Šiandien po gastrolių paskutinėm dienom ilsėjausi namuose. Prisėdau prie kinų kalbos, nes savaitė be knygų ar užrašų – tiesus kelias į užmiršimą :)
Taivane dar neišbuvau metų, tad keičiantis metų laikams kol kas vis sulaukiu naujų vaisių. Neseniai naujiena buvo mangai (kurie čia tikrai labai skanūs, neatsivalgau), o dabar – ličiai. Šiandien nusipirkau visą kekę.
Irgi labai skanūs… Gera valgyti, kai vaisius vietinis ir prinokęs. Viduje skaidrus baltas minkštimas bei nedidelis kauliukas. Tokie saldūs, kad net neina daug iš karto suvalgyti.
Dar valgiau Julianos mamos konservuotų slyvų. Primena mūsiškas geltonas “slyvukes“ :) Labai patiko, jaučiasi, kad namuose daryta…
Man už valandos jau prasideda vasara, su ja ir sveikinu! :)
Šiandien buvau susitikęs su vienu iš draugų taivaniečių. Turėjo pakvietimus į filmą, tik gaila vokišką ir su kiniškais titrais, apie kompozitorių Roberto Šumano ir Johaneso Bramso gyvenimą. Tai bent muzikos galėjau paklausyt :)
Kino teatras buvo ir paskui vaikščiojom “jaunimo“ rajone Ximending. Paragavau vienų garsių makaronų, kuriuos gamina nuo 1975 metų.
Skonis nieko, bet tai pati nepatogiausia vieta valgyti – atsisėsti nėra kur, dubuo karštas, vos nulaikai ir dar reikia žiūrėti, kad pro kraštus nebėgtų, nes pilnas.
Tik tiek, kad visi taip stovėdami valgo, teisės lygios :)
Dar buvau girdėjęs apie ledus su mėsa šiame rajone. Paklausiau, gal žino kur… Neįsiskaičius ši ledainė atrodo paprastai, o iš tikrųjų iškaba maloniai siūlo ledų su jautiena, kiaulės koja, džiovinta mėsa… :)
Šį kartą neragavau, nes ne taip mažai kainuoja ir nelabai norėjau. Bet šiaip galvoju kada pasišiurpinti ir užsisakyti :)
Įdomu, kokie dar kulinariniai atradimai čia laukia… :)
Šiandien buvau karštųjų versmių rajone – Xinbeitou. Abu kartus, kai važiavau su draugais iš universiteto maudytis, ėjom tiesiai į versmes ir atgal. Apylinkės pasirodė gražios, tad norėjosi grįžti ir daugiau pasivaikščioti…
Yra nedidelis, bet gražus Beitou parkas, o jame…
…Taipėjaus miesto bibliotekos Beitou padalinys, ne “Titanikas“ :) Pastatas ypatingas tuo, kad labai “draugiškas aplinkai“. Elektros energija tiekiama iš saulės baterijų ant stogo, lietaus vanduo surenkamas laistyti augalams ir perdirbti, o pastatas sumontuotas taip, kad nepraleistų į vidų karščio ir būtų taupoma elektra (mažiau kondicionuotų orą).
Be šitų gerų savybių biblioteka pasirodė ir jauki. Visur medis, terasos su vaizdu į parką, kur tvenkinys, žydi vandens lelijos…
Nuo namų nearti ir neprivažinėsiu, bet vieną dieną užsirašysiu į tą biblioteką, labai jau masinančiai atrodo :)
Norint pamirkyti kojas sieros vandenyse, nebūtina eiti į mokamas maudyklas…
Bevaikštinėdamas pradėjau kilti kalnų keliais. Nepajutau, kaip atsidūriau ganėtinai aukštai, o pabaigos nė nematyt.
Saulė kepino, vandens liko gurkšnis, tai pagalvojau, kad laikas traukti žemyn. Užmačiau staigų takelį žemyn ir nusileidau dešimtkart greičiau, nei pakilau besisukiojančiais į visas puses keliukais.
Praėjau keistą statinį – šventykla, bet panašu į apleistą, tik statula stypso. Net neradau, kaip prieiti arčiau.
