Feeds:
Įrašai
Komentarai

Archive for 2011 birželio

Gynimas ir kas toliau

Nors dar ir nelabai tikisi, bet… magistrinis jau apgintas :) Praėjo sklandžiai, bet nebuvo labai lengva. Ypač daug klausimų pažėrė instituto vadovas – visi dėl statistinės dalies. Ir “keistų“ vietų rado, ir “vienų kitiems prieštaraujančių“ duomenų, ir dar daug ko. Net darbo vadovo kolegė, kuri man padėjo (t.y. viską padarė) su statistine dalimi, sakė, jog gūžėsi nuo tiek pastabų.

Mano darbo vadovas gerietiškai nieko neklausė, o dėstytojas iš kito universiteto buvo mandagus, paslaugus ir savo nesunkius klausimus formulavo labai švelniai. Šiaip net instituto direktorius sakė, kad dėl nieko nesijaudinčiau, nes jis čia tik šiaip kalba :)

Po gynimo magistrinius įprasta taisyti, atsižvelgiant į komisijos pastabas. Reikia ir man, bet, tiesą pasakius, nelabai suprantu, kiek man taisyti iš to, kas buvo susakyta. Norint atsižvelgti į viską, visą statistinę dalį ir reikėtų perrašyti. Darbo vadovas šiandien sakė, kad turbūt nedaug reikės taisyti.

Bendras balas – 92 (dėstytojų skirtų balų – 90, 92 ir 94 – vidurkis). Rezultatas visiškai tenkina :) Švęst nešvenčiau, su kursiokais po gynimo tik pavalgiau indonezietiškų valgių.

Natūraliai kyla klausimas – kas toliau? Noriu paieškoti darbo… Galvoju, darbas nepatiks ar nerasiu, visada galiu grįžti, bent jau norisi pažiūrėti, kokios čia galimybės.

Nors to visai neplanavau, bet kursiokai šią savaitę protino, jog nusikelčiau diplomo atsiėmimą į kitą semestrą. Tokiu būdu būtų galima prasitęsti studento vizą ir ramiai ieškoti darbo. Priešingu atveju viza baigiasi rugpjūtį ir – oficialiai baigus universitetą – nėra pagrindo ją pratęsti. O kad per liepą man pavyks susirasti darbą, tai, švelniai tariant, garantijos nėra.

Tokios tokelės. Bet kuriuo atveju reikia galvoti apie ateitį, nors labai tingisi… Šiuo metu atrodo, kad pats geriausias užsiėmimas – nieko neveikti :)

Reklama

Read Full Post »

Namai namučiai

Šiandien ruošiau magistrinio pristatymo prezentaciją, bet dar nebaigiau. Prieš baigiant – mažas įrašėlis :)

Apie kelionę šį kartą labai paprastai – Kuala Lumpūre matyti namai. Patiko vienas kvartalėlis – toks spalvingas ir tuo pačiu charakteringas.

Iš vienos pusės, dauguma tų namų taip vaikiškai neįmantriai spalvoti, o iš kitos – gyva ir kelia nuotaiką.

Čia jau visai kitoj vietoj. Eilinis gyvenamasis namas, bet tuo pačiu toks kitoks, nepanašus į mūsiškius.

Jaučiasi musulmoniškos architektūros įtaka – nuo senesnių namų iki dangoraižių. Man tas dagiaaukštis verslo kompleksas labai gražus pasirodė, gražesnis už įprastas stiklo ir metalo konstrukcijas.

Senoji Kuala Lumpuro geležinkelio stotis.

Valgiau joje įsikūrusiame restorane. Tie patys indai su tais pačiais valgiais :)

Na, o pamačius tokius pastatus ir dar su užrašu “TV Alhijrah“ – jausmas lyg būtum Arabijoje :)

Vieni dažniausių žodžių miesto gatvių pavadinimuose – “raja“, “sultan“ ir “abdullah“. Įvairiomis kombinacijomis ir su įvairiais “priedais“.

