Šiandien buvo ta diena, kai reikėjo sėsti į lėktuvą. Tik spėjom įsėsti, netrukus jau ir išlipti paprašė. Per kiek daugiau nei pusvalandį nusigavom į Hualien miestą, o iš ten – į Taroko nacionalinį parką. Taigi buvo atgaiva po oficialių susitikimų, nors ausis vis tiek reikėjo įtempti, japonei gidei pasakojant apie aukso ieškotojus, marmuro sluoksniavimosi ypatybes ir vietinių genčių papročius. Gerai, kad bent kalbėjo kiniškai, o ne japoniškai :)
Taroko buvau praeitą vasarą, bet į tokią vietą ne nuodėmė nuvažiuoti antrą kartą, yra ką pažiūrėti. Kai kas buvo matyta, kai kas nauja… Vizualų pristatymą vėlgi tik kurį kitą kartą surengsiu, nuotraukų nemažai, o jau labai norisi miego :) Ryt dar laukia lankymaisi mokslo parke ir įmonėje, užsiimančioje saulės energijos pažabojimu.
Bet prieš tai – labų dienų nuo geros širdies Taroko genties senolės, kuriai truputį sutrukdžiau audimo darbus :)
Kokios ramios spalvos ir linijos, lyg ne rytiečių būtų :)
Bet tai tu ten visai suspeji viska padaryt;)ir pavertejauji,ir pafotkini:)
Jo, raštai jau ne kiniški… Bet labai gražu ir suderinta. Taivano vietinės gentys labiau priklauso polinezietiškų kraštų kultūrai.
Kai veikla ne tokia oficiali, iš tikrųjų lengviau suspėti viską :)