Buvau ir veikiančioje šventyklėlėje. Įėjimą saugojo gan grėsmingai atrodantys “sargai“, bet nieko, praleido…
Lyg drakonas dūmus pūstų, arba tiesiog smilkalynė :)
Pabaigai – žvilgsnis į “Pragaro slėnio“ versmes :) Virš šio sieringo šaltinio nuolat sklando migla, dar supuvusio kiaušinio kvapas, tai ir pavadinimas toks. Negana to, “Beitou“ išvertus iš čia gyvenusių Ketagalan genties aborigenų kalbos reiškia “raganų namus“. Tad viskas savo vietoje… :)
Anksčiau žmonės šaltinyje virdavosi kiaušinius, vėliau uždraudė. Dabar priėjimas iš viso uždarytas, gal remontuoja… Galėjau tik iš viršaus pažiūrėti. Įrašas nekokybiškas, bet vis daugiau parodo nei nuotrauka, fiksuotame vaizde miglos beveik iš viso nematyti. Be to, galit paklausyti vietinių balbatavimo :)
Galvojau, kad nuvažiavęs vos ne knygą parke paskaitysiu, bet tos vaikštynės kalnų keliukais… Dar kaip užburto “Pragaro slėnio“ neradau, tai po visko jau tikrai velniškai pavargęs pasijutau :)
Šiandien pagal kinų Mėnulio kalendorių yra penkto mėnesio penkta diena, tradicinė Drakono valčių šventė, kai taivaniečiams – oficiali nedarbo diena. Iš pat ryto su klasiokais važiavau į Keelung upės pakrantę žiūrėti, kas ir kaip ta proga vyksta.
Pagrindinis šventės įvykis – drakono valčių lenktynės, kurios, kaip sakė Juliana, šiom dienom būna vos ne kiekvienoje Taivano upėje :) Yra komandos, lenktyniauja po kelias, kol paaiškėja greičiausia. Štai kaip atrodo drakono valtis.
Čia jau grįžta, todėl visi tokie atsipalaidavę. Valties priekyje yra “vėliavos griebikas“. Lenktyniaujant jis, visas išsitiesęs į priekį, stengiasi kuo greičiau pagriebti savo komandos vėliavėlę. Kas pirmieji savo paima, tie ir laimi. Priekyje taip pat sėdi būgno mušikas, gale – vairininkas.
Bendresnis upės ir lenktynių vaizdas.
Mūsų kalbos centro komanda pradėjo treniruotis gal prieš du mėnesius. Treniruotės prasidėdavo šeštą ryto… Kažkoks košmaras :) Užtat dabar komanda yra viena iš lyderių. Lenktyniaus dar rytoj ir poryt.
Išgriuvę… Čia ne mūsų komanda tokia pavargėlė :)
Minėjau, kad tradicinis šios šventės valgis – zongzi, į bambuko lapus įvynioti riebūs ryžiai. Valgėm, priklauso… :)
Jų atsiradimo ir valgymo istorija liūdna. Seniai seniai Kinijoje į upę nušoko ir nusiskandino vienas poetas (girdėjau nevienodas to priežastis). Žmonės jį gerbė ir mylėjo, todėl pradėjo į upę mėtyti ryžius, kad žuvys neėstų jo kūno. Žmonės dar puolė į valtis ir skubėjo gelbėti poeto, tokios drakono valčių lenktynių ištakos. Kiti sako, lenktynės atsirado, nes žmonės daužė irklais vandenį, taip irgi baidydami žuvis, kad šios neėstų jo kūno.
Zongzi užsigėriau netikėtu gėrimu – aborigenišku alumi. Pavaišino pardavėjas. Tik 3 proc. stiprumo, buvo dviejų rūšių – ryžių ir įvairių grūdų. Abi labai patiko…
Kiniškame šventės pavadinime nei drakonai, nei valtys neminimi. Nelabai vykusiai pažodžiui būtų galima išversti “Aukščiausio vidurdienio taško šventė“. Kažkas panašaus į vasaros saulėgrįžą… Su tuo susijęs kitas dalykas, kurį reikėtų aiškinti Saulės ir Žemės nutolimu bei traukos jėgomis. Sako, kad per Drakono valčių šventę vidurdienį pastatytas kiaušinis nevirsta :)
Štai dar vienas įrodymas, tiksliau net trys :)
Diena buvo ilga ir turininga, tad mane traukos jėga šiuo metu labiausiai traukia į lovą… :)
Atostogos prasidėjo nuo daugiau kaip 10 valandų miego, tai “uždavė toną“ ir visai dienai… Niekur nesinorėjo eiti, nors oras buvo geras. Net vakarienę namuose gaminausi, Kristina gyrė keptų bulvių aromatą :)
Koją buvau iškėlęs iki pašto, registruotu paštu atėjo net trys laiškai – oficialus priėmimo į magistro programą raštas su tolesnėm instrukcijom, pranešimas apie neišlaikytą bazinio lygio testą ir pranešimas apie išlaikytą pradinukų lygį kartu su sertifikatu. Taigi jau turiu pirmąjį raštišką įrodymą dėl šiokių tokių kinų kalbos žinių :)
Užsiregistravau į dar vieną nemokamą bandomąjį testą, kur tikrins rašymo ir kalbėjimo sugebėjimus. Šito “tikro“ testo man laikyti nereikės, tiesiog šiaip noriu pasipraktikuoti ir palavinti turimas žinias.
Ryt eisiu į “drakonų valčių“ šventę, turėtų būti turiningesnė ir įdomesnė diena :)
Apie Taivaną, Taipėjų ir t.t... :) 