Feeds:
Įrašai
Komentarai

Archive for 2009 spalio

Kas nutiko?

Beveik visą dieną spartietiškai tvarkiausi, o vakare desertui perskaičiau straipsnį apie tiesiogines užsienio investicijas Kinijoje. Angliškai, todėl skaityt tikrai saldu, kai palygini su kiniškais :)

Eidamas pietauti, sutikau bendradarbio motoroleriu namo grįžinėjančią Veroniką. Veido išraiška ir išvaizda nieko gero nežadėjo.

Kambariokė Veronika

Bet… tai tik dalis pasiruošimo “helouvyniškam“ vakarėliui darbe :)

Gimtadieninėje nuotraukoje buvom neryškūs, tad įdedu jau aiškią Veronikos nuotrauką dienos šviesoje :)

Reklama

Read Full Post »

Laukiu…

Gyvenu jau laukimo nuotaikomis ir galvoju, kaip šeštadienį važiuosiu į oro uostą, kur po to vakarieniausim, ką veiksim sekmadienį ir t.t. :) Iki tol bandau mokytis, atseit, padaryti kiek įmanoma daugiau, kad paskui laisvesnis būčiau. Sunkiai man ta mokslų krūva mažėja, bet vis tiek jaučiu, kad nedaug prie jos sėdėsiu, kai jau atvažiuos maniškiai namiškiai :)

Paskutinės dienos nelabai įdomios, tik riboto pobūdžio veikla važiuojant į universitetą ir grįžtant.

Rytoj iš pat ryto žadu triukšmauti su dulkių siurbliu ir valyt namų pakampes, o kol kas eisiu maktelti arbatos :) Belaukiant, tsakant :)

Arbatinukas

Read Full Post »

Žiemą būsiu šarmingas :)

Atrodo, kad į Taivaną tikrai atskraidino siuntinių iš Lietuvos, dabar įteikia po vieną per dieną :) Ačiū Aistulei, Pereiriukui ir jų mažajam! Gavau neturėtą garderobo detalę – švelnų, minkštą ir gražų šalį. Dar nerodau, dar ne sezonas… Šiltas ir labai pravers žiemą. Iki to laiko tikiuosi stiliaus videopamokėlės per Skype’ą, kad įvaldyčiau visus galimus užrišimų variantus :) Jau nekantrauju nešiot!

Šalia universiteto yra nemažai kaligrafijos reikmenų, kiniškų piešinių ir rėmų parduotuvių. Šiandien grįždamas iš kinų pamokos, prie sankryžos pamačiau vieną “įsirėminusį“ motorolerininką :)

Įsirėminęs motorolerininkas

Dar šiandien apsikirpau ir eilinį kartą likau nepatenkintas rezultatu. Jau ko pasiilgau, tai lietuviškų kirpyklų :)

Read Full Post »

Jūros bjau… gėrybės!

Šiandien valgiau juodų koldūnų… Juodų, nes su rašalu… Sepijos rašalu :)

Praeitą savaitę netoli universiteto pastebėjau užeigėlę su lauke padėta keistų tamsių koldūnų nuotrauka. Buvau pavalgęs ir nesiaiškinau. Šiandien nusprendžiau išbandyt – nueinu, nuotraukos nėra, jau net nebežinau, ar ta užeigėlė. Reikia klaust, nors ir palaikys keistuoliu, jei nepataikysiu – gal kartais turit juodų koldūnų? Sako, turim, turim :)

Įdaras – jūros gėrybių. Nesužavėjo, nes nelabai jas mėgstu. Bet, galvoju, reikia išbandyt. Kompromisiškai pasiėmiau daugiau įprastų ir porą juodų. Štai kaip atrodo koldūninis In ir Jang :)

Juodi koldūnai su sepijos rašalu

Labiau gąsdino ne juoda spalva, kuri tokia dėl įmaišyto sepijos rašalo, o kad nepatiks įdaras, jūros gėrybes retai valgau. Bet joks gyvas aštuonkojis neišlindo, ramiai sukirtau ir net buvo skanu. Tiesiog kitoks ir įdomus skonis, paįvairinti įprastiems visai gerai.

Neatsimenu, ar esu rodęs dažnai su koldūnais valgomą sriubą. Ji ir yra dubenėlyje. Vadinama labai paprastai pagal savo skonius – “rūgščiai aštria“.

O čia koldūnų gamintojėlė iš tos pačios užeigos. Po stalu maišeliuose sukrauti apvalūs tešlos skriedinėliai. Į juos lopetėle deda koldūnų įdarą, kuris dubenyje.

