Feeds:
Įrašai
Komentarai

Archive for 2009 lapkričio

Vietoj Gitano Nausėdos :)

Šiandien baisiąją statistiką pradėjo dėstyti nauja dėstytoja. Tiksliau ji ir turėjo nuo pradžių tai daryti, bet, kol buvo motinystės atostogose, pavadavo direktorius. Trečiadienį perims ir verslo pamokų vairą, tad dabar nuo jos priklausys dviejų dalykų vertinimas. Iš pirmo žvilgsnio maloni ir geraširdė, bet – kaip sako kinai – “ilgas kelias parodo arklio jėgą, laikas atskleidžia žmogaus širdį“ :) Dabar galiu svaidytis kiniška išmintim, kai vidurio semestro egzaminui reikėjo išmokti 20 posakių :)

Kitas dalykas, kad nepavyksta išvengti kameros, nors narkomaniškų vaidmenų karjerą lyg ir baigiau :) Praeitą savaitę universiteto valgykloje pafilmavo, kaip su kursioke pietaujam ir šnekučiuojamės. Pasirodo, kuria dokumentinį filmą apie universitetą (o gal net mūsų institutą, galutinai taip dar ir neišsiaiškinau). Šiandien filmavo per Kinijos prekybos vystymosi pamoką. Buvo iš anksto perspėję, kad negalima dėvėti mėlynų, žalių ir languotų drabužių, nes nufilmavus negražiai atrodys.

“Režisierius“ užsiprašė, kad dėstytoja manęs, kaip užsieniečio (izraeliečio šioj pamokoj nėra, nepasirinkęs), paklaustų klausimo. Susiderinom, kad apie Europos ekonomiką bus. Tada filmuojant lyg tarp kitko paklausė ir rimta mina lyginau ekonomikos atsigavimą Rytų ir Vakarų Europoje :) Bekalbant ir pertraukos skambutis užtilindžiavo, ir durys nuo skersvėjo barkštelėjo. Antras dublis… Visi kursiokai tuo metu, aišku, lūžta :) Po to sakė, kad skambėjau labai “ekspertiškai“ :)

Trečiadienį dar nori filmuoti, kaip mes toje savo darbui bei laisvalaikiui skirtoje patalpoje tarpusavyje “diskutuojam“. Ten reikia tik kelių kursiokų, bet mane vis tiek įtraukė…

Žodžiu, vieno siaubo filmo per metus negana, prireikė dar kartą prieš kamerą kiniškai marmaliuoti :)

Reklama

Read Full Post »

Dvasios vizualiai

Grįžau iš dvigubo gimtadienio – Gedimino ir Irenos. Vienu paskutinių metro ir jau baisiai norisi miego… Pasėdėjom didžiosios Kinijos Sichuano provincijos patiekalų restorane, o pratęsėm Gedimino namuose. Net policija spėjo apie vienuoliktą valandą prisistatyti – per garsiai muzika :) Kaip visada, smagu susitikti su lietuvių kompanija. Jei išdegs, gruodį planuojam daugiau veiklos.

Prieš gimtadienį buvau nuėjęs į tokią “kūrybinę mugę“. Patraukė, nes žadėjo daug knygų ir visokių pasirodymų. Tik nedidelėj vienoj gatvėj viskas vyko, bet patiko. Štai čia vaikų kampelis, kaip tik vardino dvasias ir klausinėjo pyplių, kurias jie žino. Man nė viena nebuvo žinoma :) Kai kurias iš jų reprezentuoja persirengėliai, tik šita sritis man vis dar beveik nepažįstama.

Nebe už kalnų rytinė paskaita, tad likusias foto rytoj (t.y. šiandien, tik vėliau) sudėsiu… :)

Read Full Post »

Šeštadienio ryto afera

Kaip šeštadienį, kėliausi visai neįprastai – šeštą ryto. Važiavom su Gediminu į “žygį“… Buvau paskaitęs internete, kad Neihu rajone, kuris man mažai pažįstamas, organizuojamas pasivaikščiojimas po vaizdingas vietoves. Nusprendėm prisijungti, nors ten jau pusę aštuonių reikėjo būt ir nežinojom, ar apskritai pasiteisins beldimasis tokią ankstybę.

Buvo visai smagu. Prasiėjom pagyvenusių vietinių kompanijoje, pakvėpavom grynu oru, pamatėm, kad yra daugiau žygiams skirtų takų, tik gana greitai viskas baigėsi. Ir neužkilom ant jokio kalno, neatsivėrė platesnių vaizdų. Bus galima kada grįžti ir daugiau patyrinėti vietoves.

Apsiniaukusią dieną krito į akį spalvinga augmenija. Šiaip tokios nedaug, dominuoja žaluma.

