Feeds:
Įrašai
Komentarai

Archive for 2012 sausio

Žolininkų turtai

Kadangi pirmadieniai man išeiginės, tai šiandien – paskutinė atostogų diena. Bet vis tiek ėjau į darbą – “išlydėti“ dekano. Toks buvo parėdymas – visiems privaloma dalyvauti.

Nesibaigia pokyčiai fakultete, dabar ir dekanas traukiasi :) Kol kas negirdėjau sąmokslo teorijų, nežinau dėl ko. Jo pavaduotojas tampa dekanu. Pastarasis man labiau patinka, tiesiog atrodo geresnis žmogus, tad tikėkimės, kad viskas į gera…

Reikėjo dar kelis darbinius reikalus sutvarkyti ir nieko laisvalaikiško nuveikti nebespėjau. Įdėsiu keletą nuotraukų iš “žolių gatvės“, kur penktadienį buvom su Kristina ir Irena.

Dauguma objektų atrodė įdomiai.

Bet radom ir kai ką pažįstamo – gyslotis.

Tuja.

Labai priminė rūtą :)

O čia – džiovintų atsargų podėlis.

Pasivaikščioję išgėrėm žolių arbatos. Jos dažniau nusipirkčiau, gaila, kad ta gatvė toli nuo namų…

Tiesa, šis pirmadienis paskutinis, kai buvo išeiginė. Kadangi nebelieka to kurso, už kurį buvau atsakingas ir kuriam paskaitos vykdavo šeštadieniais, tai pradėsiu dirbti kaip visi – nuo pirmadienio iki penktadienio.

Reklama

Read Full Post »

Sudėsiu, ko nespėjau vakar. Likusioje parodos dalyje buvo visko po truputį.

Vienas dominuojančių motyvų Dunhuang urvų piešiniuose – “apsaros“ arba “dangiškosios mergelės“.

Pamatyti šias antgamtines būtybes galima daugelio budistinės kultūros šalių mene, ypač Pietryčių Azijoje. Parodoje buvo parodyta, kaip keitėsi dangiškųjų mergelių vaizdavimas Kinijoje, keičiantis dinastijoms.

Įspūdingiausios tikriausiai priklauso Tang dinastijos laikams, kai žmonės grožyje vertino apkūnumą. Antsvoris tais laikais skraidyti netrukdė :)

Trimatė projekcija, vaizduojanti budistinę dievybę Avalokitešvarą.

Piešiniai buvo ne atsitiktiniai menininkų ar vienuolių fantazijos vaisiai, o sistemingai atpasakotos budistinės istorijos, todėl, kaip rašė, žiūrėjimas į šiuos piešinius prilygsta budistinių raštų studijavimui.

Urvų viršuje piešė “kesonus“ (nežinau, kaip versti, angliškai caisson) – architektūrinį elementą, taip pat matomą ant lubų šventyklose ar rūmuose.

Kito “kesono“ detalė.

Priešingai nei priklauso – ornamentas ant grindų, ne lubų.

Prie išėjimo buvo dar viena graži optinė apgaulė – statula, keičianti rankų padėtį. Kiekviena jų turi savo prasmę, bet nenusifotografavau paaiškinimo ir dabar jau neatsimenu. Atrodė lyg ta statula iš tikrųjų judėtų…

Na, ką… Mano atostogos į pabaigą. Jeigu rytoj dar spėsiu kur nors nueiti, tai spėsiu :)

Read Full Post »

Pirmapradžiai piešiniai

Šiandien lyg niekur neplanavau eiti, bet nevėlai atsikėliau, spėjau pasibūti namuose ir po pietų jau panižo kojos. Nuėjau į budistinio meno parodą, nors iš pradžių dvejojau, ar verta, nemažai kainavo.

Paroda – apie Dunhuang meną. Šis pavadinimas apima kelis urvų kompleksus, esančius Kinijoje, Gansu provincijoje. Urvų sienos išpaišytos budistiniais piešiniais, kurie buvo kuriami daugiau kaip tūkstantį metų – jie bluko, buvo taisomi, piešė naujus ir t.t. Pirmieji urvai buvo iškasti IV amžiuje.

Daug vilčių nedėjau, bet… fotografuoti nedraudė. Pirmoje salėje pristatė, kaip kuriamos piešinių kopijos. Apskritai parodos tikslas buvo parodyti, ne kaip tie urvai atrodo dabar (labai išblukę), o atkurti pirminį piešinių vaizdą.

Laipsniškas kopijos atsiradimas.

