Papildymas

Vakar nespėjau visų nuotraukų sudėti, tad tęsiu šiandien. Vaizdus galima padalinti į valgomąją dalį ir sekusiąją po to.

Taigi pirmiausiai – korėjietiška puota. Užsisakėm vos ne visų pagrindinių korėjietiškų patiekalų, kokius siūlo Taivane.

Buvo skanu ir galbūt netgi autentiška. Restorano šeimininkė – korėjietė, o prie aplinkinių stalų sėdėjo kelios korėjiečių grupės. Jie, tikėkimės, bet kur neitų savo valgių valgyti :)

Kalbant apie šventyklą, ji ant kalno, toliau nuo pagrindinių rajonų, reikia specialiai važiuoti. Ir visgi vėlų pirmadienio vakarą žmonių ten netrūko… Nesumažėjo jų net po vienuolikos, kai pajudėjom atgal.

Tai, kad lankėmės ten naktį, patiko. Atrodo, “kitokia“ atmosfera, paslaptingiau :)

Specialūs apeigų rinkiniai, kokius galima įgyti. Šie irgi susiję su Turto dievu, tinkami siekiant finansinės sėkmės.

Tiek trumpai… Vakar nelabai išsimiegojau, šiandien nenoriu susivėlinti. Rytoj kinų Naujųjų metų proga vakarienės kviečia doktorantė, kuriai straipsnį rašiau. Vakarieniauti nieko prieš, tik bijau, kad įkalbinės toliau tęsti darbus :)

Reklama

Read Full Post »

Sėkmingai verslo pradžiai

Pirmadienis, paprastai ne pati įdomiausia savaitės diena, šį kartą praėjo nepaprastai įdomiai. Buvę kolegos – darbo vadovas, Mei, Viviya, Peiwen – įkūrė savo įmonę. Dar tik pati pradžia, gerai net nežinau, kuo užsiims… Turėtų organizuoti kursus, panašius į buvusius aname darbe.

Pusiau įmonės įkūrimo, pusiau “naujamečio vakarėlio“ proga, šiandien įvyko nedidelis susibūrimas. Keturiese (nedalyvavo darbo vadovas) valgėm korėjietiškam restorane, o paskui – apie dešimtą vakaro – nuvažiavom į visą parą veikiančią šventyklą. Ten Mei, Viviya ir Peiwen atliko apeigas, kad verslas vystytųsi.

Toje šventykloje buvau praeitais metais, reikia gerokai pakopti į viršų. Gal vietą primins šis Žemės dievo atvaizdas, tik anąkart buvo diena :)

Šventykloje Viviya sustatė iš anksto paruoštus Turto dievus. Už jų – maistas, įprasta apeigų dalis.

Statulėlės traukė akį, kas nors vis stabteldavo pasižiūrėti… Man net prisakė saugoti, kad nepaimtų :) Tuo metu ekskolegių trijulė su smilkalais meldėsi šventykloje.

Po visko gavau vieną iš šios septyniukės :) Leisdamiesi nuo kalno dar išbandėm laimę trindami loterijos bilietus. Tai buvo jau paskutinė vakaro programos dalis, po kurios parvežė namo… Dabar jau tik miego noriu :)

Read Full Post »

Antipelėsinis frontas

Jau ne už kalnų kinų Naujieji, kurie pagal taivanietiškus papročius pasitinkami išblizgintuose namuose. Įprastomis aplinkybėmis buto tvarkymas nėra mėgstamiausias užsiėmimas nei man, nei Chun, tad švaros atžvilgiu esame pasiekę gan apverktiną stadiją. Kartais dar svečiai priverčia susitvarkyti, o kadangi jų seniai nebuvo…

Skausmingą tvarkymosi procesą nusprendėm pradėti kiek anksčiau, kad paskui būtų lengviau. Šiandien niekur nebuvau išėjęs, bet užtat vaikštau švaresnėmis grindimis :)

Vakar įvyko nedidelis lietuvių sutikimas, kurio metu išlydėjom Povilą – baigė studijas, grįžta į Lietuvą. Vakaras praėjo smagiai… Valgėm skanias picas ir gėrėm gero alaus.

