Arbata kitaip

Žalią arbatą geriu beveik kasdien, bet šiandien jos vartojau ir kiek neįprastesne forma – valgiau arbatinių koldūnų :) Yra toks garsus taivanietiškas arbatos parduotuvių tinklas, turintis ir kelis restoranus. Juose įvairius patiekalus gamina, panaudodami arbatą.

Tiesą pasakius, kokia forma arbata buvo koldūnuose, aš taip ir nesupratau. Ar viduje įdėta, ar virta žalioje arbatoje… Įdare iš skonio nepasijuto, nors galėjo būti kartu su žalumynais, grybais, žaliųjų pupelių makaronais. Vegetariški.

Paragauti įdomu, bet mėsiški koldūnai visgi skaniau :)

Užtat gėrimas buvo skanus be konkurencijos. Japoniška žalioji arbata su pienu ir ledais. Renkantis iš meniu, man jau norėtųsi ją rekomenduoti…

Su žaliąja arbata greitu laiku dar teks susidurti parduotuvėje, nes kaip tik baigėsi didžiulis indas, paliktas dar anų nuomininkų. Reikės atnaujinti resursus… Skanaus geriantiems! :)

Read Full Post »

Kino šansas

Šiandien buvo vieno klasioko gimtadienis, o tuo pačiu – proga nusifotografuoti, tad galiu parodyti vasarinio trimestro chebrą :)

Kairėje stovi dvi japonės – Jinzi ir jos užstojama Xiamei. Su Xiamei jau antrą trimestrą iš eilės kartu mokomės. Toliau kanadietis, kurio kiniško vardo niekaip neįsidėmiu, o angliško net nežinau. Apskritai jį mažiausiai pažįstu, tylus, žinau tik, kad vegetaras. Greta jo – Deividas, dabar jau seniausias mano klasiokas, su kuriuo kartu nesimokiau tik žiemą. Jis ir švenčia gimtadienį, suėjo 24-eri.

Man iš dešinės – australė Hana, pas kurią vakar buvau namuose. Ji pati jauniausia, berods, 22 metų. Australijoje studijuoja antropologiją, dar nebaigė. Na, o iš kairės – japonas Maumu, 25 metai. Su juo ir Hana dažnai einam pietaut, prisijungia daugiau jo draugų japonų ir visi kiniškai bazarinam :)

Šiandien nebuvo dviejų klasiokų – suomio ir japonės. Pastaroji ne kartą matyta nuotraukose anksčiau, o suomis – naujas klasiokas.

Šiandien metro stotyje užkalbino mergina taivanietė, kuriamam filmui ieškojusi bent šiek tiek kiniškai mokančio užsieniečio. Iš karto pasakiau, kad turiu stipendiją ir legaliai dirbti čia negaliu. Ji, savo ruožtu, nuramino, kad filmas nepriklausomas, mažo biudžeto ir pinigų nežada mokėti, duotų tik pavalgyt :) Sakė, kad tai būtų trumpas (apie 20 minučių trukmės) filmas, primenantis “Traukinių žymėjimą“, tik juokingas :) Skamba labai įdomiai… :)

Manęs reikėtų kelis kartus po kelias valandas savaitgaliais. Nieko konkrečiai nesutarėm, bet žadėjo parašyt ar paskambint, kai bus nuspręsta dėl filmavimo dienų ir kitų detalių. Jeigu neatimtų daug laiko, būtų visai įdomu sudalyvaut :) Aišku, labai nenusiminsiu, jei visgi ir neišdegs…

Užsieniečiams čia galima susirasti visokių įdomių darbelių. Pvz., Hana per 3 valandas užsidirbo labai nemažai, tiesiog skaitydama tekstą. Kažkam reikėjo, kad būtų įrašyta su australišku akcentu. Klausiau, ar nereikia lietuviško… :) Reik manyt, kad nelabai… :)

Read Full Post »

Ten, kur visos upės teka

Šiandien buvau klasiokės australės Hanos organizuotame australiškame pasibuvime, tėvų atvažiavimo proga prisikvietė į namus daug draugų. Ypatingų gardėsių iš Australijos neparagavau, bet užtat žmonių įvairiausių buvo, įdomu pabendraut. Vieno vaikino australo merginos tėvas, pasirodo, lietuvis, kažkada seniai emigravęs į Australiją. Mergina, sakė, lietuviškai nemoka, tik abu turi minčių kada nors nuvažiuoti į Lietuvą.

