Feeds:
Įrašai
Komentarai

Archive for 2014 vasario

Oranžinę spalvą paskutinėse nuotraukose teko matyti jau ne kartą. Šiandien jos bus dar daugiau :)

Fushimi Inari Taisha yra šventykla, skirta dievybei Inari, kurios rūpestis anksčiau būdavo ryžių derlius, o vėliau tapo verslas apskritai. Kaip iš pat pradžių pasitinka oranžiniai vartai, taip ta spalva toliau visą laiką ir lydi.

Fushimi Inari Taisha šventykla

Fushimi Inari Taisha šventykla

Fushimi Inari Taisha šventykla

Įdomiausia dalis – gausybė vartų (vadnamų “torii“), kuriuos sustatė įvairios Japonijos įmonės. Tai – aukos šventyklai forma. Kairiuoju “koridoriumi“ einama į priekį, dešiniuoju grįžtama.

"Torii" vartai

"Torii" vartai

Kita vartų pusė išrašyta hieroglifais.

"Torii" vartai

Kiek supratau, tai labiau ne suvenyras, o apeigoms skirtas atributas.

Maži "torii" vartai

Linkėjimų sienelė.

Linkėjimai

Lentelės – lapės atvaizdo. Šis gyvūnas laikomas dievybės Inari pasiuntiniu. Pirmoje nuotraukoje lapė nasruose laiko raktą nuo ryžių sandėlio.

Lapė

Lapė

Fontanėlis, kokie – didesni ar mažesni – buvo vos ne visose lankytose  šventyklose.

Fontanėlis

Verta darkart parodyti Kinkakuji šventyklą, arba Auksinį paviljoną. Reginys tikrai gražus, tik bėda, kad tai žino visi, tad žmonių srautai ten beveik neišvengiami.

Kinkakuji šventykla

Kinkakuji šventykla

Tą dieną užbaigėm Gion rajone, kur daug tradicinių japoniškų pastatų ir – kaip kalba žmonės bei rašo turistiniai gidai – galima pamatyti geišų. Mes nematėm :)

Gion rajone

Gion rajone

Gion rajone

Gion rajone

Gion rajone

Gion rajone

Gion rajone

Gion rajone

Gion rajone

Gion raajone

Prie netikėtų radinių galima priskirti nebent rusišką barą :)

Rusiškas baras

Reklama

Read Full Post »

Šiandien eilė prisiminti Narą, Japonijos sostinę VIII a. Tai buvo dar viena dienos išvyka, siekiant užmesti akį į šalį už Kioto ribų.

Kaip ir kituose senuosiuose miestuose, maršrutas susidėlioja brėžiant linijas tarp labiausiai norimų aplankyti šventyklų.

Šventykla Naroje

Hieroglifų rašytojai

Todai-ji – didžiausias medinis pastatas pasaulyje. Įspūdį paliko ir statinys, ir jame vykstantis veiksmas.

Todai-ji šventykla

Todai-ji šventykloje

Todai-ji šventykloje

Todai-ji šventykloje

Kas pralįs pro šią angą, gali tikėtis nei daug, nei mažai – nušvitimo. Angos dydis, deja, toks, kad tas pasiekiama beveik vien vaikams, nors ypatingai lieknos merginos taip pat turi vilties.

Nušvitimo testas

Yakushi Nyorai – medicinos ir gydymo buda. Palietus jo kūno dalį, o paskui savo, galima išsigydyti su ta kūno dalimi susijusius negalavimus.

Yakushi Nyorai

Žygiuojant Naros parku į kitą tašką…

Naros parke

O tai buvo Kasuga Taisha šventykla.

Kasuga Taisha šventykla

Kasuga Taisha šventykloje

Joje labiausiai patiko žibintai – saulės apšviesti lauke ir degantys viduje.

Žibintai Kasuga Taisha šventykloje

Žibintai Kasuga Taisha šventykloje

Visur esančius elnius pristačiau jau tą pačią dieną… Šintoistai tiki, kad jie yra dievų pasiuntiniai.

Elniai Naros parke

Elniai Naros parke

Elniai Naros parke

Pelnyti jų palankumą visai nesunku – dėl sausainių padarys viską :)

Elnių maistas

Read Full Post »

Filosofų ir kačių taku

Vakar prasidėjusi, dienoraštyje tęsiasi Japonijos savaitė – šiandien su antrąja Higashiyamos rajono dalimi ir keliomis nuotraukomis iš Uji miesto.