Po to nuėjau į “Carrefour“ ir nusipirkau priemonę kovai su drėgme. Tiesa, mažo kalibro – ne elektrinį prietaisą, o drėgmę sugeriančius maišelius. Juos sudėjau į atskirus spintelės skyrelius savo kambaryje.

Toje spintelėje jau spėjo supelyti akinių dėklas, fotoaparato futliaras, senojo telefono pakroviklio laidas… Žiūrėsim, ar tie maišeliai nors kiek efektyvūs. Japoniški :)

Pelyja ir drabužiai: džinsai, kostiumas, striukė… Jie net ne viduje sukabinti, o atvirai, nes spintos nėra. Bute, kur gyvenau pirmuosius dvejus metus, tokios problemos nebuvo, sausesnė vietovė. Lietui lyjant išdžiūstantys džinsai dabar man skamba kaip iš fantastikos srities :) Jei lis, čia išskalbti rūbai ir po savaitės nebus sausi.

Vasarą būna geriau, o žiemą pelėsiai visai suįžūlėja…

Read Full Post »

Šokas vaistinėje

Turiu nusižiūrėjęs vienus vaistus nuo skrandžio. Padeda užvalgius kažko ne taip ir pan., blogumas greičiau praeina.

Visuomet pirkdavau Lietuvoje, o kažkada net prašiau, kad atsiųstų. Kadangi galiojimas į pabaigą, šiandien ėjau vaistinėn aiškintis, kokia su jais situacija vietinėje rinkoje.

Dabar apie kainą, čia labiausiai šokiruojanti dalis :) Grįžęs pažiūrėjau, kiek jie kainuoja internetinėse vaistinėse Lietuvoje. Pigiausias variantas – 32 Lt. Kiek kainuoja Taivane? 2,7 Lt! Tie patys vaistai, toks pat kiekis…Ne tai, kad veiklioji medžiaga ta pati, tik kita firma gamina kitu pavadinimu.

Kur buvo mano protas anksčiau nepasidomėti :) Toks vaizdas, kad su vaistų kainom kažkas negerai arba Lietuvoje, arba Taivane :)

Būkit sveiki! Jei ką, dabar aš galiu pradėti siuntinėti į Lietuvą – bus pigiau net su pašto išlaidom :)

Read Full Post »

Saldūs prisiminimai

Liko skaniausia Makao įspūdžių dalis… Pagalvojus apie tenykštį maistą, prieš akis pirmiausiai iškyla popiečio saldumynai, gerokai nustelbiantys tiek pietus, tiek vakarienę.

Pietavom mūsų vietinio gido parinktame viešbutyje. Buvo skanu ir net vietinės virtuvės motyvų buvo, bet apskritai didelio įspūdžio nepaliko. Visgi viešbučių virtuvės skonį kartais taip suniveliuoja, kad jis pasidaro “tarptautinis“ ir labiau primena kitus viešbučius, o ne tą vietovę.

Tikrasis Makao skonis laukė turistinėje gatvėje, kur degustacijos prasidėjo vos įžengus. Šie sausainiai atrodė labai paprastai, iš pradžių net norėjau praeiti. Bet užteko vieno kąsnio, kad po to vakare jų visą dėžę nusipirkčiau :) Su migdolais… Na, vieni skaniausių gyvenime valgytų sausainių :)

Vietinis draugas vedžiojo mus nuo vienos parduotuvės prie kitos, o mes tik bandėm spėti valgyti visas jo rekomendacijas.

Vidurinėje lentynoje esantis pyragas turėjo dvi “versijas“ – minkštą ir kietą. Į rankas įdavė tiek vieną, tiek kitą.

“Pastel de nata“ – portugališkas palikimas. Jei ką ir galima praleisti neparagavus, tai tik ne šiuos pyragėlius…

Mmm…

Trapūs šiaudeliai.

Gaivi skaidri želė.

Bandelė su kiaulienos kepsniu – garsus vietinis užkandis. Man jau netilpo užsisaldinus :)

Vakarienė patiko labiau negu pietūs, valgėm portugališkame restorane. Pirmoje nuotraukoje kairėje – balandis. Nežinau, eilinis ar kokios ypatingesnės rūšies… Nelauktai pasirodė skanu, paprastai egzotiškesni mėsiniai patiekalai ypatingai netraukia.

