Talentėlis

Televizoriaus daug nežiūriu. Dažniausiai “užmetu akį“, jei vakare ką nors įsijungia Chun. Tokiu atveju dar privalumas, kad sulaukiu paaiškinimo, jei kas neaišku. Anksčiau taip patikdavo su Juliana žinias pažiūrėti :)

Vienas paskutinių “užmetimų“ buvo į pramoginę laidą, kuriomis perpildytos Taivano televizijos. Rodė vienerių metų devynių mėnesių vaikiuką, dar nemokantį kalbėti, bet jau grojantį keturiais muzikos instrumentais. Labai mielai atrodė, tad pagalvojau įdėti, tuo pačiu bus žvilgsnis į taivanietišką TV :)

Jo pasirodymas nuo 7 min. 10 sek. iki 10 min. 20 sek., bet galima pažiūrėti ir nuo 11 minutės, kaip jam mokytojas duoda komandą ir kaip ją bando pakartoti kiti.

Ta moteriškė raudona languota peteliške bei šiek tiek gergždžiančiu balsu – buvęs vyras. Dabar labai populiari, veda TV laidas. Jos balsą tenka girdėti gana dažnai, nes yra ir Chun žiūrimo dainų konkurso “Super dievaitis“ vedėja :)

Read Full Post »

Ponas Rūgštusis, panelė Šiaurė

Tam pačiam Bopiliao komplekse praeitą savaitę buvo įdomu sužinoti apie populiariausius vardus ir pavardes Taivane. Jiems buvo skirtas atskiras namas. Dėl pavardžių buvau spėjęs susidaryti vaizdą, kai kurios girdimos nuolat. Beliko tik pamatyti, kaip jos pasiskirsto pirmas vietas :)

Oficialus Taivano pavardžių TOP 5 yra: 1) Chen (tariama Čen, viena kursiokė); 2) Lin (trys kursiokai, Chun); 3) Huang (kursiokas, darbo vadovas); 4) Zhang (tariama Džang, kursiokas); 5) Li (kursiokas).

Visas pirmas penkiasdešimtukas – nuotraukoje :)

Populiariausi vyriški vardai. Pirmoje vietoje – Zhiming. Bet pažįstamų šiame “tope“ neaptikau.

Moteriškų vardų kategorijoje irgi pažįstu tik vieną iš 20 527 Yahui – kursiokė :)

Jeigu yra populiariausios pavardės, tai yra ir nepopuliariausios. Visokios keistuolės :) Pvz., tokie žodžiai, kaip “rūgštus“, “kartus“, “storas“, “gražus“, “senas“, “vanduo“, “jūra“, “šulinys“, “medis“, “penktasis“, “atidaryti“, “uždaryti“, “būti“ ir t.t. Pavardė Huang pažodžiui išvertus reiškia “geltona“, ji labai paplitus – daugiau kaip milijonas žmonių. O štai “raudona“, “violetinė“ ir “juoda“ visai nepopuliaru. Kiek daugiau “baltų“ ir “mėlynų“ :) Iš pasaulio šalių didžiausi šansai susipažinti su “rytais“, o mažiausiai “šiaurių“ – 6 žmonės :)

Buvo pavardžių loterija, kur galima įmesti lapelį su užrašytu savo vardu bei telefonu.

Prizai, sakė, smulkūs, bet užpildėm ir mes. Kursiokas meta lapelį į savo Lin dėžutę :) Sakė, norėtų kokios nors retesnės pavardės. Su mano pavarde atskiros dėžutės nebuvo, įmečiau į skirtą “visoms kitoms“.

Taip pat buvo atskiros storos knygos su giminių istorijom… Kažkieno genealoginio medžio “šakelė“ :)

Na, ponaitis Bo jau baigia šį įrašą :)

Read Full Post »

Susitikimas su Chagall

Greitai balandis, o oras Taipėjuj pabjuręs kaip giliausią žiemą – lyja, šalta, nesmagu. Visa laimė, kad prieš kurį suplanuota šiandienos veikla buvo “vidinė“ – eiti į Marco Chagallo paveikslų parodą. Pažiūrėjom ją keturiese – dvi merginos taivanietės, su kuriom prieš knygų mugę šiemet susipažinau, ir Gediminas.

Eiti į parodą savaitgalį – ne pati geriausia mintis dėl grūsčių. Bet užtat paroda buvo viena geriausių čia matytų :) Patiko dėl to, kad paveikslų tikrai daug, labai gražių, ir pažiūrėjus liko susipažinimo su M. Chagallo kūryba jausmas. Ne visada toks jausmas būna.

Fotografuoti, žinoma, neleido… Įdėsiu nuorodas į poros jo paveikslų aprašymus internete. Turėtų būti daugeliui matyti ar bent priminti M. Chagallo stilių – “Gimtadienis“ bei “Aš ir kaimas“. Abu šie paveikslai parodoje buvo.

Marco Chagallo gyvenimo įvykių chronologijoje buvo paminėtas Lietuvos vardas. Netyčia jį ten pamačiau, nes prirašyta buvo daug ir visko neskaičiau. Kiek pavyko suprasti – trumpai jis Lietuvoje buvo, bet prisiminimai liko ne patys geriausi dėl antisemitizmo, jis buvo žydas. Yra paveikslas, kur Lietuvos vėliava pavaizduota, bet apsupty dalykų, simbolizuojančių blogus žydams nutikusius įvykius. Kita vertus, bežiūrint parodą susidarė vaizdas, jog žymiai didesnę M. Chagallo kūrybos dalį sudaro spalvingi ir šiltų emocijų, net šiek tiek vaikiški paveikslai.