Klausiau, ar jiems žinomas serialas “Visos upės teka“ :) Tik Hanos mama žinojo ir visai be entuziazmo pasakė, kad buvo toks, istorinė drama… Žodžiu, neypatingai populiarus. Dar kai pasakiau, kad pas mus kažkada daug kas žiūrėjo “Be namų negerai“, visai susinepatogino, kad Australiją reprezentuoja tokie serialai. “Be namų negerai“ žinojo visi ir visi kažkodėl buvo kritiškos nuomonės :)

Tėvas toks barzdotas, man tikrai priminė kokio nors garlaivio kapitoną :) Iš tikrųjų yra autobuso vairuotojas ir, Hana sakė, dabar su kiekvienu įlipančiu azijietiškos išvaizdos keleiviu yra išmokęs kiniškai sveikintis :)

Tik nefotografavau nieko. Nebuvo progų, o labai išsišokti nenorėjau…

Read Full Post »

Mėnesinuko gimtadienis

Šeštadienis, taip norėjosi išsimiegot po visos savaitės, bet nerimstu su nemokamais bandomaisiais testais – kai yra galimybė, važiuoju laikyt. Dabar labiausiai rūpėjo, kiek pagerėjęs klausymas, su kuriuo man daugiausiai bėdos. Rezultatai bus po trijų savaičių, bet jau laikant jautėsi, kad šiek tiek geriau ir daugiau suprantu. Kadangi kėliausi septintą, po pietų miegas vis tiek nugalėjo ir prapūčiau į akį dvi valandas :)

Grįžę su Kristina po vakarienės, gavom netikėto deserto. Julianos draugų kūdikiui suėjo mėnuo, kinai šią progą švenčia. Svečiai sveikina tėvus ir kūdikį, dovanoja raudonus vokelius bei gauna po dėžę pyragaičių. Kadangi berniukas, yra pridėti du raudoni virti kiaušiniai. Jeigu būtų mergaitė, Juliana sakė, viskas atrodytų taip pat, tik be kiaušinių.

Tokia kiniška tradicija – pirmą mėnesį nenešti kūdikio į lauką ir tik suėjus šiam laikui jį pirmąkart parodyti draugams bei giminėms. Motinos per šį laiką taip pat niekur neidavo ir net neplaudavo galvos, tik, aišku, laikai jau pasikeitę…

Ant dėžutės dar buvo kūdikio kortelė su prisistatymu “dėdėms“ bei “tetoms“ :) Ir nuotrauka jo, ne šiaip kokia atvirutė.

Tai va, ir mes šią progą atšventėm, pyragaičiai po vakarienės tiko :)

Read Full Post »

Toliau žygiuojam šaligatviais

Šiandien padariau tai, kam paprastai labai sunku rasti laiko – užsirašiau į universiteto sporto salę ir net nuėjau pasportuoti :) Kai dabar mokslų daugiausiai iš visų buvusių trimestrų, reikia kažkaip duoti smegenams pailsėti. Jeigu viskas gerai, žadu vaikščioti tris kartus per savaitę iš karto po pamokų ir paskui valgyti.

Patys treniruokliai ir jų pasirinkimas pusėtini, bet jau labai apleisti persirengimo kambariai. Spintelės nerakinamos ir viskas apdulkėję, lyg būtų šimtą metų nenaudojama ar bent nevaloma. Tiesa, mėnesinis mokestis irgi ne per didžiausias – apie 38 litus. Kol kas mokėjau tik už vieną mėnesį, žiūrėsiu, kaip seksis vaikščioti.

Turiu ir kitą mintį, kaip būti fiziškai aktyvesniam- įsigyti naudotą dviratį. Galima rasti kainuojančių iki 100 litų ir atrodančių taip baisiai, kaip visų vietinių :)

Parodysiu, ką dar galima rasti ant šaligatvių. Dalis plytelių atlieka informacinę funkciją, pvz., prieš įvažiavimą į kiemą – kaip perspėjimas, kad gali važiuoti mašinos.

Panašios plytelės būna įmontuotos priešais telefono būdeles, autobuso stoteles, parkus. Tik, aišku, reikia vaikščioti baisiai nuleidus galvą, kad pirmiau sužinotum iš plytelės, jog už dviejų žingsnių stotelė, o ne šiaip ją pamatytum ateidamas :) Taigi gal čia daugiau estetinė, ne informacinė funkcija :)

Sankryžose taip pat būna rodyklių, nukreipiančių į netoliese esančias ligonines, mokyklas.

O čia jau tikrai menas… Tik vardan grožio.

Dar būna, kad vaizduotų turistinius objektus, tuo pačiu ir aprašymas iškaltas. Pvz., Raudonasis teatras Ximen rajone.

Na, o šių paskutinių ženklų, tiesą pasakius, nelabai suprantu :) Susiję su Buda, Dao ir pan. Jų toje sankryžoje buvo daugiau, čia tik pora. Juliana sakė, kad vienas (kur iškeltas smilius) susijęs su dėmesio atkreipimu, žymės palikimu, o kitas – su dvasiomis. Nelabai aš čia konkrečiai :)

Tai tiek žinių nuo šaligatvių, galvas jau galima pakelti :)

Read Full Post »