Feeds:
Įrašai
Komentarai

Archive for 2009 liepos

Smaragdinio ežero turtai

Šiandien pietavom gausi esamų ir buvusių klasiokų kompanija, kuri pavalgius išsiskirstė kas sau, o man dar nesinorėjo grįžti namo – penktadienis, popietė, su namų darbais spėsiu… Nusprendžiau pavažiuoti iki Neihu rajono, kur neseniai atidarė metro liniją, ir apsilankyti Bihu parke. Buvau girdėjęs, kad ten gražu.

Dabar geras laikas važinėti Neihu linija. Iš karto po atidarymo prasidėjo problemos, strigo traukiniai (čia to tipo, kur be vairuotojų – važiuoja patys) ir vieną kartą pastrigo taip, kad nebevažiavo nė vienas traukinys, keleiviai turėjo vidury stotelių išsilaipinti. O didžioji linijos dalis antžeminė, bėgiai aukštai, turėjo žmones nukelti. Paskui dėl to buvo nemažas sujudimas ir prieš kelias dienas paskelbė, kad siekiant kompensuoti nepatogumus iki metų pabaigos šios linijos bilietams galios 36 proc. nuolaida. Na, aš ir laimingai suvažinėjau, ir nuolaida pasinaudojau :)

Bihu reiškia “smaragdinis ežeras“. Parkas aplink jį nedidelis, bet apeiti ežerą buvo smagu.

Bihu ežeras

Tik labai karšta. Man toks jausmas, kad išgyvenau pačią karščiausią dieną Taipėjuje. Pagal tempertūrą tokia tikriausiai nebuvo, tik kartais reikėjo eiti atvirom vietom, o giedra, saulė spigina… Be pavėsio neįmanoma, žvejai po skėčiais sulindę.

Žvejai prie Bihu ežero

Kai baigėsi vanduo, radau vienintelį šį gėrimų automatą. Jis mane ir išgelbėjo :)

Gėrimų automatas

Saulės apšviesti medžiai ir raudonuojantys namai už jų priminė Palangą. Lyg ten būtų sanatorijos…

Kaip Palangoj

Vasariniai žiedai.

Žiedai

Smaragdinio ežero gyventojų susirinkimas :) Kas saulutėje kaitinasi, kas pavėsyje pritūpę…

Ežero gyventojai

Iki jų patekau, eidamas Devynių posūkių tiltu. Paskaičiavau – posūkių tikrai devyni. Į nuotrauką tilpo tik keli…

Devynių posūkių tiltas

Paskutinė atokvėpio minutė šešėlyje, sukrimstas obuoliukas, paskutinis žvilgsnis į ežerą ir – atgal į nepatikimąją metro liniją :)

Bihu ežero vaizdas

Po tokio pasivaikščiojimo karštymetį jau lūžtu… Gražaus savaitgalio!

Reklama

Read Full Post »

Pasūdytas limonadas

Kažkada ragavau alaus skonio žaliosios arbatos, o šiandien malšinau troškulį gaiviuoju gėrimu ant kurio išdidžiai parašyta – “su druska“ :) Žodžiai truputį prieštarauja vienas kitam, bet rezultatas neblogas, atsigėriau :)

Yra tokia taivanietiška “koka-kola“, kuri vadinasi “Hey Song Sarsaparilla“, beveik toks pats Taivano simbolis kaip ir “Taipei 101“.

"Hey Song Sarsaparilla" gėrimas

Raudonuose buteliukuose yra tradicinio skonio, kurio jau buvau ragavęs anksčiau. “Coca-Colą“ teprimena mažai, labiau vaistus dėl žolelių aromato, bet gerti skanu. Žalsva kairėje yra slyvų skonio, dar nebandęs, o vidurinė oranžinė – keistuolė su druska. Sūrumo iš tikrųjų nesijaučia, tik ne tokia saldi.

