Feeds:
Įrašai
Komentarai

Archive for 2011 balandžio

Gėris iš Korėjos

Šiandien dariau pranešimą – tokia buvo vieno iš dalykų semestro vidurio egzamino forma. Praėjo, dėstytojas netgi pagyrė, tad dabar ramu. Vėl galiu daugiau orientuotis į magistrinį.

Šiandien nusipirkau tai, ko norėjau jau seniai, o susiruošiau tik dabar – didžiųjų greipfrutų (“pomelo“) arbatos su medumi. Kada pirmą kartą jos paragavau, neatsimenu, bet skonis įstrigo ilgam. Parduotuvėse jos pirkti yra visur, tik didokais stiklainiais, nepigi, todėl atseit vis laukdavau žymesnės akcijos. Šiandien pamačiau trečdaliu pigiau ir pagalvojau, kad ta diena gal jau išaušo :)

Patiktų tiems, kas mėgsta apelsino žievelių aromatą. Galima dėti į juodą arbatą, gerti gryną – karštą arba šaltą, tepti kaip džemą ant duonos, valgyti su blynais, naudoti darant kokteilius arba, kaip kad rašo ant etiketės, pritaikyti bet kaip kitaip “kūrybiškai“. Maniškė “kūryba“ tikriausiai bus valgymas su rytine koše :)

Šiandien tik karštu vandeniu užpylęs išgėriau. Kaip paprasta, o tuo pačiu kaip skanu…

Pagaminta Pietų Korėjoje. Sudėtyje dar kartą paakcentuota, jog greipfrutai korėjietiški. Pasak Chun, Korėjoje šie vaisiai užauga didesni ir yra garsesni už taivanietiškus – taip pat, kaip ir kriaušės. Tos arbatos galima įsigyti ir ne viename korėjietiškame restoranėlyje.

Paskutinis akcentas – sveika gerklei, daug vitamino C :)

Reklama

Read Full Post »

Nepavyzdinės Velykos

Sveiki sulaukę šv. Velykų! Sulaukiau jų čia ir aš, tik atšvenčiau nevelykiškai :) Pradėsiu nuo to, kas labiau atitiko šventės nuotaiką… Buvo nuostabiai graži saulėta diena ir rytas savo džiugesiu iš tiesų priminė velykinį. Dar prieš kelias savaites buvom sutarę, jog šiandien eisim žiūrėti Claude Monet parodos.

Pagrindinės organizatorės – dvi merginos (Jiaru ir Wanya), su kuriomis susipažinau mieste prieš knygų mugę. Taip pat prisijungė Kristina su Gediminu bei dar keturi tų merginų draugai – toks būrys nuėjom žiūrėti. Paroda vadinosi “Monet sodas“, daugiau kaip pusė paveikslų vaizdavo lelijas – tokias bei panašias.

Lelijų gal net per daug privežta, norėjosi ko nors įvairesnio. Labai patiko šis paveikslas. Gaila nedaug buvo su nutapytais žmonėmis… Apskritai apsilankyti verta, bet nenukaraliavo neseniai matyto Marco Chagallo, kuris padarė didelį įspūdį.

Po parodos kompanija greitai aptrupėjo ir keturiese – su Jiaru, Wanya bei jų draugu Wen – nuėjom vakarienės. Čia prasideda graužianti sąžinę dalis, nes valgis buvo nei lietuviškas, nei velykiškas :)

Tik tiek, kad skanus… Tarsi patvirtinimas, jog su Velykų švente čia nieko bendro – ant lango džiugus sveikinimas sulaukus Naujųjų Metų :)

Nuotaika po praleistos dienos gera, smagiai praėjo, bet visiems vis tiek linkiu “tikresnių“ Velykų, tokios tegul apsiriboja šventėjais Taipėjuje… :)

Read Full Post »

Pažintis su pypomis

Gal jau atrodė, kad visai nebeparašysiu, bet prapuoliau tik laikinai. Dėl mokslų… Buvo du pranešimai šią savaitę: vienas paprastesnis, o kitam – statistikos – reikėjo daugiau pasiruošti. Praėjo, atrodo, laimingai.

