Feeds:
Įrašai
Komentarai

Archive for 2012 gruodžio

Belaukiant vidurnakčio

Už lango protarpiais supokši fejerverkai, primena apie Naujuosius… Lietuvoje likus porai valandų pokši gerokai daugiau :)

Šiemet pirmą kartą niekur neisiu sutikinėti. Mei dabar apsistojusi pas tėvus Zhongli miestelyje, ne Taipėjuje. Majau rytoj nuo pat ryto budės darbe, didelių šventimų neplanuoja. Taip ir sutarėm nieko nedaryti, nors iš pradžių planavom bent kartu papietauti, bet paskui ir tai nukėlėm.

Dar yra laiko, įdėsiu Honkongo nuotraukų. Kadangi Chun buvo numatęs apsipirkti, nemažai laiko praleidom prekybos centruose – tiek, kiek pats ten nepraleisčiau. Savotiška patirtis, kurią sustiprino visus apėmusi kalėdinė pirkimo karštinė, nuolat skatinama švytinčių reklamų…

Parduotuvės Honkonge

Reklama Honkonge

Parduotuvės Honkonge

Parduotuvės Honkonge

Pagrindinis žodis – išpardavimas.

Išpardavimas

Nežinia, kokias kasyklas turi Honkongas, bet aukso dirbinių bei kitos juvelyrikos parduotuvės ten – ant kiekvieno kampo.

Aukso dirbiniai

Kažkam tai turbūt vos ne laiptai į dangų – “Apple“ parduotuvė :)

"Apple" parduotuvė

Keisčiausios eilės prie prabangos prekių parduotuvių… Nepanašu, kad viduje būtų labai prisigrūdę :)

Eilutė

Paskui įleido porą žmonių, paskutinį vyrą eilėje paliko. Tas supykęs nuėjo :)

Keletas kadrų iš “jaunimo“ rajono, kur daug klubų.

Lan Kwai Fong rajonas

Lan Kwai Fong rajonas

Lan Kwai Fong rajonas

Lan Kwai Fong rajonas

Honkongas būtų ne Honkongas be dangoraižių.

Dangoraižiai

Dangoraižiai

Dangoraižiai

Vaizdas pro kelto langą, pajudėjus į Makao.

Pakrantė

Vakarais Honkonge nuo dangoraižių stogų vyksta lazerių šou. Gal ne geriausioje vietoje jį stebėjome… Turimas dviejų minučių įrašas nuobodus, lazeriai per reti. Įdėsiu užfiksuotą pabaigą – ji kiek gyvesnė.

Čia jau artėja… Spalvingų ir ryškių Naujųjų – kaip tos Honkongo reklamos! :)

Reklama

Read Full Post »

Sportiški seneliai

Šiandien po ilgos pertraukos pagaliau susirinkom šiek bei tiek lietuvių – šventinis susitikimas. Laura, Igoris su žmona ir aš lankėm Ireną su Viliuku ir vyru Suopinu.

Vakaro patiekalai, sulaukę daugiausiai čepsėjimų ir ilgesingų dūsavimų, buvo Lauros pagaminta balta mišrainė bei Irenos aguonpienis. Štai pastarasis.

Aguonpienis

Visas stalas atrodė neprastai :)

Šventinis stalas

Įdėsiu keletą kalėdinių akcentų iš kelionės. Būnant Makao, Kalėdų seneliai priminė, kaip jie patenka į namus – užsiropščia virvėmis. Tai “portugališkas“ būdas… Kažkada teko ten matyti :)

Kalėdų Seneliai

Ropščiasi

Kadangi Honkonge Kalėdos neatsiejamos nuo pirkinių, šventiniais atributais ten pirmiausiai rūpinasi prekybos centrai ar prekių ženklai. Šią eglutę “pristato“ saldainiai “Ferrero Rocher“.

Eglutė Honkonge

“Lego“ tipo seneliai.

