Feeds:
Įrašai
Komentarai

Archive for 2010 rugsėjo

Priešas nr. E621

Valgyti “lauke“ čia ir nebrangu, ir dažniausiai skanu, tad motyvacijos gamintis namuose nedaug, bet yra ir “tamsioji“ šio reikalo pusė. Kinų virtuvė ypač pagarsėjusi skonio stipriklio mononatrio glutamato naudojimu, kiniškai vadinamu “weijing“. Su juo viskas gali pavirsti didžiausiu skanėstu, o pripratus per ilgesnį laiką maistas be jo atrodys beskonis.

Jeigu nėra padidėjusio jautrumo šiam maisto priedui, atskirti valgant, įdėta jo ar ne, nelabai išeina. Kiek klausinėjau, sako, didžiausia tikimybė, jog taip “pagardinti“ bus naktinių turgelių užkandžiai. Ten klientai nuolat keičiasi, nereikia palaikyti “gero vardo“, tad ir dėti nesikuklina. Bet, reik manyt, “weijing“ dažnas daug kur, ypač pigesnėse užeigose. Gamindami namuose, sako, niekas nededa.

Man vieną kartą teko susidurti, kai jo tikriausiai jau buvo padauginta. Netoli universiteto valgiau savo mėgstamą košę, ne pirmą sykį toje užeigoje. Tik įsidėjau į burną šaukštą, visą liežuvį pradėjo niežtėti. Keistas jausmas, nežinau, kaip apibūdinti :) Ne aštru, bet stipriai dirgina. Tiek stipriai, kad neįveikiau nė pusės, o paskui kokį pusvalandį gėriau vandenį, bet niekaip to niežėjimo nenuėmė. Kiek aiškinausi su kitais, tikriausiai teko susidurti su padidinta (gal netyčia) mononatrio glutamato doze.

Variantas yra užsisakant paprašyti, kad nedėtų. Jeigu įmanoma, nedės, bet kartais maistas jau iš karto būna su juo paruoštas.

Šalia namų yra užeiga, didžiausiais hieroglifais skelbianti, jog nededa “weijing“.

Deja, toks vaizdas nėra dažnas… Būsiu tos “gėrybės“, ko gero, jau nemažai spėjęs suvartoti :)

Reklama

Read Full Post »

Nuo mono iki stereo

Chun mama turi arbatinę ir yra “arbatos meistrė“. Ta arbatinė – visai nedidelė, netoli namų ir veikia pagal užsakymus, t.y. išnuomojama įvairioms kompanijoms. Viduje yra sumontuota ir vienas mėgstamiausių taivaniečių pasilinksminimo būdų – karaokė.

Buvau kelis kartus, bet tik trumpam – kai Chun reikėdavo ką nors paimti ar pan. Jeigu bus kada proga, pristatysiu išsamiau. Būtų įdomu pamatyti, jei ir jo mama pademonstruotų ką nors “meistriško“ :) Švaistytis fotoaparatu kol kas labai nedrįsau, tad pirmasis vaizdas – tik į akį kritęs taivanietiškasis “Šilelis“, televizoriukas “Poptron“. Čia ne karaokės dalis, klientams sumontuota geresnė įranga :)

“Poptronas“, reik manyt, šiandien turi jau nedaug žiūrovų. Užtat jų netrūksta jį pakeitusiai šiuolaikinei aparatūrai – gatvės kino teatras prie buitinės technikos parduotuvės :)

Taivaniečiai TV labai mėgsta, o tokius užkietėjusius žiūrovus ir TV’ainiečiais būtų galima pavadinti :)

Read Full Post »

Senovės išminties grūdelis

Antradienis išties “parduota“ savaitės diena – išėjau į paskaitas aštuntą, grįžau dešimtą…

Prieš daug daug metų šiandien gimė kinų išminčius Konfucijus. Ta proga Taivane rugsėjo 28 d. minima Mokytojo diena. Per kinų kalbos pamoką mokytoja išmokė vieno posakio iš konfucionistinio veikalo “Didysis mokymas“. Atrodo taip, o skaityti šį kubiką-rubiką reikia iš viršaus į apačią ir pradedant dešiniuoju stulpeliu – senoviniu būdu.

Pažodžiui išversti sunku, klasikiniai posakiai su mažai hieroglifų pasako labai daug – “jeigu atsinaujinsi vieną dieną, atsinaujinsi kasdien, atsinaujinsi ir vėl“. Skamba keistokai :)

Esmė, kad nuolatinis tobulėjimas ateina ko nors išmokstant kiekvieną dieną – iš vienos pusės, lyg ir nedaug tereikia padaryti kiekvieną dieną, iš kitos pusės – nenutrūkstamas procesas garantuos nuolatinį tobulėjimą ir rezultatai bus nemaži. Taip mokė senovės išminčiai. Posakis iš veikalo, kurį prieš tūkstantį metų naudodavo egzaminuojant norinčius tarnauti valstybės tarnyboje :)

Read Full Post »

Tikėjimo reikalai

Greta šventyklų ir šventyklėlių, kuriose susimaišę budistinis, daoistinis, konfucionistinis bei liaudies tikėjimai, Taivane sugyvena nemažai krikščioniškų bažnyčių. Kai kurios – dideli pastatai, iš karto atkreipia dėmesį , kitos – įsikūrę kur nors antrame aukšte, beveik nepastebimos.

