Žygis virtualiai

Šiandien į Caoling taką galima sugrįžti su daugiau nuotraukų, pasekti vakarykšte trasa ne žliaugiant prakaitui, o komfortabiliomis namų sąlygomis :)

Iš pradžių nemažą atkarpą sudarė “paprastas“ kelias, ne istorinis. Ten praėjom nuošalų palaikį namą.

Mus pasitiko ne žmonės, o aštuoni maži snukučiai – bestovint išlįsdavo vis nauji, gal net ne visus suskaičiavom.

Šis “vandens parkas“ reiškė, jog pasiekėm istorinę dalį ir toliau žygiuosim protėvių takais.

Gyvenimiška išmintis tualete – “kultivuokite humoro jausmą ir atsipalaiduokite“. Negali pykt, kad būtų neteisinga…

Vaizdai pakeliui.

Agurkai ar ne? Buvo trumpa diskusija šiuo klausimu :)

“Dvesiančio arklio“ tiltas. Sakoma, jog kažkada keliavo pirklių grupė, jie buvo tokie išvargę, kad kai kurie arkliai net nesugebėjo pereiti šio tilto, nukrisdami į upelį. Taip ir atsirado toks pavadinimas.

Ne ruduo, o geltonų lapų – pilna.

Atkaklus vikšriukas, akimirkai tapęs tiltu.

Įrašas, padarytas 1867 m. norint nuraminti piktąsias dvasias. Sukeldamas paniką, tirštas rūkas toje vietoje buvo apgaubęs tuometinio Taivano valdytojo palydą.

Taivanietiškos džiunglės.

Aida šioje nuotraukoje atrodo kaip archeologė :)

Kai priėjom, net neįtarėm, jog pakilę išvysim vandenyną. Tik debesys stebino :)

Baltumas ranka pasiekiamas.

Atėjom iš tos pusės. Matosi, jog toliau giedra… Einant per kelias minutes dingo saulė, pakilo vėjas, apgaubė debesys, pasidarė vėsu. Įstabi vieta…

Tuo pačiu sužinojom, jog į tą pusę yra gražus slėnis. Iki jo – dar 4,5 km. Liko kaip idėja kitai išvykai, o mes patraukėm pagal iš anksto numatytą maršrutą į Dali miestelį.

Ir ko gi čia atsigėrus…

Aparatas pasitaikė dosnus… Aida monetą įmetė tik vieną, o pieniškos arbatos pakelius atseikėjo penkis :)

Aplink sukiojosi pavargęs, viena letena sunkiai priminantis šuo. Mūsų duoto sausainio neėdė, vandens iš kito žygeivio delno nelakė… Kuo daugiau jam padėti, nežinojom.

Kelių aukštų šventykla ant vandenyno kranto. Siaurame žemės ruože tarp jos ir vandens dar išsitenka greitkelis bei geležinkelio bėgiai.

Štai ir viskas… Dabar klausimas – kur toliau? :)

Read Full Post »

37 °C, 9 km

Tokie šios dienos svarbiausi skaičiai… Atskirai paėmus dar būtų nieko, o kartu sudėjus efektas padvigubėja :)

Pastaruoju metu Taipėjuje laikosi 37 laipsniai be kelių dešimtųjų. Kažkurią dieną gal jau net ir tas likutis buvo įveiktas…

Atėjus savaitgaliui, su Laura ir Aida nusprendėm pasidžiaugti šiluma, pereidami Caoling istoriniu taku. Važiavom iki Fulong miestelio, kur neseniai apžiūrinėjau smėlio skulptūras, o paskui žygiavom apie devynis kilometrus pėsčiomis.

Takas istoriniu vadinamas dėl to, kad jam daugiau kaip du šimtai metų. Kažkada tai buvo pagrindinė trasa tarp Taipėjaus ir Yilan miestų. Išlikusi atkarpa dabar pritaikyta žygeiviams, yra puiki vienos dienos pramoga.