Toliau – didesnių piešinių serija. Tikiuosi, kad patiks, buvo labai gražu :)

Grojo budistiška muzikėlė, apskritai viskas buvo jaukiai padaryta.

Kiek supratau, šis – vienas svarbiausių piešinių.

Jo motyvais buvo padarytas skaitmeninis filmukas. Filmuoti neleido, tad galiu parodyti tik organizatorių internete įdėtą medžiagą. Šis įrašas įspūdžio, deja, neperduoda. “Gyvai“ ekranas buvo didelis, garsas stiprus, norėjosi žiūrėti dar ir dar. Be to, čia net nebaigta filmuoti, nors esmė yra.

Nors iš pradžių buvo abejonių, ar verta eiti, bet užteko šios dalies, kad jų nebeliktų :) Kol kas tiek ir teparodysiu. Vakare Chun išsitempė pažiūrėti “antraraundžio“ (t.y. kelių mėnesių senumo) filmo, kur bilietas kainuoja penkis kartus mažiau nei įprastam kino teatre. Buvo paskutinis seansas, vėlai grįžom.

Filmas parodos įspūdžio nesusilpnino, šiandien man ji – dienos įvykis :)

Read Full Post »

Triskart “miau“

Šiandien po ilgos pertraukos taip sušvito saulė, jog giedrą orą ir nuotaiką geriausiai atspindėjo turbūt šie spalvoti balionai, matyti gatvėje.

Su Irena ir Kristina lankėmės vienoje ekspozicijoje, kur buvo visokių keliasdešimties ir daugiau metų senumo taivanietiškų daiktų – žaidimų, technikos, reklamų… Vėliau nuėjom į netoliese esančią “žolių gatvę“. Žinojau, kad tokia yra, ir jau seniai norėjau prasieiti. Na, o vakare Julianos kvietimu užsukau į jos naujus namus – trys minutės pėsčiomis nuo seno buto :)

Vėlokai grįžau, tad nuotraukų iš dieną lankytų vietų nebesudėsiu. Parodysiu Julianos ruoštą vakarienę – firminius makaronus, kurių buvau taip pasiilgęs :)

Ir porą jos “sugyventinių“. Butą Juliana nuomoja su drauge Lein (šiandien nebuvo, trumpam grįžusi į savo gimtinę – Pietų Afrikos Respubliką), o kompaniją namuose joms palaiko dvi katės. Čia senbuvė (metų ir keturių mėnesių), todėl vietą prie šildytuvo yra okupavusi viena.

Kaip sakė Juliana, dovana jų katei praeitų Kalėdų proga buvo šis kačiukas, jam dabar apie porą mėnesių.

Tik ta dovana nelabai patiko. Naujakurį terorizavo tol, kol tas iš nervų pradėjo nieko nebevalgyti ir buvo išsiųstas dviems savaitėms į ligoninę reabilituotis. Sugrįžus santykiai, atrodo, šiek tiek pagerėjo :)

Žolių gatvėje taip pat matėm miauksę, tad įrašas šiandien labai katiškas :)

Rytoj tokios saulės nebežada, bet gal dar nespės labai subjurti oras. Taip smagu, kai šviesu ir šilta… Dieną su trumpom vaikščiojau :)

Read Full Post »

Nors šiandien ne vasario 3 d., bet vis tiek Chun gimtadienis. Gera žinia ta, jog mes visi galime švęsti dukart per metus :) Be to, šis gimtadienis nefiksuotas, jo data nustatoma pagal Mėnulio kalendorių. Chun gimė pirmo mėnesio ketvirtą dieną ir šiandien užsidegiau sužinoti, kokią dieną esu gimęs aš :)

Viskas gana paprasta: šiame puslapyje reikia susirasti savo gimimo datą ir pažiūrėti, kokia tai buvo diena pagal Mėnulio kalendorių. Maniškis gimtadienis tuo metu buvo aštunto mėnesio trylikta diena. Tada galima pažiūrėti, kada ši diena pagal Mėnulio kalendorių pakliūna kitais metais. Pvz., šiemet antrasis gimtadienis manęs laukia rugsėjo 28 d. Belieka tik nepamiršti :)

Šiandien Chun pagaliau grįžo nakvoti į šiuos namus ir pasakė, kad reikia ką nors “išvirti“. Parsinešė užplikamų makaronų ir vandenį užkaitė puode, o ne elektriniame virdulyje.

