Feeds:
Įrašai
Komentarai

Archive for 2010 rugpjūčio

Krizė su giedra

Antra diena pila lietus. Jau buvau pamiršęs, kad taip būna… Taivaną iš šiaurės ir pietų užklupo dvi tropinės audros. Kažkur toli vandenyse dar siaučia taifūnas, bet, sako, jis įtakos čionykščiams orams neturi. Vakar ir žemė kiek stipriau pasipurtė – užfiksavo 5,2 balo. Per žinias rodė, kad Taipėjaus apygardoje, susidėjus liūčių ir drebėjimo įtakai, kažkokie akmeniniai luitai nuo šlaito nuslinko. Daugiau lyg nieko rimtesnio nenutiko.

Kai saulė kaitina, atrodo, ir karšta, ir nesmagu, bet jau pripratau ir nepastebiu, o vos ji dingsta, iš karto pasijaučia. Jei ne aukštesnė temperatūra, šiandieninis oras būtų tipiškas mūsų lapkritinis. Ir tai su trumpom jau nebuvo labai šilta. Žodžiu, tik dvi dienos dar, o jau norisi, kad dangus vėl būtų toks :)


Balti debesiukai gali būt, nieko tokio :)

Jeigu kartais ir Lietuvoje su giedra būtų riesta, tai prašom kartu pasisemti stiprybės iš šitų vaizdų :)

Reklama

Read Full Post »

Varnalėšos irgi valgomos

Šiandien vieno seno klasioko iš Korėjos atvažiavimo į Taivaną proga susitikom keturiese, dar buvo buvusi klasiokė japonė ir japonas – šiaip, ne klasiokas :) Nuėjom į tipišką triukšmingą taivanietišką užeigą, užsisakėm gal aštuonis patiekalus, išgėrėm penkis butelius alaus ir dabar tikiuosi, jog esu nors kiek pastorėjęs :)

Valgiai buvo daugiau mažiau įprasti, tik vieną norėtųsi parodyti – varnalėšinis šakotis!

Varnalėšos šaknis čia valgo kaip užkandį, būna tarkuotos ir lyg pamarinuotos. Neseniai ir bandelę buvau nusipirkęs su jų įdaru. O tokia forma – gruzdinta – mačiau bei valgiau pirmą kartą. Vietoj traškučių…

Japonas, vardu Kazuto, poryt trims dienoms išvažiuoja į Makao lošti kazino. Sakė, labai mėgsta. Tarp stalų vaikščiojo loterijos bilietus pardavinėjanti moteriškė, jis nusipirko vieną ir… laimėjo beveik 70 litų. Padengė mums daugiau kaip pusę vakarienės sąskaitos :)

Truputį išsigando, jog bus išnaudojęs savo “laimę“, kuri buvo skirta Makao, bet man atrodo, čia buvo tik geras pasitreniravimas :)

Read Full Post »

Tingintiems pūsti…

…yra aparatas, kur galima sukti, o rezultatas – tas pats :)

Ir kokių čia tik išradimų nesugalvoja :)

Read Full Post »

Pietryčių Azija virtuvėje

Kaip bebūtų gaila, gyvenimą kiekviename bute – ir Tianmu, ir Xindian rajone, ir kitur – neišvengiamai lydi tvarkymasis. Atėjo laikas apsikuopti ir čia… Darbas iš kojų neišvertė, tik diena ties tuo ir susikoncentravo.

Vakare paragavau vieno iš dalykų, kur užvakar nusipirkau parduotuvėje netoli mianmarietiškos užeigos – tamarindų gėrimo.

Sudomino, nes Vaidis su Praeiviu neseniai juos komentaruose minėjo. Patiko – ir skanu, ir į nieką kitą nepanašu. Buvo ten pirkti tamarindų kitokia forma, panašių į džiovintus – ir saldžių, ir rūgščių, ir rūgščiai saldžių. Tiek daug, kad neišsirinkau ir apsistojau ties vienintelio jų gėrimo pasiūla :)

Taivanietiškoje virtuvėje tamarindų arba nepastebiu, arba jie nėra dažnai naudojami. Pažiūrėjau, kaip vadinasi kiniškai – irgi netekę girdėti. Gal jie kitose Azijos šalyse labiau paplitę, šis gėrimas – iš Tailando.

