Feeds:
Įrašai
Komentarai

Archive for 2012 kovo

Drambliui ant keteros

Šiandien sulaipiojau į nedidelį kalniuką mieste, o kojos jaučiasi taip, lyg po maratono būtų… Mažai judu paskutiniu metu :)

Keista, kaip iki šiol nebuvau ant Dramblio kalno per tiek laiko Taipėjuje. Garsėja jis lengvu pasiekiamumu ir gražiu vaizdu – pirmiausiai dėl šalia esančio “Taipei 101“.

Visas takas – tai daug laiptukų. Dėl jų kojos dabar ir pyksta :)

Ženklas pakeliui, kad čia tas kalnas.

Vienas iš vaizdų, dėl kurių ten verta ropštis.

Kiek žinau, tai populiari vieta sutikti Naujuosius, nes gerai matyti fejerverkai. Tuo metu žmonių ten tikriausiai nemažai, o įprasto šeštadienio popietę grūsčių nebuvo.

Nedidelė mankšta, kokių vyresnio amžiaus žmonės nevengia iškylų į gamtą metu.

Kiek neįprastesnis mums užsiėmimas – lipimas laipteliais žemyn atbulomis.

Na, o keisčiausias ant kalno buvęs dalykas – “sporto klubas“ su surūdijusiais svoriais. Tuo metu štangų niekas nekilnojo :)

Nors ir pats garsiausias, Dramblio kalnas yra tik vienas iš ten esančių keturių “žvėrių kalnų“. Šturmo dar laukia Tigras, Liūtas ir Leopardas :)

Reklama

Read Full Post »

Dozė prieš miegą

Šiandien pagaliau atsirado šioks toks apetitas. Paskutines tris dienas labai nelindo… Nepadėjo net bandymai valgyti ką nors “skanesnio“.

Nežinau, gal čia ne tik liga, bet ir vaistai prisideda, nes “farširuoju“ vakarietišką mediciną.

Kiniškus vaistus čia paprastai duoda profilaktiškai, o susirgus – vakarietiškus.

Tie du hieroglifai reiškia, kad reikia gerti prieš miegą. Vadinasi, jau netrukus…

Tiesa, šiandien trumpai parašiau dar apie kitus du hieroglifus. Skaitykit atsargiai, neužkliūkit :)

Read Full Post »

Pareiškimas

Trečiadienį prikibo bacila ir vakar darbe nekaip jaučiausi, bet nieko negalėjau padaryti – studentai vakare (dėl 8 valandų skirtumo su D. Britanija) laikė internetinį testą realiu laiku, tai teko dar su viršvalandžiais atsėdėti. Užtat šiandien jau nėjau į darbą, pailsėjau.

Fakultete teikiamos ir viešbučio paslaugos, gali būti, kad užsikrėčiau nuo vienos klientės. Kartais mane iškviečia į registratūrą pavertėjauti… Trečiadienį pagalbos reikėjo apsirgusiai australei. Be kitų dalykų, prašė išsiaiškinti dėl vaistų – turėjo nusipirkusi dvejus nuo paleistų vidurių. Sakė, vienų išgėrė, bet nepadeda. Kai aprašymą paskaitė kolegos, paaiškėjo, kad tai laisvinamieji. O kiti tinkami, nuo viduriavimo… Vaistininkė tikriausiai gerai nesuprato ir davė abiejų rūšių.

Tuo metu abiem su australe bei jos drauge buvo juokinga, bet gal “už bausmę“ ir susirgau, kad juokiausi :) Vidurių nepaleido, bet panašu į staigų virusinį susirgimą.

Nepaisant ligų, vakar vis tiek padariau tai, ką seniai norėjau padaryti – dabartiniam po pokyčių vadovui pasakiau apie išėjimą iš darbo. Netraukia manęs sritis, kurią nori perduoti (anglų kalbos kursai) ir dar labiau nepatinka, kad išsivaikščiojo kolegos, su kuriais atėjęs dirbau. Dabar man svarbiausia užbaigti reikalus to kurso, kurį gavau nuo pat pradžių. Tai padaryti planuoju iki gegužės pradžios.

