Naujieji septynioliktoje vietoje

Rašau trumpą žinutę iš darbo. Šiandien antrą pusdienį pasiėmiau laisvą, tad baigiu dvyliktą, anksti :)

Po pietų važiuosiu su Mei, kitu kolega, dar vienu buvusiu kolega ir Chun į Yangmingshan nacionalinį parką. Jis Taipėjuje, netoli. Esam rezervavę porą kambarių – sutikinėsim Naujus ir nakvosim :) Vietą, kur apsistosim, netyčia atrado kolegos. Sakė, ten labai smagu, vyras su žmona rūpinasi svečiais.

Šiandien “U paper“, vienas iš nemokamų laikraščių, kaip tik aprašo 16 vietų, iš kur galima stebėti fejerverkus nuo “Taipei 101“. Kaip alternatyvos grūstims, kokios būna prie pat dangoraižio.

Nors Yangmingshan nacionalinis parkas nepaminėtas, ten irgi daug žmonių važiuoja. Šeimininkas sakė, kad iš iš anksto pagalvojo apie šį reikalą ir parodys vietą, kurios niekas nežino, o “Taipei 101“ matosi puikiai :)

Orai dabar šalti, o važiuosim į kalnus, kur dar vėsiau. Bet, jei viskas gerai, ir rytoj neskubėsim grįžti, žadam pavažiuoti iki vieno miestelio.

Gerų sutiktuvių visiems! :)

Read Full Post »

Kas toliau?

Šiandien mintis sujaukė pokyčiai darbe – dideli ir staigūs. Buvo atleistas mano vadovas, vienas iš dviejų dekano pavaduotojų. Atseit nepatenkinami veiklos rezultatai. Nors ir pats rasčiau ką jam prikišti, bet iš tikrųjų tai panašiau į susidorojimą ar kerštą iš dekano pusės, ką sako kolegos ir kas iš tiesų gan akivaizdu.

Buvo susirinkimas, kurio metu dekanas pranešė apie atleidimą bei kitus pokyčius. Mano kolegė Mei perkeliama dirbti į visai kitą grupę, o Viviya, viena artimiausių vadovo bendradarbių, kurios pareigas būtų galima prilyginti skyriaus vadovei ar net aukščiau, perkeliama į pačią paprasčiausią poziciją kilnoti telefono ragelį.

Kitaip tariant, per vieną dieną netekau trijų bendradarbių, su kuriais buvau atsakingas už tą studentų grupę, važiuojančią toliau mokytis į Didžiąją Britaniją. Vasarį turėjo pradėti studijas antra laida, bet jau aišku, kad nebus žmonių, kurie galėtų tuo užsiimti. Panašus likimas laukia kitų vadovo pradėtų darbų.

Pokyčių yra daugiau, perkeliami kiti žmonės. Viskas įsigalioja nuo pirmadienio. Labiausiai nukenčia vadovui artimi žmonės, o ką sakyti, kad ir aš esu “jo žmogus“, jo pakviestas čia dirbti. Susirinkimo metu dekanas pasakė, kad toliau rūpinsiuosi tarptautiniu bendardarbiavimu, bet uždarius tą studentų kursą man nelieka 90 proc. darbo krūvio.

Kodėl viskas taip vyksta, tai sako, kad gijos veda iki universiteto dekano. Vadovas buvo atėjęs “iš šalies“, iš privataus verslo ir nepatiko jo darbo principai. Jis iš tiesų daug kur į reikalus žiūrėjo netradiciškai, o universitete – kaip tikriausiai daugelyje mokslo įstaigų įvairiose šalyse – jaučiasi sustabarėjimas. Tą pajutau dar mokydamasis magistrą.

Kol kas tiek žinių, bet tikriausiai, kad čia viskas dar nesibaigė. Jau vien tai, kaip šiandien buvo pristatyti pokyčiai, matėsi, jog fakulteto dekanui rūpi ne tiek jo vadovaujamos įstaigos ateitis, kiek asmeniškumai ir intrigos. Dar nemačiau baisesnio susirinkimo, iš kurio žmonės išeitų taip prislėgti.

Žiūrėsim… Panašu, kad nauji metai atneš tikrai nemažai naujų dalykų :)

Read Full Post »

Laimingų Naujųjų plaukų!

Darysiu, ko dar nesu daręs. Eksperimentą, galima sakyti :) Būnant Taivane pasijuto, kaip pradėjo slinkti plaukai, arba sakant paprasčiau – pradėjau plikti! Ne pakaušyje, o priekyje. Abiejuose šonuose tik šviesėja, šviesėja…

Niekada dėl to per daug nesijaudinau, bet jeigu plaukai visai praras saiką slinkdami, tai gal irgi nebus labai gerai. Pasikonsultavęs su kolegom, pasirūpinau atitinkamu arsenalu stabdyti šį negailestingą procesą.

Prieš kelias savaites nusipirkau naują šampūną (kairėje). Jis plaukų neataugina, bet, pasak bendradarbio, yra tiek geras, kad turėtų juos sustiprinti. Efektas pasijuto iš karto, plaukai tarsi patankėjo, sveikesni pasidarė. Skirtumas pasijuto gal ir dėl to, kad iki tol pirkdavau visokias pigienas. Nenuostabu, jog plaukai protestuodami pradėjo išsivaikščioti :)

Antras žingsnis – priemonė dešinėje. Ją nusipirkau vakar, tai plaukų atauginimo skystis. Idealu būtų buvę pirkti “Regaine“, t.y. tos pačios firmos, kaip ir šampūno. Tik tiek, kad šampūno kaina dar proto ribose, o plaukų atauginimo skystis brangus. Sako, pirmiausiai dėl to, kad plačiai išreklamuotas.

