Aleksejaus virtuvės stebuklai

Šiandien diena prasidėjo nuo testo ankstų rytą. Iki šiol visuomet eidavau tikrintis kinų kalbos žinių, šį kartą kažkas naujo – anglų :) Savo noru nebūčiau ėjęs, bet tokia universiteto baigimo sąlyga visiems taivaniečiams ir užsieniečiams, kurių gimtoji kalba nėra anglų – reikia gauti bent 700 balų iš TOEIC testo.

Sunkumo visai nebuvo sunkus, tad tikiuosi, jog dėl balų problemų nekils. Juos žinosiu po kelių savaičių. Vienintelė bėda, kad per klausymo užduotis kartais užsigalvoju ir pamirštu klausyti, paskui nežinau, kurį atsakymą žymėti :)

Po pietų su kursiokais bandėm padaryti statistikos namų darbus, bet nesėkmingai, tad dabar teks gaudyti dėstytojo padėjėją, kuri įpreigota viską paaiškinti nesupratėliams.

O vėliau vakare su vienu iš kursiokų gėrėm “kvaso“, valgėm “blinčikų“, gaila tik, “pirožki“ jau buvo pasibaigę :) Kitaip tariant, apsilankėm rusiškam restorane, kuriame valgius gamina rusas. Iš viso čia žinau du rusiškus restoranus. Vienas prabangesnis ir dėl to niekada netraukė, o kitas traukė, bet niekada neužeidavau.

Buvo neįprasta ir net visai miela pamatyti tokius užrašus, kaip “S Novym Godom!“ :) “Matrioškos“ ant palangės…

“Firminis“ gėrimas :)

Daugiau dekoracijų.

Užsisakėm, kas paprasčiau ir ne taip brangu. Kursiokas – blynelį su grybais ir sūriu. Man labiausiai patikęs dalykas – krapai! Seni geri švieži krapai… Net Taivanas kažkur nutolo bekramtant :)

Pats valgiau blynelį su lašiša. Viduje buvo kažko panašaus į grietinę ir… krapų! :)

Gėriau to, kas meniu rusiškai vadinosi “kisielium“, angliškai – “sultimis“, o atnešė… stiklą kompoto :)

Kursiokui sakiau, jog būtinai turi gerti giros. Ji jau buvo panašesnė į tikrą. Stebėjosi, kad “kerpa“ :)

Vienintelis minusas – labai ilgai reikėjo laukti valgių, o šiaip viskas patiko ir norėtųsi grįžti. Dar turi barščių, blynelių su ikrais ir kefyro! :)

Read Full Post »

Magaryčių prie košės

Magistrinis mane persekioja, net košės negaliu ramiai nusipirkti! Neseniai valgiau jos vienoje užeigoje netoli namų. Patiko ir šiandien ėjau antrą kartą. Kol gamino, šeimininkai pradėjo klausinėti, ką veikiu, kur mokausi… Paaiškėjo, kad studijuoja tam pačiam universitete, kaip ir aš. Negana to, jų sritis – vos ne iš akies traukta mano magistrinio tema apie kiniškas mokyklas užsienyje.

Ta proga paskolino knygą, kur “galbūt rasiu naudingų duomenų“, apsimainėm vizitinėm kortelėm ir dar sakė perduos e. pašto adresą žmonėms, kurie išmano apie kiniškas mokyklas mano tyrinėjamoje Amerikoje.

Toks šio vakaro laimikis… Košė + knyga :)

Į akis krito dar vienas dalykas. Šeimininkai – vyras ir žmona, abu vyresni už mane. Turi du vaikus, kuriems gal 8-10 metų, berniukas ir mergaitė. Dėl žmonos tiksliai nesupratau, bet vyras šiuo metu studijuoja magistrą. Atrodytų, šeima, darbas (t.y. savas košių verslas), o vis tiek mokosi. Ne pirmą kartą pastebiu, jog dėl amžiaus tuo atžvilgiu čia nekompleksuojama.

Kai įstojau į institutą, vienam tuometiniam antrakursiui buvo 40 metų, irgi vedęs, turi dvi mergaites. Sėkmingai baigė. Šį semestrą statistikos dalyką lanko kelių fakultetų studentai, daug nepažįstamų. Yra vyras, kuriam jau tikrai daugiau kaip 50 metų, visi normaliai reaguoja. O kalbos centre buvo ne vienas pagyvenęs žmogus, sumąstęs pasimokyti kinų…

Tad mokytis, atrodo, iš tiesų niekada nevėlu :)

Read Full Post »

Į mūšį!

Tarakonai šiame bute nėra labai didelė problema, bet jų visgi yra. Tiksliau jie tikriausiai užklysta iš lauko ar iš kaimynų, nes ypatingų priežasčių pasilikti jiems pas mus, man atrodo, nėra. Jokių didelių skanėstų atvirai nelaikom :)

Bet kuriuo atveju, kas kelias savaites tenka pamatyti kokį skuodžiantį. Ir vis tie didieji baisuokliai… Kol būna ant grindų ar ant sienų, atrodo “normalu“, bet neseniai vieną mačiau virtuvėje ant spintelės, kur jau daiktus laikom, indus galim padėti.

