Pasiskirstymas darbais

Neatsiejama įspūdžių iš Mianmaro dalis – lauko prekyba. Nereikia net turgaus, prekiauja vos ne visur gatvėje… Belieka tik eiti ir dairytis, o dairantis – neįlipti į kokią žuvį ar neužkliūti už vaisių rietuvės.

Taigi šiandien – prekybinis fotoreportažas :)

Neįprastai mažos “Budos galvos“.

Ruošia “betelio riešutus“, kurių kramtymas ten paplitęs dar labiau nei Taivane. Pakramtę išspjauna raudonas seiles, o paskui šypsosi panašios spalvos dantimis :)

Kultūringas ir gražus dengtas turgus. Ten verta medžiagų bei drabužių pažiūrėti.

Dauguma prekiaujančių yra moterys… O ką daro vyrai tuo metu?

Jeigu tarp prekiaujančių dar yra vyrų, tai žaidžiančių moterų neteko matyti :)

Read Full Post »

Karalystė, vardu Shwedagon

Vakar buvo Konfucijaus gimtadienis. Taivane ta proga minima Mokytojo diena, tad profesorius sukvietė esamus ir buvusius studentus pašvęsti.

Nelabai norėjau eiti, nes nusimatė karaokė, bet kadangi profesorius manęs nevertė dainuoti, galima sakyti, kad vakaras praėjo laimingai :)

Šiandien laisvesnė diena, galima vėl grįžti į Rangūną, o konkrečiai – į jau minėtą Shwedagon pagodą. Kaip rašo, ji yra svarbiausia religinė vieta Mianmare. Įtariu, ji visiems padaro įspūdį, ir aš – ne išimtis :)

Po šiais gražiais stogais dar ne šventykla, o tik prekybininkų galerija, žyminti kelią į pagodą.

Iš viso yra keturi tokie įėjimai – po vieną kiekvienai pasaulio šaliai.

Pagrindinis komplekso statinys – ši žvilganti stupa.

Aplink ją – tarsi šventyklų miestelis, kuriame drąsiai galima žioplinėti bent pusę dienos.

Pluoštas nuotraukų, darytų visame komplekse. Perspėju, bus daug Budų :)

Popietinis išgriuvimas.

Nemiegantys į telefonus įnikę…

…arba užkandžiauja.

Kas čia per nematytas dėdė?

Sunkus darbas saulės atokaitoje.

Nedrįsau vogčia nufotografuoti skaitančio, o kai paklausiau, ar galima, tai jau nebeskaitė :)

Man ši nuotrauka labai patinka. Tie raudoni kilimai… Lyg kokioj pasakų karalystėj nutiesti :)

Keletas vakarinių vaizdų.

Gerietiškiausias pasaulyje apsauginis (nors ir ginkluotas) dėkoja už apsilankymą bei tikisi visus pamatyti prie vienų iš Shwedagon vartų :)

Read Full Post »

Buda skaičiais

Pagaliau penktadienis ir kelionės įspūdžių tęsinys – metas į šventyklas.

Pirmoji, kurią aplankiau buvo Botataung Paya. Pradėjau nuo esančių arčiau viešbučio… Dar neįžengus, vaizdas atrodė jau labai “mianmarietiškas“ :)

Kad ir koks tamsus debesis tolumoje – tą dieną nelijo.

Stupos vidus – tarsi labirintas, kuriame galva sukasi nuo aukso ir ėjimo ratu iš vienos patalpos į kitą. Taip apsukama visa stupa ir grįžtama prie pagrindinio įėjimo.

Dar keletas nuotraukų.

Sule Paya – šventykla ne tik, kad pačiame miesto centro, bet dar ir transporto žiedo viduryje. Nepaisant tokios judrios vietos, ji ten jau du tūkstančius metų stovi.

Maha Wizaya Paya yra prie pat Shwedagon – visais atžvilgiais pačios -iausios šventyklos. Ir dėl to truputį nukenčia, nes daugelis nebesiteikia užsukti, kai akys būna apraibę nuo pagrindinės miesto įžymybės.

Į Chaukhtatgyi Paya geriausia eiti, norint pasijusti mažam mažam prieš didelį didelį Budą. Ten gulintis Buda toks milžiniškas, kad į nuotrauką sunkiai telpa.

