Kinų kalba – tai taip lengva (palyginus)

Mokantis kinų, neišvengiamai norisi pabėdavoti, kokia tai neįprasta, sunkiai išmokstama kalba. Prieš kurį laiką skaičiau straipsnį žurnale “The Economist“, buvo bandoma identifikuoti sunkiausią pasaulyje kalbą. Patiko ir persifotografavau, o dabar perskaičiau dar kartą. Priežasčių bėdavoti dėl kinų, pasirodo, ne tiek daug :)

Straipsnį “apšildami“ pradeda nuo to, kad ispanų kalboje yra 48 veiksmažodžio laikų formos, o prancūziškai garsas “o“ gali būti parašytas trylika skirtingų būdų – o, ot, ots, os, ocs, au, aux, aud, auds, eau, eaux, ho ir o su umliautu. Toliau pereina prie kinų kalbos, paminėdami klasikinį pavyzdį, jog garsas “ma“, ištartas keturiais skirtingais būdais, reiškia keturis skirtingus dalykus. Bet kinų kalba turi dialektų, kur yra ne vargani keturi tonai, o šeši, septyni arba aštuoni. Be to, jie keičiasi priklausomai nuo to, kokio tono žodis seka paskui.

Šiaurės vakarų Kaukazo “ubykh“ kalboje (deja, jau išnykusioje, paskutinis žmogus, kuriam ji buvo gimtoji, mirė 1992 metais) buvo 78 priebalsiai. Taip pat yra kalbų, turinčių “neplautinius“ garsus, t.y. tokius, kuriems ištarti nereikalingas iš plaučių einantis oras ir kurie labiau primena “klektelėjimus“. Jų turi “Xhosa“ kalba Pietų Afrikoje ir “!Xoo“ Botsvanoje. Garsiausiam pastarosios tyrinėtojui užsieniečiui, besimokant ištarti specifinius garsus, gerklose išaugo gumbas. Kaip paaiškėjo, jį turi visi kalbantys ta kalba suaugusieji. Vaikams dar nebūna spėjęs išaugti…

Estų kalba turi 14 linksnių, o “bora“ kalba Peru – daugiau kaip 350 giminių, kurios greičiau apibūdinamos kaip “daiktavardžių klasės“, sugrupuotos gramatiniais tikslais. Pavyzdžiui, “dyirbal“ kalboje šiaurės rytų Australijoje vienai grupei priskiriama “moterys, ugnis ir pavojingi dalykai“.

“Kwaio“ kalba Solomonų salose “mes“ galima pasakyti kaip “mudu“ (t.y. aš ir tu) bei “aš ir kažkas kitas (ne tu)“. Be to, yra “mes keli“ ir “mes daug“. Savo ruožtu jie abu turi formas “įskaitant tave“ arba ne.

Naujosios Gvinėjos “berik“ kalboje prie veiksmažodžio reikia pridėti laiką, kuriuo paros metu vyksta veiksmas. “Telneber“ reiškia “(jis) geria vakare“, o “kitobana“ – “duoda tris didelius daiktus vyrui, šviečiant saulei“. Aborigenų gentis “Kuuk Thaayorre“ Australijoje neturi “kairės“ ir “dešinės“, vadovaujasi pagal pasaulio šalis. Be problemų orientuodamiesi erdvėje, jie sako, kad “ant tavo pietvakarinės kojos skruzdė“.

Tad kokia kalba sunkiausia? Pasak straipsnio autorių, į titulą pretenduoti gali “tuyuca“ Pietų Amerikoje, turinti daugelį iš aukščiau išvardintų neįprastų kalbų bruožų. Na, o aiški išvada viena – iš šešių tūkstančių pasaulio kalbų kinų tikrai nėra pati sunkiausia! :)

Read Full Post »

Nauji studijų atspalviai

Sugrįžau… Reikėjo daug mokytis, nelabai spėjau paskutinėm dienom, o vakar dar ir pusiau peršalau. Šiek tiek pasikeitė tvarkaraštis, iš antradienio vieną paskaitą perkėlė į ketvirtadienį. Čia tas dalykas, kur buvom dviese ir kiekvieną savaitę reikėjo daryti pranešimą, tai gera naujiena, kad nuo šios savaitės kažkokiu būdu vidury semestro prisijungė dar viena kursiokė ir dėstytojos parėdymu pranešimus dabar man teks daryti tik kas antrą savaitę :)

Dėl ko pastaruoju metu lengva peršalti – orai tapo žiemiški. Vis dar daug lyja ir temperatūra nukrito. Trečiadienį Danshui rajone (į šiaurę nuo Taipėjaus) užfiksavo 15 laipsnių – tos vietos žemumos rekordas spalio mėnesį. Keliolika laipsnių čia dėl aukštos drėgmės iš tikrųjų vėsu. Kursiokai vaikšto su paltukais, šalikais, o ir aš jau megztinį išsitraukiau. Vienintelė tokių orų paguoda – netraukia į lauką, lengviau atsidėti mokslams. Be to, netruks taip amžinai, sugrįš šiltesnės dienos, nors šią žiemą Taivane prognozuoja kaip būsiančią labai šaltą.