Kaladėliniai Kalėdiniai seniai

Kalbant apie rytdieną, džiugiausia yra tai, kad darbo diena buvo perkelta į praeitą šeštadienį, tad, baigiantis sekmadieniui, laisvadieniai dar tik įpusėjo :)

Read Full Post »

Nesibaigiančios pagalbos

Pakėliau maištą prieš straipsnį, bet laisvo laiko kol kas daugiau neatsirado. Pažiūrėjau, daug jo suryja visokie nedideli prašymai. Dažniausiai prašo ką nors “pažiūrėti“, kas susiję su anglų kalba.

Šią savaitę parašė vėluojantis baigti universitetą kursiokas dėl angliškos savo magistrinio santraukos. Nors “pažiūrėjimas“ skamba nekaltai, paprastai tokiais atvejais viską tiesiog reikia išversti iš naujo. Ne kartą yra kreipęsi ir studentės to kurso, kur buvau atsakingas aname darbe. Jos dabar Anglijoje mokosi.

Užvakar Chun paprašė padaryti sąrašą jo neseniai užsakytų muzikinių kūrinių. Jam man mažiausiai gaila skirti laiko, bet vis tiek surijo abu paskutinius vakarus. O šiandien sėdėjau prie straipsnio – duomenų tvarkymo stadiją pažadėjau užbaigti.

Kartais nežinau, kaip reaguoti į panašius prašymus… Sakyti, kad per daug užsiėmęs? Būtų netiesa, be to, tiems žmonėms dažniausiai ir nesinori atsakyti.

Beje, dėl straipsnio šią savaitę skambino buvusi kolegė Viviya. Doktorantė yra jos draugė. Išsiklausinėjo situaciją iš visų pusių, sutiko, kad šiuo metu laiko per daug atima, bet nusiteikusi kreiptis po 2-3 mėnesių ir aiškintis iš naujo. Maždaug gal darbe būsiu ne toks užsiėmęs… Pats tai joms primygtinai siūlau ieškotis kito žmogaus, kuris padėtų rašyti :)

Tai tiek… Pagrindinė šio įrašo mintis ta, kad nuotraukų nesudedu ne dėl to, jog tinginiauju :)

Read Full Post »

Kitoniškas siaurukas

Nors abu prie jūros, Honkongo ir Makao klimatas pasirodė gerokai žemyniškesnis nei Taivane, o šaltis sausesnis. Nežinau, ar tai turėjo įtakos, kad šiek tiek persišaldžiau. Tikriausiai ne, tiesiog reikėjo daugiau apsirengti…

Sakydamas “šaltis“, turiu omeny 12-13 laipsnių temperatūrą, ne minusą :) Apie tiek buvo vakare, kai vaikščiojom pakrante Honkonge. Dieną iki 16-17 laipsnių sušildavo, kiek geriau.

Pagalvojus apie Honkongą, daug kam tikriausiai iškyla dangoraižių vaizdas. Tai iš tikrųjų labai suspaustas kraštas, bent jau centrinė jo dalis. Toks jausmas, kad kažkas ten gerai suplojo iš šonų ir viskas išstypo – namai remia dangų, gatvės siauros, autobusai dviaukščiai.

Honkongo centre

Einant šaligatviu ar per gatvę reikia saugotis, lengva išeiti į važiuojamąją dalį.

Gatvė Honkonge

Tramvajai irgi siauručiai :)

Tramvajai

Jie likę kaip vienas smagiausių prisiminimų iš apsilankymo 2006-aisiais, tad jau pirmą dieną norėjosi pasivažinėti.

Tramvajai

Įlipus pro duris.

Tramvajaus durys

Honkongo gatvėmis tramvajai kruta daugiau kaip šimtą metų. Maršrutai riboti, greitis lėtas, o važinėtis… vis tiek super :)

Tramvajaus viduje

Tuo pačiu tai viena pigiausių transporto priemonių, fiksuotas nedidelis mokestis nuo nuvažiuoto atstumo nepriklauso.

Honkongas atgyja naktį. Tada viskas pasikeičia ir vietas, matytas dieną, kartais sunku pažinti.

