Adamsų šeimynėlei patiktų

Šiandien planus kiek koregavo mano važiavimas darytis užsieniečio pažymėjimo. Tikiuosi, greitai baigsis šios nuo rugpjūčio mėnesio besitęsiančios procedūros. Dokumentus paėmė ir, jei viskas gerai, po poros savaičių atsiimsiu padarytą.

Su Paulium važiavom į mums tuo metu patogia kryptimi esančius Yingge ir Sanxia miestelius. Pirmasis – puodų, puodelių ir vazų karalystė, Taivano keramikos sostinė. Antrajame visai neseniai buvau, bet kadangi tokie miesteliai patinka, tai visai nesunku ir negaila nuvažiuoti dar kartą.

Apie Sanxia “senąją gatvę“ pasakojau po vizito rugsėjį. Šiandien nuvykom, kai jau buvo sutemę, tad įdėsiu keletą kadrų, kaip ji vakare atrodo ištuštėjusi, o tuo pačiu – šiek tiek paslaptinga. Dvi paskutinės nuotraukos – į šonines gatveles nuo jos.

Kol kas tiek… Lūžtu, o jau ryt reikia grįžti į darbinį pasaulį :)

Read Full Post »

Išbandymas aukščiu

Šiandien jau normaliai paturistavom, tik vėlai išsikrapštėm. Čia mano buvo tokia sąlyga – sekmadienį išsimiegoti :)

Važiavom į Maokong rajoną, kur augina arbatą. Nors buvau ten buvęs, bet naują patirtį vis tiek turėjau – pasivažinėjimą gondola. Taip vadina kabinas ant lyno, jomis užkelia į kalnuotas vietoves. Ilgą laiką jas remontavo, taifūnas buvo sugadinęs netrukus po mano atvažiavimo į Taivaną. O vėliau vis nebuvo progos, tad šiandien ir pats labai norėjau išbandyti.

Prieš sėdant. Žmonių eilę reikėjo atstovėti nemažą, bet greitai juda.

Judam!

Nedidelis langelis, pro kurį galima pasidairyti ir šviežio kalnų oro įkvėpti.

Šiandien pasisekė, kad be lietaus ir saulė, paskutiniu metu orai nekokie.

Vaizdas link Taipėjaus.

Arbatos krūmai. Nors ta vieta labai garsėja arbata, bet progų pamatyti, kaip ją augina, ne tiek daug.

Mūsų bendrakeleiviai. Nors mergaitės sakė, kad bijo, bet iš tikrųjų labai drąsiai atlaikė “skrydį“.

Sunkiau sekėsi jų tėčiui. Matėsi, kad labai bijo. Žmona visą laiką buvo uždengus akis, o jis visas virpėjo. Pirmoje stotelėje abu išlipo, mergaitės su giminaičiu nuvažiavo toliau.

Bijant aukščio, ta gondola iš tikrųjų geriau nesikelti. Aukštai ten. Be to, labai lengva galvoti, kas bus, jei lynas nutrūks, jei elektra dings ir panašius dalykus. Nors erdvės aplink, atrodo, daug, bet pati kabina kiek klaustrofobiška. Šiandien vėjo beveik nebuvo, o aukščiausioje vietoje vis tiek siūbavo, šiek tiek priminė supimą laive. Galvojom, kas ten būna, kai vėjas didelis :)

Pojūčiams paaštrinti dabar yra paleistos kabinos su stiklinėm grindim. Kaina ta pati, tik jų gerokai mažiau, todėl reikia stoti į atskirą eilę ir ilgiau palaukti. Mes paprastom kilom.

Iš pasivaikščiojimo viršuje. Saulei leidžiantis.

Atgal irgi gondola leidomės. Šis gargaras – jos stotelė.

Tuo metu buvo jau visiškai sutemę. “Baisių“ vietų yra ir sutemus (ypač, kai pajudi iš stotelės, atrodo, nukrisi į tamsą gilyn), bet šiaip įspūdis didesnis dieną.

Nors šiandien vaikščiojom ir matėm daugiau, bet dienos įvykis akivaizdus – gondola :)

Read Full Post »

Svetys

Vakar pasitikau iš Lietuvos atvykusį svečią – kursioką Paulių, kurį dažniausiai vadinu tiesiog Rymeikiu :) Kol grįžom iš oro uosto, buvo jau vidurnaktis, o šiandien visą dieną dirbau. Kol kas nelabai buvo kada palaikyti kompanijos, tik po darbo nesėkmingai ieškojom vegetarinio maisto po beužsidarinėjantį naktinį turgelį.

Truputį nesmagiai jaučiuosi, kad negalėjau pasiūlyti nakvynės. Po pernykštės vagystės Chun tėvai šiek tiek kreivai žiūri į užsieniečius. Nežinau, ar tikrai, bet galbūt galvoja, kad vagims primasinti įtakos turėjo mano, kaip užsieniečio, atsikraustymas. Nors butas Chun, bet jis šiuo atveju dėl svečių apgyvendinimo politikos tėvams labai neprieštaravo.

Rytoj veiksim kažką daugiau, tik dar nežinom ką. Paulius “atsipūtęs“, plano neturi :)

Read Full Post »

Viskas bus gerai!