Vis ruošiausi kada parašyti apie magistrinio pokyčius – nauja tema. Keistai su tuo magistriniu, darbo vadovas bei jo kolegė pasakė, kad reikia keisti temą, nes nerealu įgyvendinti tokį tyrimą, koks buvo planuotas – apie įmonių kritinius sėkmės veiksnius Taivane bei didžiojoje Kinijoje. Dėl to jiems turiu šiek tiek priekaištų – čia jų sugalvota tema ir iš karto buvo aiškios įgyvendinimo galimybės, bet reikėjo ruoštis, skaityti, pradėti rašyti, o dabar nemažos dalies viso to nebereikia. Tas pats ir mano kursiokei, su kuria pas tą patį vadovą rašom.

Rašant magistrinį čia svarbiausia statistinė dalis bei galimybės atlikti tyrimą, surinkti duomenis. Pasak vadovo ir jo kolegės, tam geriausia turėti pažįstamų srityje, kurią nori tirti. Kadangi pažįstamų neturiu niekur, “saugiausia“, pasak jų, rinktis tai, ką pasiūlys jie. O variantas buvo vienas :) Matėsi, kad kitų temų jie nelabai nori. Jei ir rašant nenorėtų padėti, būtų sunku.

Taigi tirsiu taip pat kritinius sėkmės veiksnius, tik jau kiniškų mokyklų Amerikoje. “Kiniškomis mokyklomis“ vadinamos tos, kuriose kinų kalbos bei kultūrinių dalykų mokosi imigrantų iš Kinijos bei Taivano vaikai. Lankomos jos greta įprastų amerikietiškų mokyklų, dažniausiai savaitgaliais po kelias valandas. Vadovas kitais metais važiuos į konferenciją, kur dalyvaus visos Amerikos kiniškų mokyklų direktoriai. Išplatins anketas, taip bus galima surinkti duomenis. Temos atžvilgiu iš pradžių buvau nusiteikęs labiau skeptiškai, bet pradėjau skaityti, visai nieko. Kadangi susiję su kinais ir kinų kalba – ne taip jau blogai :)

Šiandien nusipirkau naują kinų vadovėlį. Kol mokiausi kalbos centre, vis rašydavau, kokią dalį einu ir kokios ji spalvos. Paskutinė buvo ketvirta ir žalia :) Jos tuomet tespėjau tik dvi pamokas išeiti, bet paskui naudojom su studente, kur “vienas su vienu“ mokė, vasarą savarankiškai ir jau beveik pabaigiau visas keturiolika pamokų. Penkta dalis violetinė – paskutinė.

Nelabai ji lengva, didelis skirtumas nuo ketvirtos. Kalbos centre prieš pradedant paprastai dar pamokydavo iš kitų vadovėlių. Pažiūrėjau, kai kurių žodžių tikrai nereikia kasdien – kaip pavadinti vandenį “krištoliniu“ ar kaligrafijoje naudojamą rašalinę. Mane labiausiai domina gramatinės konstrukcijos. Pavienius žodžius visada galima išsiversti, o kai struktūra neaiški, tai ir viskas lieka neaišku.

Na, baigiu savo nuobodžiąją rašliavą… Esu prispaustas mokslų, pažintinėms ekskursijoms laiko nėra, tad ir turinys tik toks “arklys arklys tigras tigras“ – pažodžiui išvertus kiniškas posakis, reiškiantis “šiaip sau“  :)

Read Full Post »

Užburiančios kaladėlės

Šiandien vakare buvau susitikęs su kursiokais. Neįprastai tuo atžvilgiu, kad ne šiaip vakarienės, o pas instituto sekretorę namuose. Pagaliau kažkas pakvietė ir į namus :) Visada buvo įdomu ir norėjosi… Valgėm naminį “karštą puodą“, o paskui dalis plovė indus bei tvarkėsi, vakarą pratęsdami prie televizoriaus, o kita dalis po valgio visą laiką pliekė kinišką žaidimą “mahjong“. Aš buvau prie pastarosios :) Išmokti žaisti “mahjong“ – sena svajonė.