Dar šiek tiek vietinio kolorito :)

Keista, beveik žiema, o pats apelsinų sezonas :)

Visiems buvo parūpinta po buteliuką vandens, apsiaustą nuo lietaus, o vėliau – ir sausainių. Čia toks informacijos centras, kur galima daugiau sužinoti apie vietinę gamtą, maršrutus ir pan.

Tai va, pabuvom tokiam “senjoriškam“ pasivaikščiojime :) Renginio tikslas – “paskatinti daugiau mankštintis“. Ačiū organizatoriams, visai paskatino! :)

Read Full Post »

Muziejus, menas, miestas

Šiandien derinau sportą ir kultūrą, važiavau dviračiu žiūrėti naujos parodos. Iš “brangiųjų“ serijos, kai atveža ką nors ypatingesnio ir bilietas vietoj įprastų 1-2 Lt kainuoja 15-20 Lt. Bet jos paprastai būna vertos dėmesio ir pinigų. Šį kartą – didžiosios Kinijos menininkas Cai Guo-Qiang, kurio darbai buvo eksponuoti Guggenheimo ir kituose garsiausiuose muziejuose. Vienas išskirtinių jo kūrybos bruožų – piešiniai paraku ant popieriaus, bet didžiausią įspūdį paliko milžiniškos instaliacijos.

Deja, kaip visada, negalima fotografuoti. Nenusižengiau, nors kirbėjo greitai pykštelti. Buvo ore pakibusios mašinos, pervertos švytinčių strypų, strėlėm susmaigstytos tigrų iškamšos, berods, 99 vilkai, lekiantys oru ir atsitrenkiantys į stiklo sieną. Kokia meninė to prasmė, galima diskutuoti, bet atrodė įspūdingai. Be to, instaliacijos neužtvertos, iš visų apeinamos ir apžiūrimos.

Dėl vaizdų pasinaudosiu kitais šaltiniais, labai norisi, kad bent užmestumėt akį, kaip tai atrodė :) Mašinos ABC naujienų puslapyje. Taipėjuje jos buvo kiek kitaip sudėliotos, apskritimo forma – atsižvelgiant į muziejaus erdvę.

Pats galiu parodyti tik šiandien matytų urbanistinių vaizdelių. Važiavau Keelung upės pakrante, ne tiesiai, bet smagesniu keliu.

Pakeliui buvo daugybė viadukų ir kitų galingų žmogaus rankų statinių. Štai kas užfiksuota grįžtant iš muziejaus.

Visai temsta… Laikas namo, dviratis be mirksiukų :)

Dviračiu važinėju nedažnai ir kojos po šiandienos kelionės jau jaučiasi nusipelnę poilsio… :)

Read Full Post »

Ginklai prieš gripą

Naujienose iš Lietuvos pagrindinė tema tapo gripas ir, atrodo, net krizė baigia pasimiršt. Taivane jokios epidemijos kol kas nesijaučia. Gal dėl to, kad su prevencija anksčiau pradėjo, visus labai ragino saugotis, dezinfekuotis rankas viešosiose įstaigose ir t.t.

“Antigripinis“ plakatas, kokių nemažai metro stotyse. Taip pat leidžia garsinius pranešimus, kad dėvėtų kaukes, jeigu turi gripo simptomų.

Kai važiavom tuo supergreituoju traukiniu, šalia kitų skaitinių – instrukcija, kaip plautis ranka.

O čia gal pravers keli patarimai, kaip važinėtis liftu :) Nekalbėti, čiaudėti užsidengus nosine arba į petį, nesiliesti prie sienų, o mygtukus spausti rašikliu arba raktu. Dar nemačiau, kad kas nors vykdytų paskutinį prašymą :)

Pats irgi nesilaikau visų patarimų, išskyrus antrąjį. Liestis tenka prie durų, norint jas sulaikyti. Kalbos centre taip užprogramuotos, jog užsidarinėja nespėjus net vienam žmogui išlipti, nekalbant apie norinčius įlipti.

Sėkmės kovoje su gripo bacilom! Joje net bet koks tušinukas turi savo kilnią misiją… :)

Read Full Post »

Dar vienas “nacionalinis“

Šiandien ilgai miegojau ir nesunki diena buvo, bet po vakarinės kinų pamokos dažnai vis tiek didesnis tinginys, negu po daugiau paskaitų, tik kurios vyksta iš ryto ar dieną. O rytoj dar anksti keltis… Tad neilgas įrašas šiandien.