Tiek vienos, tiek kitos mėgsta neoninius kryžius – taip ir šviečia naktį kur nors. Užrašas visiems žinomas ir girdėtas, tik kad užkoduotas hieroglifais – “Jėzus myli tave“.

Su terminais čia truputį keistai – yra “krikščionybė“ (kas automatiškai reiškia protestantizmą) ir “katalikybė“, lyg katalikai nebūtų krikščionys.

Truputį architektūrinės įvairovės. Štai taip atrodo Malonės baptistų bažnyčia.

Kas sakė, kad bažnyčia negali būti kaip dangoraižis… Keli šimtai nuo baptistų :)

Netgi rytietiškos šventyklos gali būti architektūriškai šiek tiek sušiuolaikintos. Shandao šventykla yra dešinėje, bet ir pastatas kairėje priklauso jai. Tikriausiai ten auditorijos bei kitos panašios paskirties patalpos.

Religijų atžvilgiu Taivanas tolerantiškas. Čia prieglobstį randa iš Kinijos vejamas Falun Gong judėjimas, grupelės dažnai medituoja prie Nacionalinio muziejaus. O neseniai gatvėje įteikė knygą, “demaskuojančią“ Dalai Lamą bei Tibeto lamas apskritai, yra čia ir tokias idėjas propaguojančių aktyvistų :)

Read Full Post »

Naminis “tigriukas“

Nelabai įdomiai leidžiu savaitgalį: vakar visą dieną skaičiau apie Kinijos ekonomiką, šiandien kitą straipsnį, ruošiau jo prezentaciją ir rašiau “įžvalgas“. Dar neužbaigiau nei vakarykščio, nei šiandienos darbo, nors labai norėjosi…

Mokytis sąlygos šiaip geros, Chun visą savaitgalį buvo išvažiavęs įrašinėti choro įrašų ir namuose – išskyrus mažuosius draugus – nieko nebuvo.

Driežiukus čia myli, iš butų neveja, kai pamato. Gal dėl to juos kiniškai ir vadina visai mielai – “sieniniais tigrais“ :) Matydavom jų ir Tianmu.

Gerai, kad kurį laiką nesirodo kiti “draugai“ – tarakonai. Jų mėgstamas atliekas laikom sandariau uždarytas :)

Read Full Post »

Viskas iš koralų

Būnant labai aukštai – “Taipei 101“ dangoraižyje, buvo proga pamatyti kai ką iš labai giliai – koralus. Įsikūrę ten, žinoma, parduotuvės, sudarančios visas sąlygas palengvinti piniginę, bet galima ir ką nors įdomesnio pamatyti.

Pvz., tai, pasak skaityto užrašo, yra aukščiausias pasaulyje “brangakmeninis koralas“ (nežinau, kaip versti “gemstone coral“). Užtruko netrumpai, kol toks susiformavo. Rašė, kad koralai auga 1 cm per 10 metų, o šio medelio aukštis – 141 cm.

Skulptūra “Sėkmė“, sukurta “pasaulio žmonėms“, linkint “būti optimistiškiems ir žiūrėti į šviesiąją gyvenimo pusę“.

Dar vienas meno dirbinys, galbūt linkintis ko nors panašaus :)

Undinių mados :)

Daugiau prabėgdamas nespėjau nufotografuoti. Bet kuriuo atveju, privalumas, kad ten apskritai tai leidžiama daryti :)

Read Full Post »

Mokslo nebus per daug

Gana kalbėti apie save, geriau papasakosiu, kaip mokosi kiti :) Kažkada vasarą, einant netoli stoties, prieš akis sumirgėjo raudonai nukabinėtos sienos. Pasirodo, stojamųjų į universitetus balai. Ir ne bet kokie, o labai geri, jie čia iškabinti kaip reklama privačios parengiamosios mokyklos, kurioje ruošėsi taip gerai pasirodę būsimieji studentai.

Stojamieji egzaminai Taivane standartizuoti pagal norimą studijuoti sritį ir sunumeruoti – pvz., trečios grupės egzaminai yra norintiems mokytis mediciną ir pan. O privačios papildomos mokyklos, kažkuo primenančios mūsų kursus, yra atskira kalba. Jas po pietų ir vakarais lanko vos ne visi mokiniai – papildomai mokosi anglų, matematiką, ruošiasi testams ir t.t.

Man tokia sistema visada atrodė įdomi. Pas mus, man atrodo, tuoj pradėtų kritikuoti švietimo sistemą, mokyklas, kad nepakankamai parengia mokinius, yra priversti lankyti privačias mokyklas ir pan. O čia labai įprasta ir normalu. Kiek girdėjau, tas pats Japonijoje, Korėjoje. Gal tiesiog Rytuose apskritai kitaip žiūrima į mokslą – juo užpildo visą dieną. Baigėsi pamokos valstybinėje mokykloje, eina į privačią ir taip iki vėlumos. Apie devintą vakare metro būna pilnas mokinių. O kinų kalbos klasiokė iš Korėjos pasakojo, kokie buvo baisūs laikai mokantis vidurinėje, namo kasdien grįždavo vidurnaktį ir vėliau. Skamba tikrai kaip košmaras, kurį galima priskirti prie kultūrinių skirtumų :)

Read Full Post »

Older Posts »