Žaidžia keturi žaidėjai, sėdintys prie keturkampio stalo. Štai tokiomis kaladėlėmis, kurias traukiant vis naujas ir sudėliojus atitinkamas kombinacijas, vienas žaidėjas paprastai gan greitai laimi.

Žiūrint atrodo sudėtinga, nes žaidžia labai greitai, bet bazinės taisyklės, sako, nesunkios. Kol kas tik žiūrėjau. Kokia esmė, paaiškino, dabar jau šiek tiek suprantu, nors ne tiek, kad galėčiau žaisti pats. Reikės aiškintis toliau ir galbūt pasipraktikuoti su kompiuteriniu variantu. Be to, “antrų rankų“ knygyne esu nusipirkęs anglišką knygelę, mokančią kaip žaisti.

Beje, žaidė iš pinigų, sakė, kitaip neįdomu. O azartiniai lošimai Taivane draudžiami… Už tai gatvėje nedažnai tenka matyti, kad žaistų, Kinijoje daug daugiau kur matėsi. Šįvakar sumos irgi nemažos susidarė. Klausiau, ar jie rimtai iš pinigų žaidžia. Sakė, kad rimtai :)

Įdėsiu daugiau nuotraukų, tik dabar jau trauksiu miegot. Vėlai grįžau… Gerai, kad nepradėjau lošti, nes žaidžiant “mahjong“ nesunkiai galima sulaukti ir paryčių :)

Read Full Post »

Lyg neturėčiau ką veikti :)

Jau seniai buvo kilusi mintis dėl vienos aferos – greta šito pradėti kitą dienoraštį. Lyg vieno būtų negana ar mokslai per daug laisvo laiko paliktų :) Būtent dėl kinų kalbos. Pagalvojau, viena vertus, kiti, kurie ją mokosi, gal ką naujo sužinos. Kita vertus, pačiam bus proga geriau įsidėmėti kai kuriuos dalykus bei juos išsisaugoti. Be to, rašyti vis tiek norėtųsi taip, kad būtų kažkas iš kultūrinės pusės, t.y. aktualu ne vien besimokantiems kinų.

Tad šiandien pirmą įrašą ir parašiau :) Kodėl nesinorėjo rašyti šiame dienoraštyje – ten jau būtų hieroglifų, o jais varginti čia nesinorėjo. Be to, gal ir skaitytojai skirtųsi – gali pasirinkti, kam ko reikia, nesipainios informacija. Bet kuriuo atveju, pagrindinis dienoraštis liks šitas, anas tik priešokiais, gal net visai retai atnaujinamas bus :)

Kiniškai “labas“ yra “nihao“, taigi kiniškojo “laaabas“ adresas yra http://nihaaao.wordpress.com :) Ir dar… Jis pasiekiamas www.nihao.lt. Šitą adresą užsiregistravau gerokai prieš Taivaną. Pagalvojau, gal kada prireiks :)

Tad tiek šiandien naujienų. Darausi grafomanas :)

Read Full Post »

Įžeisti drakoną

Šiandien žiūrėjau išsisaugotus puslapių adresus kompiuteryje ir aptikau vieną reklamą, kuri buvo uždrausta Kinijoje. Susiradau ją seniai, dar praeitą semestrą ir dabar net neatsimenu, kodėl jos buvo prireikę. Gal su kažkuriais namų darbais susiję… Truputį siejasi su vakarykščiu “politiniu nekorektiškumu“ :)

Prieš kelerius metus Kinijoje kilo didelis triukšmas dėl “Nike“ reklamos, kurioje amerikiečių NBA žaidėjas nugali įvairias kliūtis. Dvi iš jų – skraidančios mergelės “feitian“, Kinijoje laikomos šventomis, o čia vaizduojamos blogietėmis, ir du drakonai. Reklamą uždraudė, nes ji įžeidžia Kinijos “tautinį orumą“. Labiausiai visus piktino, atrodo, būtent kova su drakonais, nors ten ir kung fu meistras gauna į kailį.

Beskaitydamas apie šią reklamą, sužinojau, kad buvo ir kita, nepagarbiai traktuojanti drakonus. Jos net nespėjo masiškai ištiražuoti, reklamos agentūra atsiprašė. Nepaisant to, kad pačių kinų buvo sukurta…

Dažai tokie slidūs, jog drakonas nebeužsikabaroja stulpu į viršų :)

Kultūriniai klausimai, žinoma, jautru, bet reklama irgi visai šmaikšti :) Kinams ne paskutinėj vietoj – dėl istorinių priežasčių – buvo ir tai, kad dažai “Nippon“ japoniški. Žodžiu, reikia atsargiai su drakonais :)

Read Full Post »