Juliana sakė, kad druskinį variantą naudoja gamindami vištieną ir geria peršalę, padeda gerklei. Galima šildyti, gerklei tik geriau, bet, sakė, pilvas to gali ir nesuprasti :)

Vakare Juliana parnešė ir netikėtai paaiškėjo, jog esu nevalgęs dar vieno “super“ taivanietiško dalyko – “Mažojo princo“. Bet dantys prieš miegą jau išvalyti, tad degustaciją ir įspūdžius atidedu rytojui :)

Read Full Post »

Vaisiai gigantai

Neseniai klasiokai sakė, kad matė pardavinėjant mangų sulig žmogaus galva. Man dar tokių regėti neteko, bet vaisiai kartais iš tikrųjų stebina savo dydžiu. Vaisių krautuvėlėje šalia mūsų mangai irgi nemaži, tik iš nuotraukos sunku vertinti dydį…

Mangai

Dabar jų sezonas, dažniausiai perku ir valgau tuos, kur kairėje. Be galo saldūs ir skanūs… O šiandien pirmą kartą paragavau dešiniųjų. Niekuo nenusileidžia :)

Arbūzai – irgi mums neįprastai dideli, tik iš nuotraukos taip pat sunku susidaryti įspūdį, reikia degtukų dėžutės šalia :)

Arbūzai

Net ir ploniausiai atriekta išilginė riekė – paprastai taip juos pardavinėja – man per didelė, todėl perku supjaustytus gabaliukais indeliuose.

Dar būna milžiniškų obuolių, kriaušių – jie iš Japonijos ir, sako, labai geros kokybės. Pats, deja, neragavau, nes vienas kainuoja 20 ir daugiau litų… Gal kada nors :)

Read Full Post »

Žalias ir pasikėlęs :)

Šiandien mane džiugina naujas pirkinys – ketvirtasis vadovėlis! Toliau progresuoju su vadovėlių spalvom ir dabar mokysiuosi iš žalio :) Kaip smagu, kad rudas, raudonas ir mėlynas jau įveikti… Po pietų keliese ėjom į knygyną, tai sakėm, kad jau galim išdidžiai rodytis, iš ko mokomės :) Iš tikrųjų, lygis dar visai neaukštas, bet kuo tolesnis vadovėlis, tuo mažiau iš jo besimokančių kalbos centre, dauguma iš pradinių mokosi.

Ketvirtasis vadovėlis

Deja, ir man tik dvi pamokas iš šio vadovėlio pavyks išeiti, baigsis vasarinis trimestras. Kaip ir kiek teks mokytis kinų kalbos magistro studijų metais, tiksliai dar nežinau. Jeigu ką, galėsiu ir savarankiškai šį vadovėlį studijuoti, struktūra bei visa kita pažįstama.

Žaliuojančius puslapius pradedu versti jau rytoj, valio! :)

Read Full Post »

Lietus ne tik Lietuvoj

Paskutinėm dienom po pietų sistemingai užeina liūtys – nuo valandos iki kelių. Merkia, kad geriau nekišti nosies į lauką, paskui praeina ir ramu. Vakar vakare prieš filmuojant montavo techniką gatvėje ir paklausiau, ar nebijo, kad pradės lyti. Sako, ne, ne, tikrai nelis… Matyt, vienos iš tų subtropinių liūčių, kur turi įprastą, aiškiai prognozuojamą laiką.

Neseniai pietavau vienam korėjietiškam restorane, kur ant sienos pamačiau kitą visoje Azijoje populiarų “lietų“, Kristina irgi jo didžiulė fanė :)

B Rain

Tai dainininkas, aktorius ir kitais talentais garsus veikėjas iš Korėjos. Kristina sakė, kad “bi“ korėjietiškai reiškia lietų, iš čia ir tarptautinis pseudonimas.

Su jo kūryba aš nesusipažinęs, o Azijos popkultūros akiratį reikėtų plėsti, tad ir jums, ir sau įdedu paklausyti vieną dainą… Kristinos rekomenduotą :)

Read Full Post »

Vėlai šiandien grįžau… Ėjau filmuotis ir parsirasti šį kartą reikėjo iš gerokai toliau. Filmavo “jaunimo“ rajono Ximending gatvėje: žmonių milijonas ir visiems įdomu, kas vyksta :)

Šiandien jau filmavausi su “pagrindine aktore“. Jai tai irgi pirmas toks “rimtas“ vaidmuo :)

Pagrindinė aktorė

Tai fantazijose paskendusi paauglė, kuri sutinka gatvėje narkomaną ir įsivaizduoja, kad jis yra vampyras – toks, kaip iš filmo “Saulėlydis“. Šiandien dieną pažiūrėjau, kad turėčiau supratimą.