Statistika – man stresinis dalykas :) Namų darbus padeda padaryti kursiokai, bet dėstytojas yra pasakęs, jog testai gali vykti be išankstinio įspėjimo. Vienas toks jau buvo. Baisiausia bus galutinis egzaminas…

Kai dėstytojas aiškina, visų ekranai būna pajungti, kad rodytų jo kompiuterio vaizdą. Ten jis vedžioja, aiškina, brauko… Tiek pribrauko, kad nelabai kas po to ir matyti :)

Šiandien laisvesnė diena… Buvom su Chun (jam nereikėjo į darbą, nes darbdaviai – vokiečiai – pradėjo Velykas švęsti) parodoje, kur suvežta visokių gėrybių iš ankstyvųjų Qing dinastijos laikų – XVII-XVIII a.

Viduje griežtai negalima fotografuoti, o lauko reklamoje pavaizduoti tik šarvai. Tais laikais buvo suburta “aštuonių vėliavų“ armija, kiekviena jų turėjo savo spalvų vėliavą ir šarvus. Nuotraukoje pavyzdžiai tik keturių.

Grįždami nusipirkom, ko nebuvau valgęs. Net vaisių dar nesu visų išragavęs :) Buvau juos matęs, bet niekada nepirkau, nes brangoki ir pardavinėjami tik dėžutėmis, neišeina poros nusipirkti. Japoninės lokvos, arba tiesiog – lokvos. Angliškai vadinama “loquat“, o kiniškai – “pypa“ :)

Truputį rūgštu, truputį saldu, bet apskritai švelnu. Odelę reikia nulupti , o viduje – keli kauliukai. Taigi valgomo ne tiek daug. Patiko. Be to, sako, gerklei sveika :)

Read Full Post »

Braškinis narkomanas

Vakar paskambino kursiokė ir paklausė, ar nenorėčiau šiandien nuvažiuoti pasiskinti braškių ten, kur jas augina. Ir kaip į tokį klausimą galima atsakyti “nenorėčiau“ :) Dar pernai buvau skaitęs apie vienam Taipėjaus rajone esančius braškių ūkius, pavažiavus jau šiek tiek link užmiesčio, bet niekada neteko lankytis.

Važiavom trise, prisijungė tailandietė iš gretimo vadybos kurso. Orai – kaip vasarą. Karšta, saulė spigina…

Truputį paklaidžiojom, bet galų gale radom tai, ko ieškojom :)

Panašių ūkių ten daug, mes buvom tik viename su dviem šiltnamiais. Viename jų braškės auginamos keliais “aukštais“…

…kitame būtinai reikia pritūpti.

Iš tikrųjų braškės ten ne “skinamos“, o “kerpamos“. Kiekvienas turėjom po mažas žirklutes.

Demonstruoja kursiokė :)

Maniškis “grobis“ :)

Braškių kaina dar mažesnė nei kokiam prekybos centre, mokėti reikia pagal svorį. Tiesa, nebuvo ypatingai saldžios… Gal be reikalo orientavausi į mažesnes, kurios atrodė raudonesnės ir dėl to tikėjausi, kad bus saldesnės. Didelės, atrodo, visgi skaniau. Na, o sezonas, sakė, tęsiasi iki gegužės pabaigos.

Vienam šiltnamyje augino ir pomidorus. Nusiraškiau vieną :)

Iš visko didžiausią įspūdį paliko kvapas. Kvepia braškėm tuose šiltnamiuose nerealiai, tiesiog svaigintis galima… Vien dėl to nesinorėjo išeiti :) Bet ne ką mažiau patiko ir prie pomidorų. Kvapas visai toks pats kaip šiltnamiuose pas mus kaime… Mmm, uoslė šiandien gavo nemažai pasitenkinimo :)

Read Full Post »

Būti ar nebūti… pranešėju :)

Minėjau tokias baigimo taisykles, kad paskaičius pranešimą konferencijoje galima gauti aukštesnį balą per magistrinio gynimą. Išvažiavus į užsienį, pažymys kyla daugiau nei sudalyvavus kokioje nors konferencijoje Taivane. Visa ši tvarka labai užvedė kursiokus, o taip pat ir mano darbo vadovą, pavedusį man rašyti straipsnį šiek tiek susijusia su magistriniu tema, bet “įdomesne“, kad patrauktų seminarų organizatorius.

Magistrinį rašau apie kritinius kiniškų mokyklų, esančių Amerikoje, sėkmės veiksnius, o straipsnį – apie verslo kritinius sėkmės veiksnius didžiojoje Kinijoje ir Vakaruose. Šiek tiek lyginu, nors iš esmės beveik vien apie Kiniją rašau. Straipsnį gal reikės dar šiek tiek taisyti, bet iš esmės jau baigiau.