Koldūnų gamintoja

Vakar kaip netikėtai ir pranašiškai paminėjau Brūzgyną :) Ar ne taip? Grįžtu šiandien namo ir štai kas manęs laukia :)

Brūzgynas

Ačiū šeimyniškiams! Visai nesitikėjau ir labai labai labai patiko :) Tikrai jaučiuosi komandos narys! :) Atėjo po daugiau kaip trijų savaičių blaškymosi po pasaulio pašto labirintus… :)

Read Full Post »

Liko 6 dienos

Paskutinėm dienom tyrinėjau čiužinių rinką. Nedideli kilimėliai, kuriuos galima pasitiesti ant grindų ir miegoti, “Carrefour“ dvigubai pigesni nei Shilino naktiniam turgelyje. Ta proga šiandien porą paėmiau. Vienas namuose yra iš anksčiau. Su apklojimu padėjo Juliana, davė “dekių“, tris vienetus. Taigi kaip ir pasiruošta.

Tiesa, naujieji kilimėliai stipriai neša bambuku, iš kurio padarytas jų pagrindas, bet iki kito šeštadienio gal “išsivadės“… Bent jau reikia, kad taip būtų, nes tada mūsų buto gyventojų padvigubės :) Laukiu ir dienas skaičiuoju, kai važiuosiu į oro uostą pasitikt tėčio, brolio ir Giedrės, brolio kursiokės :)

Va, taip va… Beveik porą savaičių čia bus tikras Brūzgynas! :)

Read Full Post »

Būna ir blogiau

Penktadieniais paskaitų nėra, tad šiandien namuose skaičiau kursiokų darytas prezentacijas apie Kinijos ekonomikos liberalizavimą 1978 metais. Nors ir nuobodžiai skamba, vis tiek nėra taip blogai, kaip viena profesija, jau kurį laiką kritusi į akį…

Apie smagumą būti reklaminių stendų laikytoju, paprastai daug pasako jų iškalbingos veido išraiškos su nieko nematančiu žvilgsniu :) Turiu tik neryškų vaizdą iš naktinio turgelio ir, deja, be to firminio žvilgsnio… Žmogus viso labo panašus į prisnūdusį.

Laikytojas

Naktiniam turgelyje gal dar pusė bėdos, blogiau didelėse sankryžose, kai stovi su kokio nors naujo šoninėje gatvėje pastatyto namo reklama. Tuomet man atrodo, tą stendą galima tiesiog atremti į stulpą, ir viskas. Vis tiek tie laikytojai jokios papildomos reklamos nedaro, tik stovi ir kvėpuoja nekokiu oru.

Taigi skaityti kiniškas pypyty – čia taip vadina “Powerpoint“ prezentacijas – nėra jau taip blogai :)

Read Full Post »

Žvilgsnis į tolį

Šiandien buvau susitikime su mūsų kurso kuratorium. Tokiu yra paskirtas vienas dėstytojas, bet kol kas nieko nedėsto, mačiau pirmą kartą. Į jį galima kreiptis, jeigu kyla kokių nors klausimų ar problemų su studijom apskritai. Visus kursiokus vaišino pietumis, buvo užsakyta picų į institutą. Šiek tiek pakalbėjom, patiko man jis, labai paslaugus, draugiškas.

Prasidėjus magistrui, beveik nebevažinėju į universitetą autobusu. Daug darbų, gaila laiko. Norint tikrai spėti, reikia prieš pusantros valandos ar net anksčiau išeiti, o su metro ir valandos nereikia, tik kainuoja dvigubai brangiau. Vaizdas nuo metro stoties, kur dažniausiai įsėdu – namai į tą pusę.

Vaizdas nuo metro stoties

Peizažu iki šiol grožiuosi… Patinka, kad vos išėjus iš namų – kalnai. Tik orai dabar retai tokie. Dažnai apsniaukę, lyja. Sako, kad kiekvienais metais labai nevienodai. Pernai, pamenu, buvo pilna gražių dienų, o 30 laipsnių laikėsi iki lapkričio pabaigos. Dabar pagal vaizdą galėtų būti lietuviškas ruduo, tik laipsnių dvidešimt keli. Vis dar laikausi su trumpom rankovėm, nors vieną dieną jau buvau įšokęs į ilgas. Man dar nereikia, bet jau mačiau pirmąją taivanietę su pūkine striuke :)

Read Full Post »

Older Posts »