Toks trumpas Kuala Lumpuro architektūrinis gidas. Petronas bokštus dar įdėsiu kitame įraše :)

Read Full Post »

Indiškas mirgu margu

Grįžtu prie kelionės, ten dar daug neatiduotų skolų :) Tiksliau dabar viską, kas kelionės metu buvo tik paminėta, galima parodyti išsamiau. Iš kultūrų puokštės, kokią pateikia Malaizija, šiandienos dėmesys tegul būna indams ir hinduizmui.

Čia ta hinduistinė šventykla, besivadinanti Sri Mahamariamman ir įsikūrusi visai ne indų, o kinų kvartale. Tuo metu, kai užėjau, vyko apeigos – visi žiūrėjo, kaip pilamas vanduo. Ant ko – ir ten aš gerai neįžiūrėjau, gal dievybė kokia.

Be to, buvo vaišėm nukrautų stalų, o svarbiausi asmenys už jų – tikriausiai, kad bus buvę šie :)

Jie labai geranoriškai leidosi fotografuojami. O nelabai geranoriškai – šis asmuo. Bet vis tiek leidosi… :) Matėsi, kad turistų dėmesys jam, švelniai tariant, truputį nusibodęs.

Indiško margumyno fragmentai.

Aplink šventyklą pilna gėlių girliandų pynikų.

Čia jau prie Batu urvų, kur irgi sukiojosi nemažai indų. Papuošalų ir šiaip niekučių pardavėja.

Piešiniai ant kūno.

Minėjau, kad valgiau daug indiško maisto. Vienoj užeigoj, kiek prie kurio stalo atsisėdu, tiek tarakonas, kol atradau vietą lyg ir be nė vieno. Skubėjau pavalgyti, nes tik laiko klausimas, kol koks nors atbėgs :)

Na, o čia pirmoji vakarienė, atvykus į Kuala Lumpurą. Gal pusę pirmos nakties…

Atrodo paprastai, bet ir kainavo – 1,5 Lt :)

Read Full Post »

Vakar nieko neparašiau, užsitvarkiau… Betvarkė jau visur – mano kambary, ant valgomojo stalo, kur kompiuteris, ir pačiam kompiuteryje.

Šiandien neplanuotai apsilankiau tikroj arbatos fiestoj!

Chun pakvietė kartu nuvažiuoti, kur dalyvavo jo mama. Ji – arbatos meistrė ir tokio pusiau klubo narė. Šiandien vyko to klubo dešimtosioms metinėms paminėti skirtas renginys.

Renginys atviras, bet vyko mokykloje, be reklamos, tad iš esmės beveik vien bendraminčiai susirinkę, mažai iš pašalies. Buvo keturiolika stalų, prie kurių arbatos meistrai vaišino skirtingom arbatos rūšim.

Na, o čia Chun mama “meistrauja“ arbatą :)

Buvo įdomu paragauti “tikros“ japoniškos arbatos iš žaliosios arbatos miltelių. Tai labai populiarus “skonis“ čia – ledų, pyragėlių įdarų ir t.t. Štai taip plakė prieš patiekiant.

O čia jau įpilta. Labai skanu!

Prie to paties stalo buvo galima atsigaivinti vandeniu iš Yangmingshan nacionalinio parko šaltinių.

Užkandžiai prie arbatos.

Kad įpiltų arbatos, tereikėdavo ant stalo pastatyti puodelį. Pastarąjį davė įeinant – su maišeliu. Grąžinti nereikėjo :)

Po apsilankymo prie keturiolikos stalų pats pasijutau išsipūtęs kaip arbatinukas. Nors buvau alkanas, bet teko palaukti, nes valgis jau niekaip netilpo :)

Read Full Post »

محمد

Šiandien pabaigiau rašyti magistrinį, išspausdinau, įrišau ir įteikiau komisijos dėstytojams. Uf… Reikia pradėt galvot apie gynimą :)

Likusi krūva nuotraukų iš Kuala Lumpūro. Šiandien nedaug tespėjau sutvarkyti, tad parodysiu tik kelias iš Islamiškojo meno muziejaus. Jei ne ornamentai, iš išorės atrodytų jis kaip tipiškas šiuolaikinio meno muziejus.