Honkongas naktį

Honkongas naktį

Su nuotraukom kol kas visiška betvarkė, parinkau kažką nei šį, nei tą… Rytoj bandysiu daugiau įkelti :)

Read Full Post »

Kalėdos dviem stiliais

Užtrukęs, bet vis tiek sveikinu – su šv. Kalėdom! Tikiuosi, švenčiat jaukiai ir smagiai… Man šiemet savotiškos kalėdinės atostogos prabėgo pusiau ore, pusiau ant vandens, pusiau po žeme – priklausomai nuo transporto priemonės. Pirmos tokios mobilios.

Kad svečiuosiuosi Honkonge, buvo aišku, bet lankėmės ne tik jame. Sekmadienį vienai dienai keltu nuplaukėm į Makao – buvusią portugalų koloniją, kuri dabar oficialiai yra Kinijos dalis, o realiai visai kitas kraštas. Toks europietiškos Azijos jausmas su daug lėtesniu gyvenimo tempu nei Honkonge.

Pastarajame kalėdinę nuotaiką galima apibūdinti trumpai – “pirk arba mirk“. Pas mus Kūčių vakarą parduotuvės uždaromos anksčiau, o ten priešingai – Kalėdų išvakarėse prekybos centrų darbo laikas pratęstas iki vidurnakčio ir prekyba vyksta pilnu tempu :)

Vakar dvyliktą nakties vaikščiojom netoli viešbučio – gatvėse pilna žmonių. Populiaresnėse vietose vos ne kas kelis šimtus metrų štai tokie dainorėliai, traukiantys kalėdines dainas.

Makao labiausiai garsėja savo kazino, tad tenykštis priesakas atvykėliams – “gali nepirkti… lošk!“. Nesvarbu, Kalėdos ar ne.

Trumputė šviesų šou ištrauka, kurią užfiksavau, kai išėjom iš vieno viešbučio-kazino.

Kazino Makao yra visai tokie “kaip per filmus rodo“. Plotai milžiniški… Pvz., video matomas “The Venetian Macao“ talpina 800 lošimo stalų ir 3400 lošimo automatų. Pastaruosius truputį išbandžiau, bet daug nepralošiau :)

Read Full Post »

Pradėsiu neįdomiąja dalimi… Dar tą patį sekmadienio vėlų vakarą susirado doktorantė ir paprašė kuo skubiau tęsti jos ankstesnio straipsnio taisymus. Išsiderėjau, kad bent pirmadienį vakare darysiu, nes dieną dirbu.

“Straipsnis“ paskutiniu metu tapo vos ne keiksmažodžiu, kuriam reikia atidavinėti jau ne tik savaitgalius, bet ir darbo dienų vakarus. Darbo ten bent pusei metų į priekį – to straipsnio, dėl kurio pagalbos prašė, net rašyti nepradėjom, iki šiol tyrimo duomenų tvarkymo stadija.

Antradienį vakare vyko eilinis darbų aptarimas, per kurį šios papildomos veiklos… atsisakiau. Pažadėjau užbaigti tvarkyti duomenis, bet rašymo nepradėsiu. Nepatogu, pradinis pažadas buvo padaryti viską, tik tuo metu neįsivaizdavau, ką ta “pagalba“ reiškia ir kiek tam reikės skirti laiko bei jėgų. Atlygis iki šiol neaiškus… Pagrindinė priežastis apsiimti, o paskui stabdis atsisakyti buvo tai, kad prašė magistrinio darbo vadovas, bet į pabaigą jau ir tas faktas pasidarė nebe toks svarbus :)

Tokie buvo šios savaitės pradžios įvykiai, o dabar daugiau galvoju apie tai, kas vyks jai baigiantis. Kur sutiksiu Kalėdas? Ten, kur kalėdinės dvasios kiek daugiau nei Taivane – Honkonge :) Skrisim šeštadienį ryte, grįšim antradienį vakare – važiuosiu su Chun. Tuo pačiu metu Honkonge bus du jo draugai “choriečiai“, turbūt susitiksim.

