Naujųjų mantra

Šiemet ne vieną papuoštą eglutę mačiau, bet visos prasprūdo nenufotografuotos. Jokių kitų šventinių atributų taip pat neužfiksavau…

Teateina 2014-ieji su šiuo mistiškai filosofiniu budistiniu vaizdeliu :)

Jeigu, kaip sako budistai, juda ne vėliava ir ne vėjas, o protas, tai ir Naujieji tik mūsų galvose…

Tegul mintys ateinančius sukuria tokius, kokių kiekvienam labiausiai norisi :)

Read Full Post »

Gera ištrūkti

Laimingai suvažinėjau į pietus… Vestuvės buvo taivanietiško stiliaus, bet su lietuviškais elementais – šakočiu, “Nerijos“ muzika ir netgi lietuviais iš Lietuvos (Aurelijaus giminėm).

Kokius atvykęs pirmiausiai pamačiau jaunuosius – vestuvinės fotosesijos kadras.

Po vestuvių vakare netikėtai patekau į japonų kalbos “klubą“, kur nusivedė Yoshi, šiuo metu Kaohsiunge gyvenantis pažįstamas japonas.

Vėliau pasivaikščiojom prie Lotusų tvenkinio, ten jau nusitempiau aš… Sakiau, jog tai mano turistinės apsilankymo Kaohsiunge programos dalis.

Šiandien – po šiokių tokių dvejonių – nuvykau į Foguangshan vienuolyną. Jis už Kaohsiungo, galvojau, ar verta belstis, kai vakare jau reikia būti Taipėjuje.

Nepasigailėjau… Kol kas taip pat tik viena ir iš esmės nieko neparodanti nuotrauka, nors pagal vaizdą galima spėti, jog vieta nėra eilinė.

Tiek trumpai… Rytoj – atgal prie tyrimo.

Į realybę pradėjo “grąžinėti“ dar važiuojant traukiniu bėgantys pranešimai apie orus: Kaohsiunge lietaus tikimybė – 10 proc., Taipėjuje – 90 proc. Panašiai lietus Taivane ir pasiskirsto :)

O temperatūra šiuo metu skiriasi dvigubai: šiaurėje – dešimt laipsnių, pietuose – dvidešimt.

Read Full Post »

Nei per anksti, nei per vėlai – vestuvės pačiu laiku!

Mūšis – taip galima įvardinti šios dienos susirinkimą… Kažko panašaus iš dalies tikėjausi, neatrodė, kad taip lengvai mane paleis.

Mygdamas per kaltės, pareigos, dėkingumo (kiek į mane investuota) bei kitus jausmus, profesorius žūtbūt norėjo išgauti pažadą, jog dalį tyrimo padarysiu jau išėjęs iš darbo. Pažadėti iš karto atsisakiau, o paskui teko argumentais atmušinėti tokius teiginius, kaip “visas darbas perniek, jei dabar išeini“, “niekas kitas to negali padaryti“ ir pan.

Atlikti tam, ko reikalauja profesorius, reikėtų dar kelių savaičių. Sakė, kad dirbčiau savaitgalį, bet ir nuo šios prievolės išsisukau – pasakiau, jog esu pakviestas į vestuves, nebūsiu Taipėjuje.

Kaohsiunge, mieste Taivano pietuose, tuokiasi Aurelijus su savo išrinktąja Apu. Kas galėjo pagalvoti, jog prieš pusę metų gautas kvietimas vėliau taip gerai pasitarnaus :)

Vestuvės vyks rytoj vidurdienį, o grįžti planuoju sekmadienį. Kaohsiunge esu buvęs tik kartą ir trumpai, tad pasinaudosiu šia proga.

Kas ne mažiau džiugina – pietuose šilčiau. Norisi atitrūkti ne tik nuo profesoriaus, bet ir šalčio :) Į Taipėjų įžengė tikra taivanietiška žiema: naktį – devyni laipsniai, dieną – vienuolika.

Paskutinis dalykas – šiandien Chun sugrįžo “ant Naujųjų“, bus daugiau kaip savaitę. Tiek naujienų iš Rytų fronto :)

Read Full Post »

Skaičiuoju dienas

Šis gruodis – lietingiausias, šalčiausias ir šiaip “nūdniausias“ iš visų matytų Taivane. Nuo praeitos savaitės pirmadienio buvo viena diena (sekmadienis), kai daugiau mažiau nelijo.

Kokie orai, toks ir darbas – Kūčių vakaras iki dešimtos praėjo universitete prie susirinkimų stalo. Profesorius dabar spaudžia su doktoranto tyrimu, sakydamas “turi padaryti kuo daugiau“. Tam yra priežastis…

Gruodžio 31 d. baigiasi sutartis. Nusprendžiau netęsti ir pasakiau apie tai profesoriui. Jau pradėjau skaičiuoti dienas, tik ne iki Naujųjų, o kiek liko dirbti – keturios :)

Sausio pabaigoj parsirasiu į Lietuvą. Sulig kinų Naujais metais – vėl nauja pradžia. Ką ji žada – kol kas neįsivaizduoju ir pats :)

Read Full Post »

Stalinis miego komplektas

Šią savaitę dėl kokių nors priežasčių ir vėliau grįžtu, ir vėliau miegot nueinu… Vakar ta priežastis buvo dovanų ieškojimas.

Darbe užvakar staigiai sugalvojom – reikia keistis dovanom. Kadangi profesorius šią savaitę išvykęs, susisukti būtų geriausia iki to laiko, kol grįš. Taigi šios dienos pietus ir dalį popietės pavertėm nedideliu kalėdiniu vakarėliu.

Dovanos, aišku, buvo viena smagiausių dalių… Man teko laimė ištraukti paruoštą savo “kaimyno“ – magistranto, kuris sėdi greta manęs.

Gavau popietinio miego pagalvėlę ir “medinės“ (t.y. su medum) želė, kokios dar nevalgęs.

Aname darbe po pietų miegodavau, o dabar ne… Labiausiai dėl to, kad anksčiau būdavo aiškiai apibrėžtas pietų pertraukos laikas. Šiame darbe to nėra ir toks jausmas, kad jei miegosiu, atrodys lyg darbo metu miegu :)

Popietinio miego trūksta, jis per 10-15 min. stebuklingai sugrąžina jėgas.

Rytoj profesoriaus dar nebus. Jaučiu, kad papietavus desertui reikės įkalti želė ir… saldžių sapnų :)

Read Full Post »