Takas eina ir palei upelius, ir per kalnus, kai kur atviras, kai kur pavėsį teikia miškas. Praėjom labai smagiai – iki pat Dali miestelio, kur vėl sėdom į traukinį ir grįžom į Taipėjų. Buvo krizinių momentų, kai atrodė, jog laiptai tęsiasi amžinybę, o karštis negailestingas, bet viską įveikėm :)

Ten labai daug drugelių… Būtų tikras rojus jų stebėtojams. Lydėjo visą kelią įvairiausių spalvų ir formų, tik labai nekantrūs. Padoriau teužfiksavau vieną.

Kai atėjom į vieną paviljoną slėnyje tarp dviejų kalnų, sakėm, jog vaizdas atperka visus vargus. Matėsi vandenynas, bet didžiausią įspūdį darė skriejantys debesys. Truputį pafilmavau…

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai rūkas, bet jis ne statiškas. Debesys buvo tokie greiti, kad žiūrint iš apačios atrodytų, jog kažkur viršuje yra geizeris, iš kurio veržiasi garai. Nuotraukos to visai neperteikia, o ir filmuotas vaizdas tik iš dalies… Kai vienas debesiukas išdygo prieš akis ir perėjo tiesiai per galvą, truputį net loštelėjau atgal :)

Tiek trumpai… Vakare nuovargis visgi jaučiasi :)

Read Full Post »

Jus apkabina Mumu

Vakare užsisėdėjau “YouTube“ – prisižiūrėjau visko nuo slaptos kameros juokelių iki… Mumu. Apie pastarąjį neseniai kalba išėjo vėlgi darbe su vienu studentu. Mumu yra taivaniečių sugalvotas geraširdis padarėlis. Jis gyvena saloje bei mėgsta visus apkabinti, tad ir filmukai vadinasi “MuMuHug“.

Pirmą kartą jį pamačiau autobusų ekranuose, vos atvykęs į Taivaną. Kiek suprantu, nėra čia ypatingos “mumumanijos“, Chun jo iš viso nežinojo, bet parduotuvėse būna jo žaislų, vaikiškuose žurnaluose – aprašytų nuotykių, o “YouTube“ galima pažiūrėti visą filmukų kolekciją.

Kadangi herojai nekalba, istorijos tinkamos visapasaulinei auditorijai. Kas žino, gal patiks mažiams ir Lietuvoje :)

Štai viena serija apie tai, kas pastatys aukštesnį bokštą iš kriauklelių.

Grynas teletabis tas Mumu :)

Read Full Post »

Trečias nereikalingas

Taipėjaus autobusų stotelės daug kur pažymėtos viena reklama. Ji tokia neišvaizdi ir dažnai matoma, kad į ją visai nekreipiau dėmesio, pradėjo atrodyti vos ne stotelių dizaino dalis.

Tik visai neseniai sužinojau, ką ten reklamuoja…

Darbe užsiminė apie firmas, kurios teikia seklių paslaugas. Sako, jų reklamų daug kur yra, tikriausiai matei. Kadangi su stotelėm nesusiejau, iš pradžių dar bandžiau įrodyti, jog nematęs.

Didesnius rašmenis sunku beįsivaizduoti – čia pagrindinė stotelė prie namų :)

Šias firmas galima vadinti tyrimų biurais. Pasirodo, jos Taivane labai populiarios. Jeigu gali tiek reklamuotis, paklausa, matyt, iš tiesų yra.

Toje pačioje namų stotelėje pateiktas gana išsamus firmos pristatymas. Štai kokia jos struktūra, penkių rūšių paslaugos.

Vedybų skyrius tikrina informaciją apie būsimą kliento sutuoktinį (“bijote ne už to ištekėti? ne tą vesti?“), Verslo skyrius pataria į ką investuoti, Užsienio skyrius užsiima veikla, peržengiančia Taivano ribas. Pats pikantiškiausias, o gal net ir daugiausiai klientų sulaukiantis – Įrodymų apie sutuoktinio neištikimybę rinkimo skyrius.