Viena labiausiai rekomenduojamų aplankyti šventyklų Kiote – Nanzen-ji. Patiko, bet jei reikėtų rinkti asmeninį -iausių trejetuką, ji nepatektų.

Nanzen-ji šventyklos kompleksas

Nanzen-ji šventyklos kompleksas

Nanzen-ji šventyklos kompleksas

Nanzen-ji šventyklos kompleksas

Nanzen-ji šventyklos kompleksas

Jau neatsimenu, kur buvo šios durys…

Šventyklos durys

Vaikščiojimą tarp šventyklų maloniai paįvairino Filosofijos takas (Tetsugaku-no-Michi), einantis palei kanalą.

Galima tik įsivaizduoti, kiek žmonių suplūsta, kai ten pradeda žydėti vyšnios… Bet, kaip matyti iš nuotraukų, kol medžiai pliki, minios – ne problema.

Filosofijos takas

Filosofijos takas

Tako pavadinimas kilo nuo to, kad juo mėgo vaikščioti XX a. gyvenęs filosofas Nishida Kitaro.

Kiek mąstytojų takas sutraukia dabar, nežinia, bet vietą tikrai mėgsta katės. Visai nebaikščios… Matyt, filosofiškai nusiteikę :)

Katė filosofė

Su viena didžiausių Kioto garsenybių – Sidabrinio paviljono šventykla, arba Ginkaku-ji – nutiko taip, kad joje atsidūriau prieš pat uždarymą. Šventyklos teritorijos apžiūra vyksta einant nurodyta kryptimi ir atgal grįžti nebespėjau.

Iš turimų nuotraukų galiu parodyti tik, kaip dailiai sugrėbstytas žvyras… Beje, pati šventykla sidabru nepadengta (nors tokių planų XV a. buvo), pastatas panašus į kitus tradicinius statinius.

Ginkaku-ji šventyklos teritorijoje

Prieš vykstant, ne kartą Kiote buvęs Aurelijus sakė, jog žiemą galima pamatyti, kaip “šukuoja“ pušis. Išvydau kopėčias ir pagalvojau – o gal? Bet turbūt ne :)

Kopėčios į pušį

Miesto grožis, leidžiantis saulei…

Pavakarys

Pavakarys

…ir jau beveik nusileidus.

Ant tilto

Keletas likusių vaizdų iš Uji – Japonijos arbatos “sostinės“. Buvo puiki dienos išvyka…

Uji miestelyje

Uji miestelyje

Uji miestelyje

Uji miestelyje

Uji miestelyje

Uji miestelyje

Read Full Post »

Atgal į Rytus

Kol neskubėdamas pasakojau nutikimus šiltuosiuose kraštuose, galbūt spėjo pasimiršti, jog sausį spėjau šiek tiek pašalti ir Kiote. Nuotraukas iš Japonijos sudėsiu chronologine tvarka – kaip jas berūšiuočiau, daugiausiai vaizdų vis tiek bus iš šventyklų :)

Turą po Kiotą pradėjau nuo Higashiyama rajono, kur didžiausia istorinių objektų koncentracija. Pirmoji tą dieną buvo Yasaka šventykla.

Yasaka šventykla

Šventyklose už tam tikrą mokestį galima paprašyti, kad kaligrafiškai parašytų keletą hieroglifų ir uždėtų antspaudą. Tam yra net specialios knygelės su tuščiais baltais lapais.

Chun taip pat turi vieną, kurioje “kolekcionuoja“ apsilankymus. Reikia pripažinti, visai smagus užsiėmimas, knygelė gražėja sulig kiekvienu įrašu, nes hieroglifų ir antspaudų stilius šventyklose skiriasi.

Yasaka šventykloje

Taip pat galima nusipirkti medinę lentelę, užrašyti savo palinkėjimus ar norus ir palikti šventykloje.

Yasaka šventykloje

Arba išsitraukti jau paruoštą linkėjimą-burtą. Kartais jis būna “geras“, kartais “blogas“. Jeigu žodžiai žada sėkmę, lapelis pasiimamas su savimi, o jei išaiškinimas santūresnis ar kalba apie sunkumus, lapelis pririšamas šventykloje, su savimi geriau nesinešti.

Yasaka šventykloje

O ką čia daro, nežinau… Kitur to neteko regėti, tik Yasaka šventykloje.

Yasaka šventykloje

Chion-in šventyklos kompleksas.