Idėja važiuoti kilo tada, kai Chun pasakė, jog turi prikaupęs “mylių“. Honkongo atveju jų užteko išmainyti į bilietus dviem žmonėms. Mainymo procesas vyko ilgai, su trukdžiais, jau atrodė, kad nieko nebus, kai neseniai paaiškėjo – bilietai yra! Ne visai nemokamai, reikia padengti nemažus oro uostų mokesčius, bet vis tiek daug pigiau nei skristi pilna kaina.

Programos dar neturim, turbūt daug ką ekspromtu darysime. Užtat literatūra jau apsirūpinome – vieną knygą man paskolino darbe, kitą Chun gavo iš kursioko :)

Knygos apie Honkongą

Savo užsienietiškų pinigų kapšelyje susikrapščiau Honkongo dolerius – daugiau nei šešerius metus jie laukė sugrįžimo į savo kraštą :)

Honkongo pinigai

Universitete teko prašytis ne dviejų, o trijų laisvų dienų. Pasirodo, į šį šeštadienį perkelta viena Naujųjų Metų savaitės darbo diena. Už tokius laisvadienius nieko nemoka… Bet nieko, kad nieko – vis tiek noriu važiuoti :)

Read Full Post »

Kuo užaugęs būsi?

Šį savaitgalį vėl reikėjo skirti nemažai laiko doktorantės straipsniui. Nebėgau maratone, kuris buvo numatytas šiandien 6 val. ryto, bet po pietų vis tiek labai norėjosi kur nors išeiti. Pradinis sumanynas buvo į pelkes, bet iki jų taip ir nenuėjau :)

Nuvažiavau į Luzhou rajoną, paskutinę metro linijos stotį. Kiek buvau skaitęs ir žiūrėjęs žemėlapyje, toliau paėjus ten turėtų būti “parkai“, kartais dar įvardijami “pelkėmis“. Kas ten per “parkpelkės“, taip ir nepamačiau, nes buvau alkanas, pasukau labiau į miesto pusę pavalgyti, ten ir likau.

Luzhou rajone lankiausi pirmą kartą. Jis toli nuo centro, vietomis labiau primena provinciją negu miestą. Ten yra daugiau kaip prieš 200 metų statyta Li šeimos rezidencija. Dabar, galima sakyti, muziejus, kuriame demonstruojami seni rakandai, pristatoma šeimos istorija.

Dėmesį labiau patraukė ne ekspozicija, o mažyliai, patys besirenkantys savo ateitį. Yra ir pas mus toks žaidimas, kai prieš dar visai mažą vaiką padeda kelis daiktus ir žiūri, ką pasirinks – knygą, pinigus ar kt. Vadinasi, į tai ir bus linkęs.

Taivane ši tradicija, pasirodo, gali būti įgyvendinama ganėtinai oficialiai. Kaip sakė Chun, nebūtinai – kartais sužaidžia šeimoje ir tiek. Šiandien matyta buvo labiau prie oficialių. Veiksmas vyko dviejose patalpose, šeimos ėjo viena po kitos.

Štai tas atsakingas pasirinkimo momentas.

Mažylis renkasi

Yra vedėja, diriguojanti visam veiksmui, kita pagalbininkė filmuoja, kažkas padeda nufotografuoti. Žodžiu, personalo netrūksta…

Kita ceremonijos dalis – abu tėvai kartu iškelia vaiką.

Kelia mažylį

Kelia mažylį

Po to vaiką pastato ant tokių padėkliukų. Mačiau, panašius nešėsi, ant jų buvo pavaizduotos mažos pėdutės, bet nežinau, ar lygiai tokius pat naudoja ir per ceremoniją.

Mažylis pastatomas

Galiausiai tėvai susako palinkėjimus savo atžalai, viskas įrašinėjama.

Sako palinkėjimus

Kadangi dalyviai turėjo numerius, tai aišku, kad jų šiandien dalyvavo bent trisdešimt. Gal visai neblogas verslas, o ir šeimoms smagus prisiminimas :)

Read Full Post »

Older Posts »