Du tūkstančiai kibučių

Užėjus intensyvesniam periodui darbe, atsiminiau, kaip visai neseniai kelias dienas “puzlį“ dėliojom. Kodėl jį kolega nusprendė atsinešti į universitetą, tiesą pasakius, iki galo taip ir nesupratau :)

Bet kai jau buvo atneštas, darbo ėmėsi ir kolega, ir studentai magistrantai. Iš pradžių santūriai žiūrėjau į šį reikalą, o paskui ir pats prisijungiau… Dėliojimo procesas vyko ant didžiojo stalo, tikintis, kad nebūsime užklupti.

Profesorius iš tiesų sugebėjo nepasirodyti porą dienų, nors galų gale vis tiek atėjo, kol “puzlis“ dar buvo nebaigtas. Kolega pasakė, kad jis vienas užsiima, nes kitaip visi būtume gavę pylos, o labiausiai turbūt – studentai. Profesorius kreivai žiūri į bet kokias jų veiklas, nesusijusias su mokslais.

Kadangi tuo metu jau buvo nedaug likę, dėlionę greitai užbaigėm, įkalčius panaikinom ir kabinete vėl įsivyravo darbinė nuotaika. O gaila… Dėlioti buvo smagu, į pabaigą azartas ėmė vis labiau :)

Du tūkstančiai dalelių (specialus lietuvškas žodis, pasirodo, yra kibučiai!) savo vietose – ne pati naudingiausia, bet ir ne lengviausia užduotis, atlikta šiame darbe :)

Read Full Post »

Architektūra + biologija

Turiu darbinį straipsnį, kurį reikia skubiai suredaguoti. Su ta mintim, kad prisėsiu prie jo savaitgalį, šiandien norėjau užsiimti veikla, neatimančia visos dienos – nuėjau į parodą. Ir vis tiek viskas baigėsi taip, kad straipsniui laiko neliko…

Paroda, kurioje buvau, kiek neįprasta – apie šiuolaikinės japonų architektūros kryptį, vadinamą metabolizmu. Ėjau ne dėl to, kad žinojau, jog bus kažkas įdomaus, o kad nieko apie tai nežinojau ir dėl to buvo įdomu :)

Metabolizmas, kaip rašo Vikipedija, yra gyvybės pagrindas. Jis įgalina ląsteles augti, judėti, reaguoti į aplinką. Panašios minties pastatų atžvilgiu laikėsi keli japonų architektai, 1960 m. paskelbę savotišką metabolizmo manifestą. Pasak jų, miestai ir architektūra turėtų būti tarsi gyvi organizmai, kurie keičiasi reaguodami į aplinką.

Dėl savo mastų ir fantastiškumo (ant vandens įsikūrę miestai ir pan.) daug metabolizmo šalininkų idėjų bei vizijų liko tik teoriniais pasiūlymais, kurie galbūt bus įgyvendinti ateityje. Miestas ore – vienas iš pavyzdžių, kaip metabolistai įsivaizduoja suprojektuotus pastatus.

Praktiškai įgyvendinti projektai mažesni, bet matyti, kad remiasi panašiomis idėjomis. Vienas ir kitas – pora pastatų Tokijuje. Metabolizmo krypties architektams svarbu neužbaigtos struktūros, kurias vėliau galima koreguoti, plėsti. Taip pat patinka iš anksto pagaminamos ir vėliau tik sudėliojamos kapsulės – antrajį pastatą sukomplektavo per 30 dienų.