Vartai į Nanzen-ji šventyklą

Nanzen-ji šventykloje

Nanzen-ji šventykloje

Nanzen-ji šventykloje

Ankstyvi žiedai.

Žiedai

Pavaikščiojau dvejose centre esančiose kapinėse. Išeidamas iš antrųjų po laiko pamačiau užrašą, kad privačios ir pašaliniams eiti draudžiama.

Kapinės

Kapinės

Kapinės

Vartai į šintoistų šventyklą Heian. “Oficialiai“ jie yra pagrindinis įėjimas, nors pati šventykla dar už 500 metrų.

Vartai į Heian šventyklą

Dominuojanti ryški oranžinė spalva.

Heian šventykla

Heian šventykla

Heian šventykla

Tą dieną “sekėsi“ nematyti draudžiamųjų ženklų. Čia fotografuoti jau negalima, buvau sudrausmintas prižiūrėtojo.

Heian šventykloje

Galingi kamparo medžiai.

Medžiai

Medžiai

Kadras iš Shoren-in šventyklos.

Shoren-in šventykloje

Senojo Kioto stogai.

Kioto stogai

Eini ir staiga išnyra toks pastatas :) Neatsekiau, kad būtų kokia įžymybė…

Vaikščiojant po Kiotą

Vaikščiojant po Kiotą

Ne, ne geišos… Tik persirengusios turistės, kai kurios dargi kalba kiniškai.

Vaikščiojant po Kiotą

Vaikščiojant po Kiotą

Šventyklų Kiotes tiek, kad visų neįmanoma aplankyti. Šiuo atveju bilieto nusprendžiau nepirkti – užteks vaizdo, kiek matosi iš išorės :)

Dar viena šventykla

Dar viena šventykla

Viena labiausių patikusių – Kenin-ji šventykla.

Kenin-ji šventykla

Kenin-ji šventykla

Tam buvo dvi priežastys. Jau anksčiau rodyti drakonai ant lubų…

Kenin-ji šventykloje

…ir šis piešinys su žaibo, griaustinio ir audrų dievu Raijin kairėje bei vėjo dievu Fujin dešinėje. Nuotrauka neįspūdinga, o gyvai tikrąja to žodžio prasme negalima atsižiūrėti – nei į šiuos dievus, nei į drakonus.

Dievai

Temstant užsukau į Kiyomizu-dera šventyklą. Taip ir baigėsi diena :)

Kiyomizu-dera šventykloje

Read Full Post »

Įrašo pavadinimas – kaip iš kokio kelionių žurnalo :) Na, dar turistinė programa galėtų taip vadintis…

Taigi kai kalba pasisuka apie arbatą, dažniausiai prisimenamas senasis Šri Lankos pavadinimas – Ceilonas. Garsiausią šalies arbatos prekinį ženklą girdėję taip pat turbūt visi – “Dilmah“.

Pirmąjį arbatos krūmą Šri Lankoje 1867 m. pasodino škotas Džeimsas Teiloras, daug prisidėjęs prieš šios kultūros paplitimo šalyje. Prieš tai saloje augino kavą, bet nežinoma liga sugebėjo taip nusiaubti kavamedžius, jog plantacijų savininkai, netekę vilties atgaivinti verslą, kaip alternatyvą pasirinko arbatą.

Kandy apylinkėse apsilankėme veikiančiame ir jau nebe arbatos fabrikuose. Į pirmąjį netikėtai užvežė tuk-tuko vairuotojas… Įtarėm klastą – po ekskursijos reikės pirkti jų produkcijos ar pan. Bet viskas baigėsi be turistinių apgaulių, dargi pavaišino arbata.

Iš apačios pučiant šiltą orą, džiovina arbatos lapelius.

Džiovinama arbata

Kaip sijojama arbata.

Neveikiantis arbatos fabrikas dabar paverstas Arbatos muziejumi. Po jį vedžiojo ši geros dūšios moteriškė…

Gidė

Rakandas, naudotas paties arbatos Šri Lankoje pradininko Dž. Teiloro.

Dž. Teiloro dubuo

Su Šri Lanka istorinių sąsajų turi ir kita visiems puikiai žinoma arbata – “Lipton“. Verslo reikalai serą Tomą Liptoną į Šri Lanką atvedė 1890 m., o netrukus spėjo išpopuliarėti ir jo vardo prekės ženklas.