Budos ilgis – 65,83 m, aukštis – 17,67 m. Skaičių mėgėjams gal bus įdomu, kad kaktos ilgis – 14,2 m, delno plotis – 3,63 m, atstumas nuo peties iki alkūnės – 10,97 m, o nuo klubo iki kelio – 14,93 m, riešo apimtis – 6,4 m. Jei kažkam labai smalsu nosies šnervių plotis ar blakstienų (viršutinių bei apatinių atskirai) ilgis, yra ir šie išmatavimai :)

Ngahtatgyi Paya – sėdinčio Budos namai. Mažesnis, bet tikrai ne prastesnis.

Atgyjančių vienuolių scena.

Shwedagon Paya liks jau kitai dienai… Kitaip dar įsižeis negavus išskirtinio dėmesio :)

Read Full Post »

“Razinkos“

Vakar laimingai parsiradau… Atrodė, ne taip vėlai, bet galų gale vis tiek tik tris valandas pamiegojau. Šiandien dar tvarkiausi po kelionės ir visai vakaro nebeliko.

Prieš rimčiau prisėdant, parankiojau keletą nuotraukų, kurios pirmiausiai krito į akis… Truputis egzotiško gyvenimo iš ką tik aplankyto krašto :)

Oro uoste laukė viešbučio atstovas, pasitiko mane bei kitus atskridusius svečius. Jis, kaip ir 70-80 proc. matytų vietinių vyrų, įskaitant jaunimą, dėvėjo tradicinį rūbą “longyi“.

Panašu į sijoną, nors iš tikrųjų tai yra didžiulis gabalas medžiagos. Jį aplink juosmenį susikaišo taip, jog nesmuktų. Kartais apatinę dalį pasikelia, kad rūbas dengtų iki kelių.

Prisimindami tarybinius laikus, juokiamės, kaip anksčiau visi gerdavo iš tos pačios gazuoto vandens aparato stiklinės. Mianmare toks dalykas ir dabar kasdienybė. Gausiai lankomose vietose (šventyklose ir pan.) yra cisternos su vandeniu bei pririštais puodeliais.

Paprastesnis variantas prie namų – lėkštele su puodeliu uždengtos puodynės.

Norint paskambinti, yra telefonai gatvėje. Kartais net būdelėje…

Dažniau – tiesiog staliukas ir skėtis nuo saulės.

Vienuolių daug, bet ne visada drįsdavau atvirai fotografuoti. Kad būtų ramesnė sąžinė, porą kartų atsiklausiau :)

Gatvėse apšvietimas menkas. Jeigu aplinkui nėra namų, nuo kurių kristų šviesa, visai tamsu. Belieka prie parduodamos žuvies užsidegti porą žvakių.

Tiek trumpai… Reikės susiimti ir daugiau nuotraukų paruošti :)

Read Full Post »

Mianmarietiškai linksmai

Šiandien pasijuto lietingasis sezonas… Lyja beveik visą dieną, kartais net smarkiai.

Gal ir gerai, kad pasivažinėjimą traukiniu buvau pasilikęs kaip tik šiandienai. Yra tokia linija – traukinys išvyksta iš Rangūno geležinkelio stoties, apsuka didžiulį ratą, užgriebdamas miesto apylinkes, ir vėl grįžta į stotį. Kelionė trunka tris valandas.

Susisiekimo prasme ši linija neaktuali, prie garsiausių objektų nenuveža, bet pati savaime tapusi turistų traukos centru. Galima pajusti, kaip keliauja vietiniai, kokia energinga prekyba vyksta stotyse, kai traukinys sustoja, ir pan.

Dalį kelio bendravau su vienu linksmuoliu. Pats paprašė nufotografuojamas :)

Kitą pozą “išmetė“ :)

Paskui pradėjo kartoti vieną frazę ir kažką vaizduoti. Ne iš karto supratau, jog sako “traukinys-kulka“ ir rodo, kaip jis greitai lekia, kaip “viršija greitį“… Reikia pripažinti, pokštas neblogas, kai traukinys didžiąją dalį laiko vos juda :)

Vaizdingai rodė, ir kaip kažkada nosį nusibalnojo, lipdamas iš traukinio… Ką bepapasakotų, daug kartų kartoja ir pirmiausiai pats leipsta juokais :)

Nors linksma klausytis tokių istorijų, rytoj vis tiek jau reikia išvykti… Ryte laukia skrydis į Kvala Lumpūrą, o po kelių valandų vakare – į Taipėjų. Tikiuosi visur spėti laiku :)

Read Full Post »