Nenoriu prisikarksėti, bet naujo darbo neieškau, o tai reiškia tik viena… :)

Read Full Post »

Košmaras, vardu telefonas

Daugelis turbūt jau ir neatsimena, kad prieš daugiau kaip metus buvau pradėjęs kitą dienoraštį :) Mintis buvo rašyti su kinų kalba susijusius dalykus – jais pasidalinti ir tuo pačiu pačiam geriau įsiminti. Nepaisant to, kad po pirmo įrašo viskas taip ir nurimo, pati idėja neatrodo pasenusi. Norėtųsi ją atgaivinti…

Nors kinų kalbos pamokų jau seniai nelankau, kažką kažkur vis tiek nugirstu ar paskaitau. Kartais tik reikia šiek tiek susisteminti. Pvz., frazes, kokias sakau ar girdžiu sakant, kalbant telefonu.

Telefonas buvo mano didysis siaubas, kai pradėjau dirbti :) Galiu net parodyti, kaip atrodo :)

Labai norėjosi, kad man niekas neskambintų, tik elektroninius laiškus rašytų, bet viskas ne taip paprasta – greitai paaiškino, kad atsiliepti reikia ne tik į savo skambučius, bet ir “permesti“ sau kolegų, kai jų nėra darbo vietoje.

Su kitų skambučiais mano komunikacinė misija apsiriboja pasakyti, kad kolegos dabar nėra, ir pasiūlyti, kad perskambintų, kai sugrįš, užsirašant telefono numerį ir vardą. Būna bėdos su numeriais, kai labai greitai susako, bet tada užsirašinėdamas lėtai pakartoju pirmą skaičių, ir laukiu, kol pasakys dar kartą. Šiaip beveik visada atpažįsta, kad užsienietis, ir pradeda lėčiau kalbėti :)

Dabar situacija jau pagerėjus, apsipratau ir kiekvieno skambučio nebijau, nors kai skambina nepažįstamas žmogus ir reikia susigaudyti kokiu klausimu, nebūna lengva.

Taigi… Šiandien aname dienoraštyje surašiau, kokios tele-frazės yra įsiminę labiausiai :)

Read Full Post »

Šiandien buvau sportuoti. Aišku, ne pats susiruošiau, pakvietė kolega Majau, vienas iš tų, su kuriais Naujus švenčiau. Jis yra Taivano vietos gyventojas, priklauso Amei genčiai, todėl vardas kiek neįprastas. Kažkada prašiau pašnekėti savo genties kalba, tai viskas skambėjo tik “kiri kiri kiriki“ :)

Tiesa, jis jau buvęs kolega, o nuo rytdienos nebedirbs ir Mei, su kuria teko darbuotis daugiausiai nuo pat atėjimo. Pastaruoju metu išėjo gal apie dešimt bendradarbių

Su Majau buvom “visuomeniniame“ sporto centre, kokius Taipėjuje turi beveik visi didesni rajonai. Pats administraciniu požiūriu gyvenu ne Taipėjuje, todėl arti namų nėra. Dėl to šiek tiek gaila… Buvom štai tokioje sporto salėje.

Valanda apsilankymo joje kainuoja 6 litus. Čia įskaitant monetą už rakinamą spintelę daiktams susidėti ir kitą monetą už feną :)

Visas sporto centras štai tokio dydžio. Jame dar telpa baseinas, salė žaisti badmintoną, stalo teniso ir biliardo stalai, krepšinio bei golfo aikštelės, uolų laipiojimo sienelė…

Kainos mažesnės  nei privačiose įstaigose, tad tokie centrai tikrai prisideda prie visuomenės sveikatinimo.

Šiandieninis pasportavimas priminė senus gerus laikus, nors dabar labiau traukia baseinas, ne sporto salė. Kitą kartą tikiuosi nueiti į jį :)

Read Full Post »

Mažai iš manęs žinių pastaruoju metu… Pačiam toks jausmas, kad paskutines dvi savaites miegojau “žiemos miegu“, t.y. nieko įdomaus neveikiau :)

Darbas dabar nelabai patinka. Labai sumažėjo reikalų, susijusių su kursu, už kurį esu atsakingas. Antros laidos nėra, o pirmosios grupės studentai stoja į universitetus Didžiojoje Britanijoje ir laukia atsakymų iš jų. Tuo pačiu (kad nesėdėčiau dykas) man perduoda fakulteto organizuojamų anglų kalbos kursų kuravimą. Pastaroji sritis netraukia, grynai administracinis užsiėmimas.