Apibendrinant… Kokį įspūdį padarė Makao, tai padarė – desertų kraštas :)

Read Full Post »

“De-žavusis“ Makao

Prieš galvojant apie naujas keliones, reikia baigti pasakoti apie buvusias. Dar ne viską atraportavęs apie Makao :)

Jei ir buvo tokia galimybė – nuskristi sraigtasparniu – mes ja nepasinaudojom.

Vietoj to plaukėm štai šiuo keltu. Įprastai užtrunka valandą, bet į priekį kažkodėl plaukėm ilgiau, o grįžtant ir valandos netruko.

Prieplaukos vaizdas pajudėjus iš Honkongo.

Atvykus pasitiko Chun “bendrachoriečio“ kursiokas – “makaojietis“ :) Ir nuvežė mus į Taipa – rajoną saloje, ne žemyninėje dalyje.

Pirmieji kreivi Makao vaizdai pro mašinos langą.

Šis bokštas – turbūt vienintelis Makao statinys, kurį buvau girdėjęs prieš atvykdamas.

Salą su žemynine dalimi jungia keli tiltai, susisiekimas patogus.

Daugiabučiai – kaip ir visur. Blizgančių kazino neprimena :)

Judam link senesnių rajonų, namai gražėja…

Turistinė gatvė, kurioje kirtom vienas už kitą gardesnius desertus. Apie juos bus atskira kalba :)

Makao – buvusi Portugalijos kolonija. Kai kurie ženklai greitai sugrąžino šešerių metų senumo viešnagės Lisabonoje prisiminimus. Pvz., šis gaidelis. Jį daug kur teko matyti Portugalijoje.

Taip pat plytelės su baltos ir mėlynos spalvų motyvais. Gatvės pavadinimas… Portugalų kalba Makao yra valstybinė greta kinų.

Paeuropietinta architektūra.

O šventykla – tarsi priminimas, jog esam netoli Kinijos.

Vėliau ir Honkonge matyti tokio tipo smilkalai. Patiko, nes Taivane neregėti.

Socialinė reklama, aktuali šiltųjų kraštų gyventojams – paruošto maisto kambario temperatūroje nelaikyti ilgiau negu dvi valandas.

Viename iš kazino yra rodomas brangiausiai pasaulyje kainavęs šou – “Šokančio vandens namai“. Jo pastatymas atsiėjo 250 mln. JAV dolerių. Chun stipriai agitavo eiti žiūrėti, o aš buvau nusiteikęs atsargiai, kol nežinojau bilietų kainos.

Pasirodė, kad bilietai ne tokie brangūs, jog negalėtume sau leisti, bet jų tos dienoms pasirodymams nebebuvo. Tada jau ir man pasidarė šiek tiek gaila, kad nepamatysim :)

Išvyka į Makao turėjo tik vieną trūkumą – labai trumpa. Sugrįžti norėtųsi ne į kazino, o į mažas gatveles, kurių mažai tepamatėm.

Senoji miesto dalis – toks jaukus kultūrinis mišinys, kur jautiesi lyg Europoje, bet tuo pačiu nenutolęs nuo Azijos.

Read Full Post »

Pavasariniai vėjai

Stebinančiai gražus savaitgalis tęsėsi ir šiandien, tad nieko kito neliko, kaip vėl kur nors susiruošti… Ėjau žiūrėti seniausios Taipėjuje gyvenamosios rezidencijos, statytos prieš daugiau kaip 200 metų. Dabar ten jau niekas negyvena, skirta tik apžiūrai.

Kelias vedė per parką, kur viskas taip žydėjo ir kvepėjo, jog nevalingai pakvipo ir pavasariu…

Bijau, kad pavasarinis įspūdis apgaulingas… Kaip sako, pavasaris ateina su kinų Naujaisiais metais, kurie šiemet tik vasario 10 d.

Kaip ten bebūtų – net jei žiema ir netruks sugrįžti – pasikrauti saulės bei šilumos šias porą dieną buvo visai neblogai :)

Read Full Post »