Parodoje nebuvo galima fotografuoti, tad vaizdai tik iš jos prieigų. Net kasa – laikinas metabolizmo krypties įkvėptas statinys :)

Čia ne parodos dalis, bet kadangi patiko, tai irgi nufotografavau :)

Read Full Post »

Vėl tas žodis

Nors buvo girdėtas anksčiau, ką jis tiksliai reiškia, išsiaiškinau tik praeitą rugsėjį vienos išvykos metu… Net ir po to jis nenustojo savotiško žavesio bei egzotikos. Tas žodis – mangrovė :)

Šiandien Kristina pasiūlė nuvažiuoti į vietą, kur su šiuo gamtos reiškiniu susipažintume išsamiai ir iš arti. Mangrovė – tai vandenynų ir jūrų pakrantėse augantys medžiai bei krūmai. Per potvynius jie užliejami, o kitu metu primena tiesiog pelkėtą mišką su daug dumblo.

Šiandien matėm paplitimo pasaulyje žemėlapį – Europoje mangrovių nėra, jos būdingos tropiniams ir subtropiniams regionams.

Vėlai susiruošiau rašyti, nespėjau sutvarkyti nuotraukų, tad įdėsiu tik porą.

Bet kadangi žodis vis dar patinka, nebus gaila prie šios temos sugrįžti :)

Read Full Post »

Sojos pieno valdovai

Ši darbo savaitė užimta, vėl nieko neparašiau… Vieną vakarą vėlai grįžau ne dėl darbinių reikalų, o dėl to, kad su Kristina ir Laura ėjom ragauti vos ne garsiausio sojos pieno Taipėjuje ir aplink – “Pasaulio sojos pieno magnato“ produkcijos. Galima versti ir “karaliaus“, bet toks jų pačių pasirinkimas :)

Užeiga yra Yonghe rajone, kurio pavadinimas beveik tapęs sojos pieno sinonimu. Atidaryta prieš keliasdešimt metų, daug apie ją teko girdėti, bet niekada taip ir nebuvau susiruošęs nuvažiuoti.

Užkandžių pasiūla bei išvaizda panaši į daugelį kitų naktipietinių-pusrytinių vietų. Skirtumas tik tas, kad dirba visą parą.

Užsisakiau tradiciškai mėgstamiausio varianto – šilto ir nesaldinto. Dar gali patiekti šaltą arba karštą, taip pat su cukrumi, druska ar kiaušiniu.

Nekantraudami paragavom ir… skonis iš tiesų kitoks. Sodresnis, gal net pačios pupelės ryškiau jaučiasi. Be to, maistingas, skrandį toks puodelis neblogai užpildo.

Sojos pieno karaliukas :)

Personalas pasirodė malonus ir draugiškas… Čia daro į koldūnus panašius virtinius, tik juos ne verda, o garina.

Įvairūs kepinukai, tipiški taivanietiški užkandžiai. Kepėjo privalumas – kad gali dirbti atsisėdęs :)

Prieš važiuodamas, darbe išgirdau apie dar dvi vietas Taipėjuje, kur sojos pienas “pats pats“… Kadangi šis gėrimas patinka, skamba intriguojančiai :)

Read Full Post »

Kristina, kuri gyvena ant stogo

Šiandien buvau susitikęs su Kristina. Neilgam, po pietų ji turėjo reikalų… Tai ankstyvą popietę šiek tiek pasivaikščiojom ir dar pavalgyt spėjom.

Ėjom į Hakka etninės grupės parką, esantį patogioje vietoje, pačiame centre, tik dar nebaigtą įrengti. Taip išėjo, kad daugiau pafotografavau apylinkes, ne patį parką. Tik paskutinė nuotruka iš jo…

Tuo pačiu Kristina parodė būstą, kurį laikinai nuomoja viešnagės Taivane metu. Jis įdomus… Ant namo stogo pastatyta tokia pusiau stiklinė būdelė, kurioje telpa trys kambariai su visais patogumais. Ji net nerakinama, spyna yra tik duryse vedančiose į stogą, tad pastarasis – irgi privačios Kristinos valdos.

Čia vaizdai, kokie nuo ten atsiveria. Visai neblogi :)

Viskas būtų nieko, tik per taifūną, sakė, buvo baisu… Atrodė, kad nuneš tą stiklinį namelį :)

Read Full Post »