Aprašyme paminėta, kad būtent su šia paslauga daugumai asocijuojasi panašių įmonių veikla. Galiausiai – Įvairių problemų sprendimo skyrius. Daro tai, kas nepriklauso kitiems – teisinė pagalba, skolų išieškojimas, smurto šeimoje atvejų tyrimas ir pan.

Įmonė turi 28 metų veiklos patirtį, pirmoji iš savo srities Taivane gavo kokybės sertifikatą “ISO 9001“, įvairių asociacijų narė, klientų įvertinimo už puikias paslaugas prizo laimėtoja… Ką čia bepridurti.

Vos už kelių šimtų metrų kita stotelė jau užvaldyta konkurentų. Gal jie mažiau turi kuo pasigirti, tai akivaizdžiau parodo, ką daro – gaudo už pakarpos nelaimėlius bekelnius :)

Read Full Post »

Žodžiai nelabieji

Pasikaupė visokių lingvistinių nesąmonių… Jomis šiandien ir pasidalinsiu :)

Restoranas, kurio pavadinimą kiekvieną kartą nevalingai norisi skaityti “Santuoka“.

Pakeliui į darbą yra stotelė “Sifa naujasis kaimas“. Man ji primena mokyklos laikus, nors šiame kaime žaidimo su mėtoma kempine turbūt niekas nežaidžia :)

Žinant, kad angliškai “ee“ reikia skaityti kaip “y“, pavadinimas “TreeDa“ gėrimų parduotuvei Lietuvoje netiktų.

Ištikus bėdai, beliktų tikėtis, jog autobuso į “Šikaną“ ilgai laukti nereikės.

Nepaliekant tualetinės temos… Dar vienas japoniškas restoranas.

Na, bet ne viskas taip baisu… Yra parduotuvė “Vika“, pavadinta tarsi kelerius metus Taipėjuje gyvenusios Viktorijos garbei.

Problemų su anglų kalba taivaniečiai turi nemažai ir visgi čia ne taip dažnai tenka pamatyti ką nors linksmo neteisingo angliškai.

“Modeliavimo saronas“ vietoj “salono“ – nejuokinga…

Čia, matosi, stengtasi labiau. Trijų žodžių iš penkių hieroglifų instrukcijos vertimas prekybos centre – “prašom suvynioti jūsų krepšį ir siųsti ir padėti daiktą spintelė“.

Šiame darbe mano vardas patyrė visokių metamorfozių. Kažkada seniai Juliana išrado trumpinį “Kes“, kuris vėliau labai pasiteisino kaip alternatyva taivaniečiams vadinti mane ne kinišku vardu. Paprastai niekam nekyla jokių sunkumų jį ištarti, bet šiame universitete doktorantui tapau “Keis“, buvusiai kolegei – “Kys“, o profesoriui – “Kest“.

Paskui įvairiom progom aiškiai tardamas bandydavau pakartoti – gal atkreips dėmesį. Sumaniausias pasirodė profesorius, jis iš tiesų perėjo prie “Kes“, o kitais atvejais tiesiog reaguoju į visus trumpus darinius, prasidedančius “k“, besibaigiančius “s“ ir su kokiais nors balsiais viduryje :)

Pabaigai – keli naujadarai iš serijos “katuotas batinas“ ar “sargi makalai“. Gal nuolatinis užsienio kalbų naudojimas turi įtakos, kad žodžiai pradėjo maišytis tokiu principu. Dauguma greitai pasimiršta, prisimenu tik keletą.

Apie pravažiuojantį motorolerį pagalvojau – “greitina didį“. Rašydamas apie naujametę vakarienę – “Taivanėlis vakarietiškai“. O praeitą mėnesį, prieš važiuodamas į Manilą susitikti su Pauliumi, beveik parašiau – “pursiokas kaulius“.

Read Full Post »