Na, o kitas pirkinys – iš Mianmaro. Negaliu pasakyti, kas tai, nes kiniškos etiketės nėra, o ir šiaip žodelio ne ta mjanmų kalba – nė vieno :)

Užtat žinau, kaip paruošti. Labai įmantriai – sumaišyti su pjaustytais pomidorais ir alyvuogių aliejum :) Kai nusipirksiu ir vieną, ir kitą, raitosiuosi rankoves :)

Read Full Post »

Atsakingas darbas

Šiandien buvau Taivano Užsienio reikalų ministerijoje. Netrukus turėsiu “nuotykį“. Švelniai tariant… Rugsėjo pradžioj atvažiuoja trys Seimo nariai iš Lietuvos, reikės vertėjauti :)

Paskambino iš URM’o prieš kelias dienas, šiandien pakvietė susitikti, buvau Europos reikalų skyriuje. Susirado per universitetą. Sakė, norėjo ko nors iš “artimesnės“ specialybės jų sričiai, t.y. politikai. Visaip bandžiau įrodyti, kad mano kinų kalbos žinios dar ne vertėjavimo lygio, bet, atrodo, jiems tai nelabai motais. Tiesa, visgi paklausė, ar sutinku. Išdėstė reikalą, pasakė, kad nebus užmokesčio, bet maždaug visokia “neapčiuopiama“ nauda. Na, ir… aš sutikau :)

Programa keturių dienų ir intensyvi. Nuo šventyklų iki gamyklų… Neskaitant susitikimų, pvz., su Įstatymų leidybos juenio (jų parlamento atitikmuo) prezidentu ir pan. Net vietinis skrydis nusimato :) “Paguodė“, kad kažkuris iš aukštų pareigūnų mėgsta nesustodamas kalbėti 20 minučių, bet nieko tokio, nes esmė, kurią reikia išversti, paprastai pasakoma per 5 minutes :) O kitas, pvz., mėgsta istoriją, reikia atitinkamai pasiruošti apie Lietuvą. Ir panašiai. Kaip sakė – čia mano “namų darbai“.

Tai va, baisu. Bet tuo pačiu gal ir įdomu bus :) Jie tam skyriuje irgi nepėsti. Mergina, su kuria teks daugiausiai bendrauti, buvus Paryžiuje, moka prancūziškai. Skyriaus vadovas – buvęs Baltarusijoje, moka rusiškai. Kitas darbuotojas kalba lenkiškai. Gaila, tik kad nė vienas lietuviškai nemoka :)

Šiandien apskritai labai URM’iška diena. Konsuliniam skyriuje atsiėmiau paprašytą patvirtinti diplomo kopiją. Buvo pietų metas, darbuotojai, kaip tik mankštinosi :)

Na, ką… Einu ruošti gautų “namų darbų“ :)

Read Full Post »

Mmm… Mianmaras :)

Šiandien pavyko tai, ką pasižadėjau padaryti beveik prieš metus – “suvesti sąskaitas“ su Mianmaro (Birmos) virtuve. Tuomet labai jau nepaliko įspūdžio vienam restorane padavėjos parekomenduota žuvis – atseit tos šalies patiekalas. Ir pagalvojau, kad jų valgių reikės paragauti kur nors kitur. Lengva pasakyti, sunku padaryti… Mianmaro užeigų čia ne tiek, kiek Tailando ar Vietnamo, ar juo labiau kaip kokių japoniškų ar korėjietiškų.

Šiandien ryte paskaičiau apie rajoną, kur bazuojasi imigrantai iš Mianmaro. Ten yra gatvė, garsi jų bei kitų Pietryčių Azijos šalių virtuvės užeigom. Ne arti namų, bet šiandien buvo pakeliui grįžtant atsiėmus dar metams pratęstą užsieniečio pažymėjimą. Išlipau patyrinėti…

Gatvės vaizdas neypatingas, bet vaikščiojant krenta į akis, jog dauguma iškabų kiniškai ir kokia nors dar kalba. Net buvo truputį “užsienio“ jausmas :)

Ieškojau, kad būtų tik Mianmaro patiekalai, o ne kartu su Tailando ar dar kokia šalim. Pernykštis restoranas būtent toks buvo ir meniu atžvilgiu Mianmaras atrodė nustumtas į šalį. Pavyko rasti, kaip norėjosi. Šeimininkas pasiūlė šaltų makaronų bei pieniškos arbatos. Užgarantavo, kad patiekalai autentiški Mianmaro. Ką galiu pasakyti… Baisiai skanu!

