Balkanovizija

Neseniai susirašiau su viena kursioke ir sutarėm susitikti, seniai besimatę. Gavusi darbą Shenkeng miestelyje – tame, kur neseniai buvau ir fotografavau nuo universiteto stogo. Šiandien nuvažiavau palaikyti jai kompanijos per pietus, o paskui ir daugiau pasivaikščiojau, naudodamasis proga.

Vakarinėje programoje taip pat gana gerai sekėsi derinti dalykus: planavom susitikti su Laura ir Aida, o Juliana pakvietė paklausyti Balkanų muzikos, tad visi kartu ir pasimatėm.

Įdėsiu porą koncerto ištraukėlių… Grupė buvo tarptautinė, bent du nariai – iš Makedonijos, vienas iš Izraelio, panašu, kad ir taivaniečių buvo. Nesimato beveik nieko, galima tik klausyti :)

Čia solistas šoka, todėl niekas nedainuoja…

Kol kas tiek… Paskutiniu metu eidavau gana tvarkingai miegoti ir tas jaučiasi, kai šiandien kiek susivėlinau :)

Read Full Post »

Meniu visiems skoniams

Turbūt kiekvienais metais panašiu metu esu rašęs apie laiką, kai po žemę vaikšto iš pragaro ištrūkę dvasios – tai septintas mėnuo pagal Mėnulio kalendorių. Šiemet jis prasidėjo rugpjūčio 17 d. ir tęsis iki rugsėjo 15 d. Visą mėnesį, o ypač per jo vidurį, yra aukojamos gausios vaišės “geriesiems broliams“, t.y. dvasioms.

Vienos grandioziškiausių apeigų vyksta Keelunge – mieste, kuriame buvau praeitą savaitę. Šventiniai renginiai organizuojami visą mėnesį ir, kol buvau neišsityrinėjęs programos, sakiau, būtinai reikės nuvažiuoti. Deja, įdomiausi reginiai vyks rytoj bei poryt ir abiem dienom prasidės… 23 val. Apie grįžimą viešuoju transportu negali būti nė kalbos, o nakvynės varianto irgi nesvarstau.

Tokios tradicijos… Turiu praeitų metų programą, viskas lygiai taip pat. Nebent dar bus likus pragaro vartų uždarymo ceremonija, kuri vyks “žmonišku“ metu rugsėjį.

Straipsnyje apie šiemetinę šventę rašė, kad pirmą kartą per 157 metus (nuo pat šventės atsiradimo Keelunge) į dvasioms skirtas vaišes bus įtraukta vakarietiškų patiekalų. Priežastis paprasta – miestas matė ne vieną karinį konfliktą, kurio metu žuvo atvykėliai europiečiai. Prancūzai, ispanai, olandai… Reikia pamaitinti ir jų dvasias.

Negana to, šiemet pirmą kartą bus atliekamos krikščioniškos apeigos – greta budistinių ir daoistinių. Vėlgi dėl tos pačios priežasties.

Šventę mieste paeiliui organizuoja skirtingų šeimų klanai. Šiemet pareiga atiteko trijų klanų asociacijai, vienijančiai 100 tūkst. narių. Jie turės padengti apie du trečdalius šventės biudžeto, šiais metais viršijančio 1,8 mln. litų.

Dabar gatvėse dažnai galima pamatyti priešais įvairias įstaigas sustatytus stalus su valgiais. Vakar šioms apeigoms ruošėsi prie namų esanti metro stotis…

Read Full Post »

Elektroninės svajos

Kai mažai kur einu, tai mažai ir “medžiagos“ dienoraščiui. Šiek tiek išsijudinęs buvau vakar – važiavau į oro uostą pasitikti Aidos, atvykusios čia studijuoti metams. Papildė paskutiniu metu praretėjusias lietuvių gretas.

Šiandien dvejojau, ar kelti koją iš namų, bet galų gale nusprendžiau, jog prastas oras bus privalumas norint apsilankyti “Svajonių paviljone“. Tai pernai Taipėjuje vykusios gėlininkystės EXPO parodos populiariausia dalis. Būdavo apgulta tiek parodos metu, tiek po jos, kai paliko galimybę lankytis keliuose įdomiausiuose paviljonuose. Šiandienos strategija pasiteisino – bilietą gavau.

Vaizdas, kurį nuotraukose buvau matęs jau ne kartą. Šis žiedas šmėžuodavo parodos reklamose, straipsniuose  ir pan.

Sudarytas iš 120 žiedlapių, kurie grojant muzikai juda ir dėl apšvietimo keičia spalvą.

Antroje salėje – judantys paveikslai. Atsistojus priešais ir pamojavus ranka, per paveikslą perbėga spalvoti taškeliai.

Savotiškos bokso kriaušės, kurios padaužytos pradeda mirgėti.

Dar vienas interaktyvus žaidimas – nuo pridėtų ant rutulio delnų pradeda kilti juostelės ir viršuje užsidega lempos.

