla, dar supuvusio kiaušinio kvapas, tai ir pavadinimas toks. Negana to, “Beitou“ išvertus iš čia gyvenusių Ketagalan genties aborigenų kalbos reiškia “raganų namus“. Tad viskas savo vietoje… :)

Anksčiau žmonės šaltinyje virdavosi kiaušinius, vėliau uždraudė. Dabar priėjimas iš viso uždarytas, gal remontuoja… Galėjau tik iš viršaus pažiūrėti. Įrašas nekokybiškas, bet vis daugiau parodo nei nuotrauka, fiksuotame vaizde miglos beveik iš viso nematyti. Be to, galit paklausyti vietinių balbatavimo :)

Galvojau, kad nuvažiavęs vos ne knygą parke paskaitysiu, bet tos vaikštynės kalnų keliukais… Dar kaip užburto “Pragaro slėnio“ neradau, tai po visko jau tikrai velniškai pavargęs pasijutau :)

Read Full Post »

Diena, kai stovi kiaušinis

Šiandien pagal kinų Mėnulio kalendorių yra penkto mėnesio penkta diena, tradicinė Drakono valčių šventė, kai taivaniečiams – oficiali nedarbo diena. Iš pat ryto su klasiokais važiavau į Keelung upės pakrantę žiūrėti, kas ir kaip ta proga vyksta.

Pagrindinis šventės įvykis – drakono valčių lenktynės, kurios, kaip sakė Juliana, šiom dienom būna vos ne kiekvienoje Taivano upėje :) Yra komandos, lenktyniauja po kelias, kol paaiškėja greičiausia. Štai kaip atrodo drakono valtis.

Drakono valtis

Čia jau grįžta, todėl visi tokie atsipalaidavę. Valties priekyje yra “vėliavos griebikas“. Lenktyniaujant jis, visas išsitiesęs į priekį, stengiasi kuo greičiau pagriebti savo komandos vėliavėlę. Kas pirmieji savo paima, tie ir laimi. Priekyje taip pat sėdi būgno mušikas, gale – vairininkas.

Bendresnis upės ir lenktynių vaizdas.

Drakono valčių lenktynės

Mūsų kalbos centro komanda pradėjo treniruotis gal prieš du mėnesius. Treniruotės prasidėdavo šeštą ryto… Kažkoks košmaras :) Užtat dabar komanda yra viena iš lyderių. Lenktyniaus dar rytoj ir poryt.

Išgriuvę… Čia ne mūsų komanda tokia pavargėlė :)

Ilsisi

Minėjau, kad tradicinis šios šventės valgis – zongzi, į bambuko lapus įvynioti riebūs ryžiai. Valgėm, priklauso… :)

"Zongzi"

Jų atsiradimo ir valgymo istorija liūdna. Seniai seniai Kinijoje į upę nušoko ir nusiskandino vienas poetas (girdėjau nevienodas to priežastis). Žmonės jį gerbė ir mylėjo, todėl pradėjo į upę mėtyti ryžius, kad žuvys neėstų jo kūno. Žmonės dar puolė į valtis ir skubėjo gelbėti poeto, tokios drakono valčių lenktynių ištakos. Kiti sako, lenktynės atsirado, nes žmonės daužė irklais vandenį, taip irgi baidydami žuvis, kad šios neėstų jo kūno.

Zongzi užsigėriau netikėtu gėrimu – aborigenišku alumi. Pavaišino pardavėjas. Tik 3 proc. stiprumo, buvo dviejų rūšių – ryžių ir įvairių grūdų. Abi labai patiko…

Aborigeniškas alus

Kiniškame šventės pavadinime nei drakonai, nei valtys neminimi. Nelabai vykusiai pažodžiui būtų galima išversti “Aukščiausio vidurdienio taško šventė“. Kažkas panašaus į vasaros saulėgrįžą… Su tuo susijęs kitas dalykas, kurį reikėtų aiškinti Saulės ir Žemės nutolimu bei traukos jėgomis. Sako, kad per Drakono valčių šventę vidurdienį pastatytas kiaušinis nevirsta :)

Stovi kiaušinis

Štai dar vienas įrodymas, tiksliau net trys :)