Skonis primena vietnamietiškų patiekalų, bet tuo pačiu ir šiek tiek kitoks. Viskas, įskaitant ir vėliau atneštą dubenėlį sriubos, sutilpo, nors ir nebuvau labai išalkęs. Tie makaronai su sriuba – 4,20 Lt :)

Iš tikrųjų skonis gal ir nėra tiek labai ypatingas, tiesiog skiriasi nuo taivanietiškų valgių, kurie sudaro kasdienį racioną, ir dėl to iš karto padaro įspūdį. Klausiau šeimininko, ar pats iš Mianmaro. Sakė, ne, iš Honkongo, bet buvęs Mianmare, ten ir išmoko gaminti jų patiekalus. Nežinau, kiek tame tiesos, bet sakė, kad tokių valgių, kokie pas jį, visoje toje gatvėje nėra. Taip pat paminėjo vietas, kur mano, kad geras maistas – honkongietiškas ir pan.

Taigi priežasčių grįžti ten daug, vien pas jį norėčiau viską išragauti. Nuo namų važiuoti reikia 15-20 minčių, dar paeiti apie 15 minučių, tad nearti, bet turint daugiau laiko…

Na, o čia – mjanmų kalbos pavyzdys :) Neaišku, kas parašyta, bet bent išmokau atskirti nuo tajų – kad, pvz., žiūrint į iškabą būtų aišku, kokia užeiga.

Beje, kad ten daug imigrantų, ir man toks vaizdas susidarė. Buvo ankstyvas vakaras, tokiu metu restoranai tik atidaromi ir būna tušti, žmonės susirenka po darbų, o ten sėdinčių ir balbatuojančių pilna – lyg bedarbiai būtų :)

Kas dar, tai, kad yra parduotuvių, kur prekiauja iš Pietryčių Azijos šalių atvežtais maisto produktais bei kitais dalykais. Nusipirkau šį tą tailandietiško ir šį tą mianmarietiško, bet dar neragavau, šiandien skoninių įspūdžių ir taip pakaks :)

Read Full Post »

Mini “Šluota“

Šiandien turėjau misiją pagelbėti su diplomu: paimti iš universiteto, nunešti pas notarą patvirtinti, tada į Užsienio reikalų ministeriją autorizuoti. Viską sutvarkius, reikės išsiųsti į Lietuvą. Buvo proga prasivaikščioti po ištiso sėdėjimo namuose prie magistrinio, o tuo pačiu pažintis su procedūrom, kurias kitąmet tikriausiai reikės atlikti ir pačiam.

Pas notarą užtruko, kol jie sukontaktavo su universitetu ir gavo visus įrodymus, jog diplomas tikrai tikras. Belaukdamas varčiau senus “Taivano verslo savaitės“ žurnalus, užkliuvo karikatūros. Svarbu, kur mažai teksto :) Persifotografavau keturias, iš kurių aiški, deja, tik viena. Net Chun nelabai galėjo padėti, sako, nežino tų politinių įvykių konteksto, iš ko ten juokiasi ar ironizuoja.

Aiškioji štai tokia. Užrašas viršuje – “Amerikos ir Kinijos strateginis dialogas“, frazė per vidurį – “Skanu!“, vidurinis gyvūnas – Taivanas. Kairėje Kinija į savo pusę traukia Taivano dalį su užrašu “politika ir ekonomika“, dešinėje Amerika – su “kariniu aprūpinimu“. Taip ir tampo vargšą Taivaną dvi galingosios.

Prie Amerikos karinė sritis dėl to, kad amerikiečiai parduoda Taivanui ginklus, na, o Kinija Taivaną bando apžavėti mažinamais tarifais ir naikinamomis kitomis kliūtimis prekybai, ką numato neseniai pasirašytas abipusis Ekonominio bendradarbiavimo susitarimas.

Kaip ten bebūtų, labai juokinga nėra. Geriau kas nors paprastesnio… Laikraščius pavartau, jeigu kur nors pusryčiauju, rytinė spauda – neatsiejama pusrytinių vietų dalis. Štai “senojo mokytojo“ nuotykiams suprasti nereikia nei kinų kalbos žinių, nei šiaip didelės išminties :)

Chun sakė, kad “senasis mokytojas“ – iš tikrųjų senas personažas, prisimena dar iš vaikystės. Matyt, toks vietinis Mikas Ridikas :)

Read Full Post »

Older Posts »