Turiu planą, kiek įmanoma dažniau nueiti miegoti iki dvylikos. Laiko iki vidurnakčio likę nedaug, tad bandysiu kuo greičiau papasakoti vakarykštę istoriją :)

Minėjau, kad yra grupė taivaniečių studentų, kurie dabar mokosi Taivane, o kitąmet važiuos į Angliją. Su tuo susiję nemažai reikalų ir ne visi vyksta sklandžiai ar bent jau taip greitai, kaip norėtųsi. Vakar viena kolegė, kaip tik turėjusi laisvą dieną, atėjo į darbą ir pasiūlė, kaip pati sakė, “labai kvailą“ dalyką – pasimelsti Xingtiangong šventykloje, kad viskas mūsų studentams sektųsi puikiai.

Gavau užduotį į DVD diską įrašyti jų duomenis, nes visus popierius būtų per daug sunku neštis. Išgirdusi, kad eisim atlikti apeigų, kita kolegė davė voką su savo darbiniais reikalais ir užrašytais tikslais. Tuo pačiu…

Viviya (kolegė, kuri man padėjo su magistrinio statistika) ir Mei ruošia prie šventyklos nusipirktą aukų rinkinį.

Mažesniame voke – DVD diskas ir išspausdintas studentų vardų sąrašas. Didesniame – kitos kolegės reikalai.

Pasiėmusios po porą smilkalų, Viviya ir Mei meldėsi. Po to įsmeigė juos į skirtingas smilkalynes.

Kitas etapas – klausimo uždavimas, metant raudonus pusmėnuliukus ant žemės. Priklausomai nuo to, kaip atsiverčia, atsakymas būna “taip“, “ne“ ar “neaišku“. Pradžioj šventyklos dievo reikia paklausti, ar iš viso galima užduoti klausimą. Mesti galima tris kartus. Viviyai užduoti klausimo neleido, o Mei leido. Tada seka pats klausimas ir žiūrima, ką atsakys. Jeigu teigiamai, galima traukti lazdelę, ant kurios užrašytas numeris.

Pagal numerį susirandamas atsakymas.

Sakė, kad šį kartą atsakymas buvo nepaprastai aiškus ir suprantamas. Kai kurie turi daugiau senovinių žodžių, išsireiškimų ir pan. Dėl to šventyklose yra aiškintojai, padedantys atsakymus iššifruoti.

Nors ir atrodė aišku, vis tiek nuėjom užsitikrinti, kad viską teisingai suprantam.

Klausimas buvo dėl tų studentų apskritai ir kaip mes, universiteto darbuotojai, turėtume elgtis, kad viskas būtų gerai. Lapelis žadėjo sėkmę, nors sakė, kad dirbti reikia nuoširdžiai ir daug. Be to, svarbu nekreipti dėmesio į pašalinių kalbas. Apskritai atsakymas buvo labai teigiamas ir geras, ne visi tokie.

Galiausiai Mei paėmė vokus ir pasimeldusi dar pamojavo jais virš smilkalynės dūmų.

Nusipirktą apeigų maistą parsivežėm į universitetą ir suvalgėm.

Čia šventykla temstant, mums jau išeinant.

Štai tokia istorija… Nors Viviya ir Mei, tiek važiuodamos į priekį, tiek atgal, visą laiką juokėsi, kokie prietaringi yra taivaniečiai ir kaip viskas keistai atrodo, bet žadantis sėkmę atsakymas abiem gerokai pakėlė nuotaiką. Net ir man pasijuto pozityvi įtaka :)

Read Full Post »

Sultono lobynas

Šiandien – paskutinė Brunėjaus įspūdžių dalelė iš Karališkųjų regalijų muziejaus. Kaip rašo “Lonely Planet“, ten galima pamatyti, kaip gyvena “kiti 0,1 proc.“. Sostai, drabužiai, karališkos dovanos… Pastarųjų ypač daug, įdomu pažiūrėti, kokiomis prabangiomis dovanomis reprezentuoja savo valstybes jų vadovai.

Nors muziejus nemokamas, bet už pažiūrėjimą reikėjo sumokėti savo kainą. Yra prašymas nusiauti batus. Kadangi buvau su sandalais, ant ledinių marmuro grindų prastypčiojau basas. Iš vienos pusės, grožėjausi tuo, ką mačiau, o iš kitos – laukiau, kada gi pasibaigs ta kankynė :) Kai kur buvo kilimai, bet vietom į karališkus turtus labai simboliškai teko žiūrėti basam ir sustirus :)

Muziejus prieš lietų, prašniokštusį kaip tik tuomet, kai buvau viduje.

Beveik niekur nebuvo negalima fotografuoti, tik salėje, kurioje atsiduri, vos įžengęs į muziejų. Joje pastatytos štai tokios karališkos vežėčios.

Kiti atributai priklausė “aristokratams“, karališkųjų procesijų dalyviams. Skydai, kardai bei ietys…

…ir skėčiai.

Štai ir viskas. Patiko man Brunėjus, kažkas ten yra mielo, nors ilgiau gyvenant gal pasirodytų per daug rami vieta.

Read Full Post »