Viduje interjeras gražus. Buvo keli tokie skliautai.

Šio objekto laikinai neleido apžiūrinėti, tad nežinau, kas čia.

Šeši kaligrafijos stiliai.

Kuris čia? :)

Jei pasirinkote Naskh, esate tikras kaligrafijos ekspertas :)

Minėjau, kad patiko spalvingieji Koranai.

Korano buvo galima ir klausyti – įgarsinta egiptiečio imamo, vardu Muhammad Jebril.

Rankraštis apie malajų papročius.

Tuo metu dar vyko speciali paroda apie islamo ryšį su mokslu. Čia – XVII a. veikalas apie žmogaus anatomiją iš Irano.

Na, o pranašo Mahometo vardą visur rašė, net ir angliškuose tekstuose, su tokiu arabišku prierašu, kuris reiškia “ramybė jam“.

Patiko tam muziejuj. Įspūdingesnis ir gražesnis nei parodo nuotraukos, nes daug foto neišėjo – neryškios arba per tamsios, nebuvo galima naudoti blykstės.

PS – nežinau, ar tvarkingai rodo antraštę, ten “Mahometas“ arabiškai :)

Read Full Post »

Negali būti

Paskutinėm dienom intensyviai mokiausi. Rašiau magistrinį, kol atėjo laikas ruoštis šiandien buvusiam statistikos egzaminui. Jam skyriau visą vakardieną nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro. Po egzamino – ne atsipūtimas, o vėl magistrinis, nes ryt noriu priduot.

Statistika praėjo ne taip blogai, kaip bijojau, bet ne taip gerai, kaip galėjo. Painu man ten… Privėliau klaidų, ne tuos metodus panaudojau, ne tuos skaičius nurašiau prie rezultatų. Bet išlaikyti turėčiau, nes egzaminas net man (dundukui statistikos atžvilgiu) pasirodė ne toks jau sunkus.

Per įsijautimą į mokslus tik vakare supratau, kad jie jau visai baigiasi. Nesitiki :) Paskaitos sulig egzaminu baigėsi šiandien, o ryt, pridavus magistrinį, beliks gynimas kitą savaitę.

Yra dar vienas “negali būti“, susijęs su mokslais. Gegužės pabaigoje ėjau laikyti anglų kalbos egzamino TOEIC. Jį, prieš baigiant, privaloma išsilaikyti visiems, kuriems gimtoji kalba ne anglų, t.y. ir taivaniečiams, ir užsieniečiams. Reikalavimas – gauti daugiau kaip 700 balų, o maksimalus balų skaičius – 990.

Testas nebuvo sunkus, bet maksimumo tai irgi nesitikėjau :) Prieš porą metų Kristina buvo gavus 990 balų, tada iš jos net interviu ėmė laikraštis. Mano atveju šis įvykis, atrodo, ramiau praeis :)

Read Full Post »

Dar vienas “op“

Buvo universiteto baigimo fotosesija, o šiandien atbuvau ir baigimo ceremonijoje. Gal, sakau, jau ir magistrinio nebereikia užbaigt rašyt, esu pabaigęs :)

Taip čia yra dėl to, kad gynimo datas studentai pasirenka patys, jos gali būti net ir liepos ar rugpjūčio mėnesiais, o oficialų renginį suorganizuoja, kol dar nepasibaigęs semestras.

Tiesą pasakius, nebuvo labai įdomu. Ilgai kalbėjo švietimo ministras, paskui ilgai įteikinėjo diplomus baigusiems doktorantūrą, kol atėjo eilė simboliškai paminėti baigiančius magistrantūrą.

Bendras vaizdas – vos ne partinis suvažiavimas :)

Gavau nuo kursiokės gėlę, pasveikino kursiokų tėvai… Na, tikrai – kuo ne baigęs? :)

Read Full Post »

Older Posts »