Gerai, kad visąlaik reikėjo sėdėti ant suoliuko ir “rūkyti“, labai nepavargau. Vaidinti buvo nelengva kaip ir praeitą kartą, bet patiko labiau, įdomesnės scenos. Praeivių dėmesys pradžioj kiek trikdė, paskui pasimiršo.

Viskas, einu plaut galvos, nes tiek vaško prifarširuota, plaukai piestu stovėjo :)

Read Full Post »

“Gerietė“ televizija

Šiandien ne viskas “pagal planą“ vyko, bet diena įdomiai praėjo. Vienas dalykas, kad vėl pasimačiau su magistro studijų kursiokais. Šį kartą kvietė susitikti antrakursiai: prisistatė, papasakojo apie studijų kryptis, gyvenimą bendrabučiuose ir pan. Paskui jau reikėjo mums apie save papasakoti. Jų buvo trys, mano kursiokų – septyni. Nelabai daug… Iš viso kurse apie 20 žmonių. Kaip visada, kitų trijų užsieniečių nebuvo :)

Man labai patiko. Sėdėjau ir apėmė nerealus jausmas, kad su jais, taivaniečiais, kažką mokysiuosi kartu kiniškai. Be to, man patinka jų elgesys su manim. Nei ypatingai nori bendrauti dėl to, kad užsienietis, nei kaip nors išskiria nenorėdami. Vykstant “neformaliam“ bendravimui, nemažai su jų atskirai pasikalbėjau.

Prisistatymo metu buvo, kad vis pasako: “nelabai gerai moku angliškai“. Tad turbūt laukia nemažai “kalbos mainų“ :) Dėl to visai neprieštarauju, šiandien jie viską draugiškai paaiškindavo, jei nesuprasdavau. Antrakursiai irgi labai globėjiški. Kiniškai žemesnių kursų studentai vadinami “mažaisiais mokslo broliais“ ir “sesėmis“, tai jie, atrodo, atitinkamai kaip su tokiais ir elgėsi :)

Vakare planavom su Juliana važiuoti į parką klausyti džiazo koncerto po atviru dangumi. Bet baisiai įsilijo ir tokio noro neliko. Tad nuvažiavom valgyti japoniškų patiekalų prie Julianos darbo. Kažin, ar jau benustebinsiu valgių nuotraukom, bet šis rinkinys išsiskyrė sudedamųjų dalių gausa, čia dar be pagrindinio patiekalo.

Japoniška vakarienė

Pirmą kartą atskirai valgiau žuvį, kurią paprastai deda į miso sriubą. Pastaroji kaip tik yra viršutinėje nuotraukoje kairėje apačioje.

Labai skani žuvis, tik pavadinimo nežinau…

Miso žuvis

Po vakarienės, dideliam mano įdomumui, Juliana trumpam užsuko į darbą – budistinę, nevyriausybinei organizacijai priklausančią televizijos stotį. Čia Programų skyrius, Julianos darbo vieta – apšviestoje eilėje antra iš kairės :)

Julianos darbo vieta

Visas aukštas tokiom darbo vietelėm nusėtas. Vaizdas, kaip rodo per filmus, ir dar daugiau :) Milžiniškas plotas…

Spėkit, kas čia? Nagi, mano batai maišelyje :) Teko vaikščioti basam, nes vos įėjus batus reikia nusiauti. Sakė, kad viduje visi su šlepetėm vaikšto.

Batų maišelis

Buvom išėję į balkoną. Nieko, išskyrus apšviestą kelią, nesimato. Čia ir esmė, nėra pastatyta namų. Juliana sakė, kad abiejose kelio pusėse sąmoningai palikti “žalieji plotai“ be statinių.

Laisvi plotai

Moteriškė, įkūrusi tą organizaciją, kuri dabar be televizijos stoties turi dienraštį, žurnalą, įsteigė kelias ligonines. Tai budistinis, su politika nesusijęs fondas, besilaikantis iš maždaug 2 milijonų narių aukų. Juliana nėra narė, tik dirba jiems.

Fondo įkūrėja

Nariai turi laikytis nemažai taisyklių (nerūkyti ir pan.), o bendra organizacijos politika yra kitus skatinti ir patiems daryti gerus darbus. Dėl to, sakė Juliana, dauguma jų programų nuobodžios ir panašios viena į kitą :)

Read Full Post »

Older Posts »