Kita stotelė – Claude Monet ekspozicija. Bilietai jau yra :)

Read Full Post »

Buvusio laiko ženklai

Šiandien laikiau nemokamą kinų kalbos bandomąjį testą. Tai jau trečias kartas, kai laikau trečiąjį lygį iš keturių. Rezultatai nuvylė: skaitymas – tik 27 balai (iš 50), klausymas – 42 balai (iš 50). Net prieš metus pavasarį skaitymo buvau gavęs 32 balus, o rudenį – 35.

Skaičiai gal ne tiek svarbu, bet esmė, kad skaitau vis dar labai lėtai. Klausymas nuo rudeninių 42 balų taip pat nepasistūmėjo aukštyn… Žodžiu, nelabai yra pagrindo džiaugtis tobulėjančiom žiniom :) Klausymą, matyt, palaiko paskaitos, bendravimas, o skaitau kiniškai mažai, tai ir rezultatai atitinkami.

Keletas nuotraukų iš vakarykščio pasivaikščiojimo Bopiliao gatve. Makaroninių patiekalų prekystalis, kokių dabar jau nebelikę, modernesnius turi.

O štai tokių triračių dar galima pamatyti ir ne taip mažai. Bet dažniausiai jau tik seni žmonės juos mina.

Senosios reklamos. Mėlynasis husaras padėdavo, kai skauda pilvą – vaistai, kokių dabar jau neparduoda. Mergaitės apglėbtas limonadas išlikęs – tik kita forma. Kažkada truputį rašiau apie šią taivanietišką “kolą“ :) Visi užrašai, beje, skaitomi iš dešinės į kairę – senuoju būdu.

Skelbimai ir reklamos japonų kalba – iš tų laikų, kai Taivanas buvo Japonijos kolonija (1895-1945 m.).

Nuotrauka neypatinga, bet medis įdomus – duonmedis :)

O čia – tikras “milimetronas“ virš stogo :)

Šiandien tiek… Bet prie Bopiliao dar grįšiu :)

Read Full Post »

Pagražintos sienos

Vakar buvau susitikęs su į Taivaną atvykusiu Vaidu. Kaip tokiais atvejais būna – dienoraštis pasitarnavo susieiti :) Prisišnekėjom, prisivalgėm ir prisivaikščiojom… Nuėjom į Dihua gatvę – ten, kur neseniai vyko naujametė mugė, o įprastai prekiaujama kiniškais vaistais bei įvairiais džiovintais produktais. Viena senųjų Taipėjaus miesto dalių.

Atgal parėjom upės pakrante. Jos vaizdas apsiniaukus nebuvo labai gražus, tad čia keli kadrai, žiūrint į priešingą pusę.  Už spalvotų plytelių mozaikų – triukšmingas miesto kelias, bet ta siena taip stebuklingai gerai apsaugo, jog beveik nieko negirdėti.

Tikri ir netikri namų kontūrai :)

Šiandien ryte buvau susitikęs su kursioku, darėm statistikos namų darbus. Turbūt pirmas kartas, kai juos supratau :) Pasigirsiu ir kokio metodo – kartotinės regresijos :) Dėkoti turėčiau tam kursiokui, nes jis viską mokėjo ir tik man aiškino. Vėliau iš bibliotekos dar pasiėmiau “SPSS psichologams“. Vakar internete paskaičiau ištrauką, kaip ši knyga pristato statistinius metodus – taip, kad beveik ir aš supratau, skaitydamas iš vidurio atverstą skyrių. O tai jau reiškia, kad parašyta neblogai :)

Vėliau pabuvojau kitoje senojoje Taipėjaus dalyje – Wanhua rajone. Kursiokas pasakė, jog norėtų į Longshan šventyklą, vieną seniausių bei garsiausių Taipėjuje. Ten uždegė smilkalus, atliko kitas reikalingas apeigas ir patraukėm dairytis toliau.

Nuėjom į Bopiliao gatvę. Apie ją vieną kartą esu užsiminęs, kai lankiausi vakare ir nedaug tespėjau pamatyti. Pati gatvė sena, bet dabar ten yra restauruotų namų kompeksas. Iš esmės panašu į muziejų, supažindina su ankstesnių laikų gyvenimu.

Galima užsukti į atskirus pastatus, kuriuose pristatoma, pvz., lėlių teatras ar giminės medžių sudarymas. Daug tų namų dar neįrengta. Kai sutvarkys viską, pavirs į pažintine prasme labai įdomią vietą. Nors mes net ir dabar nespėjom visko apeiti…

Iš Bopiliao vaizdų bus daugiau, šiandien – tik pora piešinių ant sienos. Pirmoje nuotraukoje – ne dievai, bet dieviškos būtybės. Kaip sakė kursiokas, “pagal rangą“ atitiktų angelus… Vienas jų kaip tik prie upės sklandė :)

Kol kas tiek, eisiu “užtarnauto“ poilsio – miegoti :)

Read Full Post »