Iš pradžių į dalyvavimą užsienyje žiūrėjau skeptiškai, atrodė tik didelis vargas, tas pažymys ne tiek svarbu. Bet vadovas labai norėjo ir galiausiai paieškojau internete informacijos, kokios kur galimybės. Laiko iki gynimo likę mažai, tai ir tų užsieninių konferencijų tinkančiom temom, su įkandamu dalyvavimo mokesčiu bei nepasibaigusiu straipsnių pridavimo terminu ne tiek daug.

Prieš savaitę į vieną išsiunčiau, o šiandien atėjo atsakymas, jog straipsnį priėmė. Įdomiausia, kad ta konferencija… Kambodžoje :) Vyks birželio pradžioje. Dar nežinau, kaip reikės daryti, reikia pasverti finansinius ir kitus dalykus. Mielu noru nuvažiuočiau dar kartą… Na, ir šiaip tokia afera, kaip “pranešimo skaitymas Kambodžoje“ skamba taip neįtikėtinai, jog net traukia :)

Kursiokai užsimoję plačiai… Viena kursiokė važiuos į Ameriką, kita – į Prancūziją. Aš jau artimesnėse šalyse dairiausi ko nors tinkamo :)

Read Full Post »

“Tikroji“ juoda duona

Prie visų Taivane randamų valgomų “baisybių“ dar būtų galima priskirti juodą duoną – skoniu nepanašią į lietuvišką, bet užtat juodesnę :)

Tokios spalvos ji dėl bambuko anglies, kuri skoniui įtakos labai neturi, tik vaizdą pataiso. Ar pagadina… Vakar atradom vienoje kepinių parduotuvėje.

Šiaip skani, valgau su apetitu :)

Read Full Post »

Humanitarinis ekskursas

Senokai berašiau… Praeitas savaitgalis Taivane buvo “ilgas“ (antradienį – Kapų valymo šventė, o pirmadienio darbus perkėlė, kaip kad pas mus daro), bet daugiausiai namie prabuvau. Visa savaitė panaši, tik trečiadienį “kalbos mainų“ draugė, pianino mokytoja, buvo pakvietusi į jos kursiokės solinį koncertą Nacionalinėje koncertų salėje.

Visai neprailgo, nors prieš einant atrodė, jog visaip gali būti. Patiko, kaip kompanionė kiekvieną kūrinį pristatinėjo – čia bus šiuolaikiškesnis, čia sunkiai sugrojamas, merginoms kartais fiziškai jėgų pritrūksta ir pan.

Šiandien prieš pietus buvau sutaręs su kursioku daryti statistikos namų darbus, o vakare – susitikti su Kristina ir Gediminu. “Lango“ metu šiek tiek “pasikultūrinau“. Nuėjau į parodą apie H. de Balzaką. Vienintelis apmaudus dalykas – vietoj įprastos anglų, parodos užsienio kalba buvo pasirinkta prancūzų. Kas, aišku, yra gražu ir suprantama :)

Paroda vadinosi “Balzakas: literatūros Napoleonas“. Vienas iš Jo Didenybės atvaizdų.

Net Pablo Picasso buvo įkvėptas impozantiškos Balzako išvaizdos. Parodoje buvo aštuoni jo daryti portretiniai eskizai. Visi panašūs, bet skirtingi – variacijos tokiu stiliumi.

Mokykloje tikriausiai daug kam teko su juo susipažinti – “Tėvas Gorijo“. Tik čia leidimas senokas – 1835 m. :)

Man, kaip humanitarui, ir “Eugenija Grandė“ buvo privaloma, nors filmo nematęs…

Na, o vėliau, jau nieko neverčiamas, perskaičiau “Gobseką“. Pagrindinio veikėjo atvaizdėlis iš daugybės šiandien matytų Balzako kūrinių personažų.

Nežinau, kas ta zuikienė :)

Pabaigai – ne Daiktas iš Adamsų šeimynėlės, o nežinomo autoriaus sukurta “Balzako ranka“.

Bežiūrint iš tikrųjų nostalgija sukilo – ir Balzakui, ir literatūrai apskritai… Dabar ant stalo tik statistinės programos “SPSS“ vadovėlis guli :)

Read Full Post »

Older Posts »