Tada pasidarė įdomu, ar jie gali užbėgti ant valgymo įrankių, kurie sudėti atviroje dėžutėje. Teoriškai, žinoma, gali, ten prie sienos padėta, bet vis atrodydavo, kad jiems turėtų būti “neįdomu“, juk ne maistas. Smalsumas prieš porą dienų buvo patenkintas su kaupu, kai aptikau vieną smagiai įsitaisiusį kiaurasamtyje. Šalia – peiliai, šakutės, lazdelės…

Tai buvo paskutinis lašas, privertęs atnaujinti kovos priemones :) Šiandien nupirkau naujų dėžučių su chemikalais, kuriais apsikrėtę tarakonai grįžta į koloniją, apkrečia kitus ir tai jiems visiems liūdnai baigiasi. Dėžutės efektyvios tris mėnesius, paskui reikia keisti.

Tarakonai, laikykitės – prieš jus paruoštas “Combat“! :)

Tokių ir Tianmu, aname bute, buvom nusipirkę, bet ten, ko gero, labiau padėjo išpurškimas. Po jo per beveik dvejus metus tarakonai masiškai ir nebegrįžo, nors sakė, kad išpurškimas veikia aštuonis mėnesius.

Na, o šiame bute kol kas reikia bent sugalvoti, kaip saugiau sudėti peilius ir šakutes :)

Read Full Post »

Lauktuvės iš pietų

Grįžo Chun iš Kaohsiungo – miesto pietuose, kur porą dienų turėjo vertėjauti. Užsiėmęs kaip visada… Gerai, kad bent lauktuvių nepamiršta parvežti :) Tokio dalyko dar nebuvau valgęs – kaštoninis pyragėlis. Sakė, garsus vietinys gaminys.

Viršus – lyg tiramisu, viduj – kaštonų įdaras. Skanuuu… Tuo pačiu priminė, jog dar nesu valgęs keptų kaštonų, kurių čia būna pirkti.

Pats šiandien vakare parsinešiau pirmųjų mangų. Jau kuris laikas jų yra, tik dabar susiruošiau nusipirkti. Radau netikėtai nebrangių (ypač turint omeny, kad sezono pradžia) mažiukų mangiukų.

Skanūs, skoniu panašūs į didžiuosius.

Na, o tikroji šiandienos “žvaigždė“, kaip ir visų pastarųjų dienų, yra magistrinis, kurį – baisu ir pagalvot – reikės priduoti jau po gerų keturių savaičių :)

Read Full Post »

Poros gimimų diena

Kuo toliau, tuo neįdomiau leidžiu laiką, ir nusimato, kad bent jau artimiausiu metu tai tęsis… Vakar darbo vadovo kolegė aiškino, kaip daryti statistinę magistrinio dalį. Užtruko tris valandas, kurias ištvėriau, nors po dviejų su puse jau buvo krizė, kai norėjosi tik linkčioti, nors nieko nesupratau :)

Dabar darau namuose vienas. Daug dar klausimų, reikės vėl susitikti. Kitas dalykas, kad instituto direktorius (mano darbo vadovas nr. 2) nenori, jog ginčiausi liepą (maždaug per vėlu). Tai pradėjau derinti birželio 30 d. datą :) Ir taip reikės suktis, birželį dar laukia semestro egzaminai…

Na, bet ne vien mokausi. Pvz., vakar švenčiau kursiokės gimtadienį. Buvom “valgyk, kiek telpa“ tipo restorane. Panašu į “karštą puodą“, bet ne visai – skystimas, kuriame verdami ingredientai, yra su sojos padažu.

Valgėm šešiese ir vis tiek niekaip nesugebėjom įveikti visko, kas buvo sunešta. Vien mėsos lėkščių tokių, kaip kad matosi, buvo keturios ar penkios.

Vakar pirmą kartą pamačiau, kaip “gyvai“ daro saldumyną, vadinamą “moji“. Pati masė yra iš ryžių, ją kepė ant grotelių, paskui vilgė kondensuotame piene, o galiausiai apibarstė žemės riešutais.

Galutinis rezultatas atrodė štai taip.

Po to dar paruošė kitą variantą – įdarytą ledais. Kepinukai atrodė kiek kitaip, pūsti ir traškūs. Laikas, per kurį reikia suvalgyti šį desertą – 30 sekundžių :)

Kai prisivalgiau tiek, jog vos pajudėjau, atėjo metas… keliauti į kitos kursiokės gimtadienį. Ten jau, aišku, daug nevalgiau, bet užtat gerai ėjo taivanietiškas alus. Užeigos tipas irgi visai kitoks – triukšminga vieta, į kokias renkasi didelėm kompanijom po darbų ar šiaip su draugais.

Tai va, po dviejų gimtadienių vakar nieko neparašiau, nors pradinė mintis buvo viską papasakoti tą pačią dieną :)

Read Full Post »