360 laipsnių ekrano kino teatras. Gaila, vienu metu neišeina visko matyti…

Įeinant visiems davė į rankinį laikrodį panašų daikčiuką. Reikiamoje vietoje jį panaudojus, kažkas nutinka. Pvz., ant delno išsiskleidžia elektroninis žiedas.

Kiek pasisukioję, žiedai nučiuožia į toliau esantį ekraną.

Su tuo pačiu bilietu dar buvo galima pažiūrėti trumpą filmuką netradiciniame kino teatre. Vaizdas jame atsispindėjo stiklinėse sienose bei lubose.

Filmuko herojus reagavo į už stiklinių sienų iškylančius herojus.

O galiausiai pakilo ekranas ir visi išėjo pro toje vietoje atsiradusį išėjimą…

“Svajonių paviljonas“ – technologijų, ne gėlių šou. Buvo įdomu pažiūrėti ir pažaisti, nors daugiausiai ten džiaugsmo, aišku, vaikams…

Kad įrašas neliktų visai be žalumos – vaizdas parko, kuriame yra paviljonas.

Read Full Post »

Fotoderliaus likutis

Lyja, sėdžiu namie ir pats nepajuntu, kaip aptingstu. Atrodo, jau kita audra artinasi, artimiausių dienų oro prognozės nekokios… Nėjimo iš namų proga baigsiu dėti užsilikusias nuotraukas iš kelionės į Derliaus šventę.

Vos atvykus į Taitungą, geležinkelio stotyje pasitiko aborigeniškos statulos.

Vienas iš Majau šeimos pajamų šaltinių yra vaisių auginimas. Turi mango medžių sodą…

…ir guavyną. Guavos, kol mažos, įvelkamos į paminkštinimą ir aprišamos maišeliais. Tokiu pavidalu jos dažniausiai ir pasiekia parduotuves.

Kai ką augina ne parduoti, vos po kelis medžius. Duonmedžio vaisiai.

Papajos.

Ir (turbūt) japoniškos kilmės persikas. Majau pats tiksliai nežinojo, kas čia…

Sode žydėjęs kaktusas.

Šalia Majau namų yra dvi bažnyčios. Ši – tikrai katalikų, buvo nuoroda.

O ši gali būti protestantų, nes dauguma Taivano krikščionių – ne katalikai, protestantai.

Narkotikams – NE. Stilizuotas narkotikus reiškiantis hieroglifas ant pradinės mokyklos lango.

Valgiau štai tokio vietinio užkandžio. Viduje – lipni vientisa masė iš ryžių su priedais. Labai limpa prie dantų :)

Majau mamos pagaminta vakarienė. Visi valgiai patiko, ypač bambukų ūgliai (tie toliau esantys geltoni).

Kitą kartą pietus gamino Majau sesuo. Į sriubą – kartųjį moliūgą. Skanu :)

Mei pasiūlė paragauti ananasinio alaus. Nelabai… Paskui su Majau sesers vyru gėrėm “Heineken“ – daug geriau :)

Buvom trumpam užsukę į Peinan kultūros centrą. Tai kultūra, gyvavusi prieš 2,3-3,5 tūkst. metų.

Turėjo savotišką paprotį – įšventinimo į vyrus ceremonijos metu berniukams ištraukdavo du priekinius dantis. Tuos, kurie šalia iltinių labiau link centro.

Atsisveikinimo vypsnys Taitungo oro uoste :)

Štai ir viskas… Šventė atšvęsta, nuotraukos irgi visos :)

Read Full Post »

Ramybė prieš audrą

Prie Taivano artinasi naujas taifūnas. Kol kas tik lyja – tai smarkiau, tai silpniau – ir rytoj darbų bei pamokų Taipėjuje nestabdo. Vakar dar ir dėl to norėjosi išvažiuoti, per artimiausias dienas teks daugiau namie pasėdėti.

Kol už lango pliaupia lietus, belieka prisiminti ir džiaugtis vakarykšte diena. Vakaras pasitaikė gražus, taifūno nė ženklo.

Tolumoje, kaip tik toje vietoje, kurią užstoja kiek arčiau esanti kalva, yra Jiufen miestelis. Prieš važiuodamas neįtariau, kad iš čia taip pasimatys… Jis išsidėstęs ant kalno šlaito, labai vaizdingas. Paskutinį kartą buvau seniai, dar su Vaidžiu, t.y. 2009 žiemą. Siaubas, kaip greitai bėga laikas :)

Gera buvo vaikščioti… Gaivus oras, nepalyginsi su miesto kaitra.

Ėjau nuo tos pusės. Tarp kalvų – Keelungo namai.

Vulkaninės kilmės sala, pavadinta taip pat, kaip ir miestas – Keelung.

Ant uolų pilna žvejų. Kartais net baisu, kur jie būna užsiropštę.

Vakarėja.

Taip ir prasibasčiau iki sutemų.

Į Keelungą vilioja grįžti… Lankstinuke išvardinta daugybė lankytinų vietų, o ši neišskirta kaip ypatinga. Tai negi ten visur taip gražu? :)

Read Full Post »