Oras irgi buvo nekoks, bet jis pasitaisė, šiandien – 27 laipsniai. Buvo šiltų dienų ir anksčiau, bet šiandien apėmė jausmas, kad šiluma jau “tikra“ ir šaltasis sezonas praeity. Nežinau, ar ši nuojauta pasitvirtins :)

Šiek tiek pasistūmėjau su straipsniu. Likęs jis kaip paskutinis mohikanas mano mokslinių reikalų. Kiek norisi jį kuo greičiau užbaigti, tiek baisiai ir tingisi :) Užsibrėžiau parašyti iki kito savaitgalio.

Tai tiek… Gal jau laikas pabusti iš žiemos miego :)

Read Full Post »

Banknotų istorijos

Kovo 11-ąją, kaip ir visą savaitgalį, būsiu praleidęs ramiai. Šiandien visai tinkama diena papasakoti apie banknotų parodą, kurioje su Irena lankėmės prieš porą savaičių, vis su lietuviškais akcentais.

“Žemaitę“ jau rodžiau, čia ji visos Europos kontekste.

Palyginus su kitų šalių pinigais, abiem su Irena pasirodė, jog Lietuvai atstovauti parinktas banknotas kuria gana varganos šalies įspūdį.

Mums apžiūrinėjant, greta vienas taivanietis sušuko “o, Lietuva!“. Paklausiau, kodėl atkreipė dėmesį. Sakė, yra turėjęs kursioką lietuvį :) Tik, kiek supratau, ne Taivane, o mokydamasis kažkur užsienyje.

Tęsiant lietuvišką temą, labiausiai nustebino parodoje buvęs ne litas, o… talonai, arba “vagnorkės“. Visų nominalų! :)

Jie buvo eksponuojami kartu su kitais pinigais, vaizduojančiais gyvūnus. Šalia net pempės iškamšą padėjo ir pažymėjo, kad tai ant lietuviškų pinigų buvęs paukštis. Taigi Lietuvai parodoje dėmesio skirta ne taip mažai :)

Senieji Taivano doleriai. Kai kurie jų buvo vertikalūs.

Šis pinigas, išleistas 1895 m., laikomas pirmuoju Taivano banknotu. Cirkuliavo jis, deja, labai trumpai – tais metais nuo liepos 31 d. iki rugsėjo 6 d.

Šimtas tūkstančių Turkijos lirų – didelio nominalo banknotas?

Tol, kol nepamatai šimto trilijonų Zimbabvės dolerių vieno popierėlio pavidalu :)

Infliacija privertė prirašyti tiek nulių… Ir ne vieną, o tris kartus, t.y. trilijono ar panašaus nominalo banknotas būdavo prilyginamas vienam naujam doleriui, kol tas vėl nenusirisdavo iki panašaus lygio. Tai tęsėsi tol, kol nusprendė, kad savą valiutą turi pakeisti užsieninės, kuriomis šalyje atsiskaitoma iki šiol.

Zimbabvės milijonai ir milijardai.

Dar truputėlis afrikietiškos egzotikos. Averse – pirmasis Svazilando karalius, reverse – ne šiaip kultūrinis vaizdelis, o devynios jo žmonos ir du vaikai :)

Sunkiausiai padirbami popieriniai pinigai – Nepalo, Kazachstano, Irako, Honkongo, Didžiosios Britanijos ir Meksikos.

Pirmasis iš kairės – mažiausias banknotas pasaulyje, 10 Rusijos kapeikų, išleistų 1915 m.

Didžiausias banknotas buvo išleistas XIV a. Kinijoje. Kinijai taip pat priklauso ir banknoto, kaip atsiskaitymo priemonės, išradimas apskritai.

Pinigų darymo (presavimo?) mašina.

Paroda vyksta “Istorijų namuose“, kuriuose apsilankiau pirmą kartą, nors norėjosi jau seniai. Gražus pastatas :)

Gaila, tik kad naujų ten pasakojamų istorijų teks palaukti – banknotus rodys iki pat liepos :)

Read Full Post »

Older Posts »