Per kinų Naujuosius Metus pagerbiamas “virtuvės dievas“. Jis paminėtas ir kinų kalbos vadovėlyje, iš kurio mokiausi. Kaip sakė Chun, svarbu tiesiog panaudoti dujinę viryklę ir, berods, būtent ketvirtą Naujųjų dieną, taigi šiandien.

Jeigu gaminote kažką prašmatniau už vandens užvirinimą, reik manyt, dėl to tik geriau! :)

Read Full Post »

Pabaisiukai

Šiandien įrašas, kurio prieš miegą geriau neskaityti. Buvau privačiai mokyti anglų kalbos (viena bendradarbė paprašė pamokyti savo pažįstamą) ir atsilaisvinęs vakare nuėjau į parodą – vienintelę atidarytą vėlyvu metu ir dargi per kinų Naujųjų metus. Kaip pasirodė, jai visai tinka būti atidarytai vakare :)

Ėjau nieko nežinodamas. Tik įtariau, kad tai paroda apie vieną iš japoniškų komiksų (“mangų“). Pagrindinis ten buvęs įspėjamasis ženklas –  “Saugokitės pabaisų“.

Grįžęs šiek tiek paskaičiau internete, tad iš karto galiu papasakoti daugiau. Tai komiksų serija “GeGeGe no Kitaro“. Pagrindinis jų veikėjas – berniukas Kitaro, gimęs kapinėse (kaip matyti iš nuotraukos). Jis neturi kairės akies, bet akiduobę dažniausiai uždengia ilgi plaukai. Amžius – 350 metų.

Kitaro stengiasi apsaugoti žmones nuo įvairių pabaisų ir dvasių. Jos toliau ir bus – įvairaus plauko, dydžio, sudėjimo, baisumo… Dėl miego jau perspėjau :)

Tokios pabaisų gausos neatlaikė net fotoaparatas… Baterija išsikvėpė, vos tik užfiksavau paskutinę.

Nors šių komiksų mitologija visai nepažįstama, bet žiūrėti buvo įdomu. Juo labiau, kad kai kurios pabaisos mirksėjo, kratė galvą, keitė spalvą, leido kvapą ar tiesiog kriokė :)

Read Full Post »

Visada smagu paspausti

Šiandien įsilijo dar smarkiau ir su Kristina bei Irena galvojom, ką nuveikti, prisitaikant prie oro sąlygų. Rezultatas toks, kad apsilankėm Taipėjaus paviljone, kuris buvo sumontuotas Šanchajaus pasaulinėje EXPO parodoje 2010 metais.

Planavom kiek daugiau. Pernai Taipėjuje vyko grandiozinis renginys – gėlininkystės EXPO – kuriame taip ir nebuvau. Praėjus keliems mėnesiams po uždarymo balandį, daugelį jo paviljonų vėl atidarė, tik dabar į kiekvieną reikia pirkti atskirus bilietus. Galvojom kažkuriuose apsilankyti, tik per vėlai nuėjom ir turėjom pasirinkti vieną. Apsistojom ties Taipėjaus paviljonu iš Šanchajaus, jį irgi atvežė čia.

Buvo trys dalys. Pirma – trimatis filmukas apie Taipėjų 360 laipsnių ekrane. Antra dalis buvo vaizdas, projektuojamas štai tokios piramidės viduje. Rodė daugiau su technologijomis susijusius dalykus.

Trečioji dalis – interaktyvi. Kažkur kažką paspaudi ir žiūri, kas bus :) Pvz., čia – povandeninis pasaulis. Prilietus ekraną pirštu, prie jo susirenka mažos žuvelės. Pakibinus didelę žuvį, ji nuplaukia šalin. Lygiai taip pat staiga pasislepia ir krabai. Gal tik sunku įžvelgti tiesioginį ryšį su Taipėjumi.

Kita pramoga – keturi ekranai su skaičiais “2010“. Pastarieji sudaryti iš nuotraukų, kurios prilietus išdidėja ir galima paskaityti žmonių mintis. Visai įtraukė tas spaudymas :)

Štai ir viskas. Gana greitai perėjom.

Bevaikščiojant išėjo kalba apie Taipėjaus gėlininkystės EXPO simbolį – augalo sėklą. Truputį pakritikavau, sakiau, kad negražus :)

Šanchajaus EXPO parodoje buvo ir Taivano paviljonas. Jį nusipirko Hsinchu miesto savivaldybė. Ieškojau informacijos internete ir, kiek supratau, jis dar neatidarytas. Ten irgi būtų įdomu apsilankyti.

Read Full Post »

Older Posts »