Be kelionės į pietus, apsilankėm dar keliose vietose. Dėl mokslų ne visur galėjau lydėti, bet į Yangmingshan nacionalinį parką labai norėjau kartu važiuoti. Didelė gėda, kad iki šiol jame nebuvau buvęs. Tai viena lankomiausių ir žinomiausių Taipėjaus vietų, be to, netoli nuo namų. Tik niekaip nesusiruošdavau arba kas nors sutrukdydavo, kai jau bandydavau važiuoti…

Dėl atšiauresnio klimato Yangmingshan nacionalinis parkas ne palmėm ir kaktusais gražus, bet turi savų įdomybių. Šiandien įdėsiu tik vieną vaizdą, užtat man labai patinkantį. Nežinau dėl ko, bet šie laukai man įstrigo :) Lyg nieko ypatingo ar labai egzotiško… Ir kaip retai būna, šį kartą, man atrodo, nuotrauka perteikia buvusį grožį. Diena buvo šalta ir apsiniaukus, bet saulė kelis kartus sugebėjo išlįsti. Čia vienas iš tų momentų…

Tai štai… O apie visokias povulkanines zonas su burbuliuojančiom karštosiom versmėm ir baisiu sieros kvapu papasakosiu kitą kartą :)

Read Full Post »

Pietų likučiai

Šiandien sužinojau praėjusį pirmadienį rašyto egzamino balą – 75 iš 110. Nelabai daug, ar ne? :) Nelabai, bet nenusimenu dėl kelių priežasčių. Nors bijojau prastai pasirodyti ir “susivaryti“, bet dar labiau nenorėjau, kad dėstytojai pradėtų aukščiau vertinti vien dėl to, kad užsienietis, kad sunkiau mokytis ir t.t. Realiai už savo kursiokius taivaniečius buvau gerokai mažiau medžiagos perskaitęs ir mažiau žinojau, tad būtų nesąžininga jų atžvilgiu. Yra kiekvieno rašyto klausimo atskiri balai, kurie vėliau sudėti – man atrodo, labai teisingai ir objektyviai kiekvienas įvertintas.

Kitas dalykas, kad bendrame kontekste esu maždaug per vidurį, o tai mane kol kas visai tenkina. Vienas gavo daugiau kaip 90 balų, keturi – tarp 80 ir 90, keturi – tarp 70 ir 80, keturi – tarp 60 ir 70, trys – mažiau kaip 60 balų. Čia iš Kinijos prekybos vystymosi visi taip pavarė :)

Per statistiką, kur dėsto mūsų instituto direktorius, buvo nedidelis incidentas, kai vienas kursiokas bandė užstoti neatėjusius, pasakydamas, jog šie serga, nors iš tikrųjų nežinojo. Direktorius taip giliai paėmė į širdį, jog šis “meluoja“, kad net buvo gaila žiūrėti. Gal dešimt minučių negalėjo vesti paskaitos… Manęs paklausė, ar studentai taip gali pasielgti Lietuvoje. Pasakiau, kad “kartais gali“. Matėsi, kad nepaguodžiau. Apskritai tai man taivaniečiai atrodo kaip angeliukai, palyginus su mūsiškiais, dar ne tiek galinčiais :)

Kadangi mokytis šį vakarą jau truputį tingiu, sudėsiu likusias nuotraukas iš pietų.

Buvom tokioje “miško rekreacinėje zonoje“, o joje – visokių kaktusinių augalų šiltnamis. Gal kas nori prisėsti ant tokio “pufiko“ :)

Įspūdingos medžio šaknys. Už tokių ir pasislėpti galima.

Nežinau, ar labai originalus, bet prasmingas prašymas neišsinešti nieko, išskyrus fotografijas, ir nepalikti nieko, išskyrus pėdsakus.

Visai mielas palmių būrelis.

Kur buvus, kur nebuvus, ir vandenyno pakrantė.

Dvi uolos, kurios taip ir vadinasi – “besibučiuojančios“.

Piečiausiame taške esantis švyturys.

Vienoje vietoje žemė man priminė Marsą :)

Koks mėlynas dangus ir vanduo…

Dar viena aplankyta pakrantė. Joje sutikom turistų iš didžiosios Kinijos, šiek tiek pamiklinau liežuvį :)

Saulėlydžio važiavom žiūrėti į populiariausią tam skirtą vietą, kur jau buvo susirinkę nemažai laukiančių.

Deja, horizonte buvo debesų ir pribloškiančio vaizdo nepamatėm. Jau gražiau atrodė temstant stūksintys kalnai.

Visai vakare nuvažiavom žiūrėti tiesiai iš žemės plieskiančių laužų. Berods, ten metano dujos iškyla į paviršių.

Pristatyta ženklų – neleisti fejerverkų ir nekepti maisto ant grotelių. O ką pardavinėja prie įėjimo? Viską, ko gali prireikti tiek vienam, tiek kitam reikalui :)

Na, va… Už kelionę į pietus, atrodo, pagaliau būsiu “atsiskaitęs“! :)

Read Full Post »

Older Posts »