Stovi trys kiaušiniai

Diena buvo ilga ir turininga, tad mane traukos jėga šiuo metu labiausiai traukia į lovą… :)

Read Full Post »

Pirmasis sertifikatas :)

Atostogos prasidėjo nuo daugiau kaip 10 valandų miego, tai “uždavė toną“ ir visai dienai… Niekur nesinorėjo eiti, nors oras buvo geras. Net vakarienę namuose gaminausi, Kristina gyrė keptų bulvių aromatą :)

Koją buvau iškėlęs iki pašto, registruotu paštu atėjo net trys laiškai – oficialus priėmimo į magistro programą raštas su tolesnėm instrukcijom, pranešimas apie neišlaikytą bazinio lygio testą ir pranešimas apie išlaikytą pradinukų lygį kartu su sertifikatu. Taigi jau turiu pirmąjį raštišką įrodymą dėl šiokių tokių kinų kalbos žinių :)

Sertifikatas

Užsiregistravau į dar vieną nemokamą bandomąjį testą, kur tikrins rašymo ir kalbėjimo sugebėjimus. Šito “tikro“ testo man laikyti nereikės, tiesiog šiaip noriu pasipraktikuoti ir palavinti turimas žinias.

Ryt eisiu į “drakonų valčių“ šventę, turėtų būti turiningesnė ir įdomesnė diena :)

Read Full Post »

Štai pagaliau ir atostogos… Dar tokios “pagerintos“. Pirmą kartą tarp trimestrų bus laisva pilna savaitė, beveik prilygsta kinų naujametėms.

Atostogų norėjosi ir ilsėtis bus gera, bet lenda visai kitos mintys – kad liko tik vienas trimestras. Pirmą kartą pasijuto, kad jau taip netoli kalbos mokymosi pabaiga, po kurios teks kibti į rimtesnius dalykus kiniškai. Ne kažin kiek tespėsiu jiems pasiruošti per likusį laiką…

Šiandien pietavom kartu po pamokų ir kažkas pavadino Taivaną “atsisveikinimų šalimi“. Taip ir yra – susibendrauji, bet tuoj kažkam baigiasi tai stipendija, tai nuosavi pinigai ir išvyksta. Mano “ištikimiausias“ klasiokas Piteris kitą savaitę taip pat grįžta namo į Ameriką. Nors šiaip draugų ir pažįstamų tik daugėja – buvę klasiokai, jų buvę klasiokai, draugų draugai ir t.t. Jau yra ir taivaniečių, tai bendrauti smagu. Net jei visi moka angliškai, dabar neretai kalbam kiniškai.

Šiek tiek “pasikultūrinau“ šiandien. Buvau nelabai toli nuo universiteto esančiame Nacionaliniame istorijos muziejuje.

Nacionalinis istorijos muziejus

Nedidelis, bet vis tiek viso neįveikiau :) Peržiūrėjau du trečdalius ploto užimančias laikinąsias ekspozicijas, o nuolatinė liko. Studentams kainuoja 1,15 Lt – negaila apsilankyti dar kartą šviežia galva.

Kol kas nežinau, ką veiksiu rytoj, priklausys nuo orų. Paskutinėm dienom apsiniaukė, o šiandien ir įsilijo. Norėčiau kur nors “į lauką“, bet jei lietus neleis, teks vėl galvoti apie “vidines“ pramogas…

Read Full Post »

Vis šis bei tas…

Antrą kartą nusišypsojo laimė su čekiais… Turiu stipendiją, dirbti negaliu, tai tenka pildyti biudžetą seniau praktikuotais būdais – laimėjimais :) Aišku, nedidelė ta laimė – 200 NT dolerių, t.y. 15 litų, bet vis tiek gerai. Sutapo trys paskutiniai skaičiai iš reikalingų aštuonių.

Čekis taip pat “atsipirko“ – kažkas iš maisto už 27 NT :) Finansinių įplaukų proga galiu parodyti, kaip atrodo čionykščiai pinigai – Naujieji Taivano doleriai. Čia stambiausia iš dažniausiai naudojamų kupiūrų. Dar būna dvitūkstatinė, bet retai kada pamatysi.

1000 NT dolerių

Tiek galima laimėti, jei sutampa keturi paskutiniai skaičiai. Neprarandu vilties :)

Read Full Post »

Older Posts »