Tomas Liptonas

Buvo naudinga sužinoti, kaip juoda arbata klasifikuojama skonio stiprumo atžvilgiu. Nuo silpniausios iki stipriausios – “Orange Pekoe“, “Broken Orange Pekoe“, “Broken Orange Pekoe Fannings“. Ant pakelių kartais būna pažymėti tik trumpiniai OP, BOP ar BOPF. Nors yra žodis “orange“, pavadinimai nei su oranžine spalva, nei su apelsinais neturi nieko bendra. O žalios arbatos Šri Lankoje mažai… Klimatas ir kitos sąlygos lemia, kad daug geresnės kokybės užauginama juodoji.

Arbatos lapelis, užfiksuotas beminant kalnų takus.

Arbatos krūmas

Dar truputį įvairių nuotraukų…

Traukinio bilietas iš Negombo miesto (šalia kurio yra oro uostas) į Kolombą. Tik atvykus fotografavau, buvo įdomu, o kai per paskutinę dieną pačiam to nenorint delne susikaupė keturi, jau žiūrėt į juos nebenorėjau :)

Bilietas į Kolombą

Pirmoji kelionė geležinkeliu.

Traukinyje

Traukiniuose daugiausiai pardavinėja užkandžius.

Prekeivis

Tiesa, oro uoste prajuokino, kai vos išlipus iš lėktuvo, dar prieš pasų kontrolę pradėjo rikiuotis buitinės technikos parduotuvės. Geriausias laikas ir vieta pirkti skalbimo mašiną ar šaldytuvą :)

Buitinė technika oro uoste

Saulėlydis prie Indijos vandenyno, Mount Lavinia paplūdimys.

Indijos vandenynas

Dantų pasta “Clogard“ – bet kokie panašumai su “Colgate“, reik manyt, tik atsitiktinumas.

"Clogard"

Kandy ežeras. Netoli jo buvom apsistoję.

Kandy ežeras

Nuo Kandy miesto iki Kolombo – 72 mylios. Lyginant su kitais maršrutais, tą šimto keliolikos kilometrų atstumą traukiniai įveikia stebėtinai greitai – per tris valandas.

Atstumas iki Kolombo

Atspindžiai ežere.

Atspindžiai

Vaikščiojimų per žarijas šou.

Vaikšto per žarijas

Kai kas iš matytos faunos: paukščiai, beždžionės, gyvatės…

Paukščiai prie Kandy ežero

Beždžionė

Gyvačių kerėtojai

Garbė užbaigti įspūdžių iš Šri Lankos fotoparadą tenka šiam amsiui nabagėliui :)

Šunelis

Read Full Post »

Vietos ir veidai

Iš šventyklų, aplankytų Šri Lankoje, viena svarbiausių buvo Kandy mieste – su saugomu Budos dantimi joje.

Šventykla Kandy mieste

Relikvijos savom akim nematėm. Pažvelgti galima tik į dėžutę, kurioje padėtas dantis, ir tai kelių metrų atstumu, kelias sekundes bei tam tikromis valandomis ryte ir vakare. Tuo metu susirenka minios žmonių, stoja į eilę, praveriamos durys į slaptingąją patalpą, visi eina pro šalį stebeilydami, o tempu rūpinasi prižiūrėtojai – sustoti negalima.

Užeiti į vidų gali tik vietiniai, norintys atlikti apeigas. Grupelė laukia savo eilės.

Šventykla Kandy mieste

Visa kita apžiūrinėjom daug laisviau, neskubėdami.

Šventykla Kandy mieste

Šventykla Kandy mieste

Šventykla Kandy mieste

Šventykla Kandy mieste

Šventykla Kandy mieste

Aplink Kandy yra mažesnių šventyklų, kuriose patiko gal netgi labiau… Grožiu nenusileidžia, jokių grūsčių.

Šventyklos

Šventyklos

Šventyklos

Šventyklos

Šventyklos

Šventyklos

Šventyklos

Šventyklos

Keletas kadrų iš Kolombo, kur stebėjome vestuvių ceremoniją.

Anksčiau minėjau, jog ten atsidūrėm per klaidą, tuk-tuko vairuotojui sakėm kitą vietą. Bet vėliau į Kolombą grįžęs Paulius patvirtino, jog visgi tąkart lankėmės ten, kur ir norėjom – sostinės garsiausioje Gangaramaya šventykloje.

Gangaramaya šventykloje

Gangaramaya šventykloje

Gangaramaya šventykloje

Gangaramaya šventykloje

Gangaramaya šventykloje

Budos statula oro uoste. Šalia jos – prašymas nesifotografuoti atsukus Budai nugarą. Pamokymas, kurio turbūt verta nepamiršti ir šventyklose.