Nusipirkau identiškos sudėties pagamintą Taivane. Kainavo beveik dvigubai mažiau už užsieninį variantą, su nuolaida sumokėjau apie šimtą litų.

Man visada tokios priemonės atrodė truputį įtartinai, lyg nesitiki, kad tikrai atauga. Bet pardavėja tikino, jog efektyvu, tik reikia kantrybės, mėnesių klausimas. Na, o kolegė Mei apskritai bandė atkalbėti nuo pirkimo, nes jai gražu nuplikę užsieniečiai :)

Žiūrėsim, kiek iš šitų pelų bus grūdų… Daug vilčių nededu, labiau šiaip įdomu :) O kad geriau sektųsi, atitinkamai galima adaptuoti ir šventinius palinkėjimus :)

Read Full Post »

Budistinės būdelės

Šiandien įrašas tebūnie skirtas budistams ir jiems prijaučiantiems :) Nuotraukos – iš vegetariškos parodos, apie kurios vegetarinę dalį kadaise papasakojau, bet ten buvo daugiau ko pažiūrėti.

Budistinių reikmenų zonoje vienas įdomesnių dalykų buvo šios iš akmens skaptuotos ar jais dekoruotos kabinos, kuriose telpa atsisėsti žmogus. Viduje yra pagalvėlės, vadinasi, skirta meditacijai, nors Chun tokio daikto nežinojo, sako, gal nebūtinai.

Kiek kainavo, jau neatsimenu, bet tikriausiai, kad daug. Įdomu, kas jas perka… Galbūt kažkas, kas nori pasijusti lyg vienuolis atsiskyrėlis oloje.

O čia daugiau budistinių atributų – nuo krištolinių lotoso lempų iki tibetietiškų malūnėlių, varomų žvakės liepsna.

Nežinau, koks šios lovos ryšys su budizmu, bet ji padaryta iš kamparo medžio, o jo kvapo, pasak Chun, nemėgsta tarakonai. Visai nebloga alternatyva chemijai, be kurios namuose, deja, neišsiverčiame :)

Beliko truputis nuotraukų iš arbatos zonos toje parodoje ir už šią trijų mėnesių senumo iškylą bus atsiskaityta :)

Read Full Post »

Nevaikiškos lėlės

Per Kalėdas norėjau ką nors padovanoti Chun. Sunku jam tą ką nors išrinkti… Nuolat užsiėmęs, neturi laiko pramogoms. Man atrodo, per praeitas Kalėdas padovanojau knygą. Tai iki šiol guli neskaityta :)

Ir visgi yra vienas dalykas, kuriam jis randa laiko. Bent jau kartais vakarais, kai nenori nieko daryti… Taivanietiškų lėlių serialai! Surizikavau, nors nežinojau, nei ką jis matęs, nei ką norėtų pažiūrėti.

Taivane yra televizijos kanalas, kur vien tokius serialus rodo. Kažkada su Irena lankėmės “kūrybiškumo“ mugėje, buvo tos televizijos stoties stendas. Štai keletas nuotraukų, kaip atrodo padidintos lėlių versijos.

Kadangi Taivane tai populiarus dalykas, iš to išvystytas didžiulis verslas, yra atskirų herojų fanų klubai. Vieną serialą rodo jau daugiau kaip dvidešimt metų, taigi visai kaip muilo operos, tik su lėlėm :)

Kita vertus, tai svarbi taivanietiškos kultūros dalis, nereikia nurašyti kaip “žemo lygio“ produkcijos. Pasak Chun, serialams dialogus rašo garsiausio Taivane universiteto profesorius, herojai kalba prasmingus dalykus su filosofinėm potekstėm.

Nupirkau parduotuvėje rekomenduotą 26 dalių serialą. Likusius nufotografavau – tuo atveju, jei būtų matęs, sakė, galima ateiti ir pakeisti į kitą :)

Nematęs, tai keisti nereikės :)

Parodysiu vieną ištrauką, kurią parinkau iš “YouTube“, daug negalvodamas. Išžiūrėti visas dešimt minučių kantrybės tikriausiai nebus, bet minutė ar dvi padės susidaryti vaizdą, kaip šiuolaikiškai nufilmuota – su spec. efektais, greitas tempas. Kadangi visuomet viską įgarsina vienas aktorius, tas balsas man jau ausyse skamba :)

Nors lėlės, bet skirta ne vaikams – daug mušasi, net kraujuoja.

Kalba, beje, taivanietiškai, ne kiniškai. Tokia tradicija, kiniškai šių serialų nebūna. Titruose rašomi kiniški hieroglifai, nes taivaniečių kalba neturi savo rašmenų.

Atrodo šie serialai egzotiškai, bet man, tiesą pasakius, nėra ypatingai patrauklūs. Dar būtų galima žiūrėti, jei ką nors suprasčiau, o dabar… :)

Read Full Post »