Oro uoste

Šri lankiečiai – mieli žmonės, visai nepyko fotografuojami.

Visuotinis suglumimas, pasiteiravus apie viešbutį Kolombe. Sukam ratus, nerandam, tik aišku, kad kažkur “čia“.

Klausiam kelio

Kol kalbamės, namo statyba sustoja :)

Statybininkai

Draugeliai traukinyje. Atviros vagono durys – tinkama vieta papozuoti.

Traukinyje

Traukinyje

Pakeliui į Ella uolą… Bėgiais einame ne vieni.

Ant bėgių

Kompanija prie nedidelės šventyklos užmiestyje.

Kompanija

Pabaigai – smagumai Mount Lavinia paplūdimyje :)

Read Full Post »

Čili košmaras

Po sočios vakarienės papasakosiu, ką valgiau Šri Lankoje. Tiksliau, kaip ten nevalgiau :) Visos bėdos – dėl aštrumo.

Paprastesnės užeigos maistą ruošia iš anksto, asortimentas matosi ir į užsakomus valgius užtenka parodyti pirštu. Jose tinkamo man nebūdavo beveik nieko, net “neaštrūs“ patiekalai – su žiupsniu čili pipirų. Kol tuo įsitikinau, teko ir sauja ryžių pasitenkinti.

Deja, aštrumo šmėkla taip pat persekiojo maistą užsakant. Būdavo labai sunku išaiškinti, jog neaštriai noriu pagal savo, ne jų supratimą. Viename restorane tai įvardino kaip “nulinį aštrumą“ (“zero spicy“). Pasakymas patiko ir nuo to laiko jį kaskart naudodavau, nors norimo rezultato negarantuodavo. Padavėjus kartais taip prigąsdindavau, jog neaštriai darydavo ir Pauliui, aštrumą toleruojančiam :)

Vienas iš šrilankietiškų patiekalų. Jeigu vėliau nuotraukos susinervinęs neištryniau, matyt, buvo neaštru :)

Patiekalas

Įmantresnis patiekalas, gamintas banano lapuose.

Valgis banano lapuose

Turinys, nepaisant įprastinės tirados užsakant, pasirodė sunkiai įveikiamas. Užeigos šeimininko širdis neatlaikė mano liūdnos fizionomijos knebinėjant šį šrilankietiškomis kainomis nepigų valgį ir buvau pavaišintas užkandžiu (neaštriu).

Banano lapus atvertus

Servetėlės :)

Servetėlės

Paskutinį vakarą saldinau desertu iš buivolės pieno. Skanu… Šiek tiek priminė jogurtą.

Desertas

Varškės iš buivolės pieno galima nusipirkti parduotuvėse.

Varškė iš buivolės pieno

Matėm seenų bananų :)

Seeni bananai

Nežinomas vaisius – “mediniai obuoliai“.

"Mediniai obuoliai"

Čia priminė agrastus.

Panašu į agrastus

Kolombe trumpam užsukom į Pettah turgų.

Pettah turguje

Laiko turėjom pavaikščioti tik po vaisių bei daržovių dalį.

Pettah turguje

Pettah turguje

Pettah turguje

Gatviniai užkandžiai atrodė apetitiškai, bet nebandžiau. Jeigu jau jie patys sako, kad aštru…

Užkandžiai

Gėrėm kokoso pieno. Bent į jį nededa čili…

Kokosai

Vaizdas prie šventyklos – džiovinami saulėje kokosai.

Džiovinami kokosai

Nors apie Maldyvų virtuvę nežinojau nieko, maisto atžvilgiu jų laukiau kaip išganymo. O be reikalo… Pirmas bandymas vakarieniauti praėjo tragiškai – iš trečio karto :) Pirmus du kartus susikrimtę padavėjai net pinigų nepaėmė… Bet toliau viskas ėjosi gerai, jokių aštrumų.

Kepti ryžiai su tunu. Maldyviečiai ant panašių valgių mėgsta uždėti keptą kiaušinį ir patiekti su traškučiais.

Kepti ryžiai su tunu

Kiek keistas patiekalas… Labai skani sriuba su žuvies gabaliukais ir kitos dalys – nelabai derančios nei tarpusavyje, nei su sriuba.

Patiekalas iš daug dalių

Kol parašiau, ir praalkti suspėjau. Eisiu ko nors užkąsti… Vyksta kilogramų atstatymo programa :)

Read Full Post »

Older Posts »