Feeds:
Įrašai
Komentarai

Archive for 2015 birželio

Išeiginė

Šiandien vėlai kėliausi, dar vėliau išsikrapščiau į miestą, kol galiausiai susitikau su viena pirmųjų savo kinų kalbos klasiokių Taivane – japone Yangzi. Kitaip tariant, su gera patingėjimo doze sėkmingai ignoravau visus turistinius objektus :)

Vakarieniavom Japonijos šiaurės rytų regiono patiekalų restorane. Sakė, būsiu nevalgęs, šiuose kraštuose jie nedažni.

Pagrindinis man užsakytas valgis – ant grotelių keptas jaučio liežuvis. Vėliau nufotografavau tik meniu nuotrauką – patiektasis buvo rausvesnės spalvos ir kiek plonesnis.

Jaučio liežuvis

Dar valgėm japoniškų bulvinių blynų-kotletukų, kurių irgi pirmą kartą ragavau su įmaišytais liežuvio gabaliukais, bei keptos ant grotelių skumbrės.

Štai tokia lėta lėta diena… Po paskutinių trijų zujant traukiniais-kulkom.

Reklama

Read Full Post »

“Mazda“ iš vidaus

Šiandien į Hirošimą sugrįžau tam, kad apsilankyčiau “Mazda“ centrinėje būstinėje. Ten jie turi savo muziejų ir organizuoja ekskursijas.

Būtina iš anksto užsiregistruoti į vieną iš dviejų grupių – rytinę anglakalbę arba popietinę japonų. Atsidurti ryte dešimtai už beveik 400 km įmanoma, bet patingėjau keltis ir pasirinkau japonišką variantą.

Registraciją telefonu užvakar sutvarkė turistinės informacijos biuro darbuotojas :)

Muziejuje daugiausiai demonstruojami įvairūs modeliai. Nuo retro…

Mazda R360 (1960)

…iki dabartinių.

Mazda Roadster MX-5 (2015)

Pati įdomiausia dalis – gamyklos apžiūra. Ten galima pamatyti, kaip automobiliai surenkami ant linijos, kaip robotai sudeda mašinų stiklus ir pan. Tik negalima fotografuoti.

Muziejus kitame gale nuo administracijos pastato, tad autobusu dar perveža per visą teritoriją. Vėlgi jokių vaizdų fiksuoti negalima.

Angliškai būtų pavykę daugiau sužinoti, bet ši ekskursija ir taip labai patiko :)

Read Full Post »

Miestelis prie meno

Šiandien vėl atėjo eilė mažam miesteliui. Buvau Hirošimos prefektūroje esančiame Onomichi.

Onomichi

Miestelis prie vandens, išsidėstęs ir per kelias salas, kurios sujungtos tiltais. Laiką leidau “žemyninėje“ dalyje – perėjau taip vadinamu Šventyklų keliu.

Vietovės kalvotos, takas nuolat vingiuoja aukštyn žemyn ir per namų labirintus. Pirmą kartą į šoną nuklydau jau po poros minučių… Bet dėl to tik smagiau, rimtai pasiklysti ten per mažai erdvės.

Onomichi

Kelias jungia 25 šventyklas, tad – kaip nedideliam miesteliui – tankis aukštas.

Kita svarbi Onomichi tapatybės dalis – iš jo kilę rašytojai, dailininkai bei režisieriai. Yra atskiras Literatūros takas, o apie Hirayama Ikuo rašo, jog tai vienas žymiausių Japonijos dailininkų. Man, aišku, negirdėtas :)

Su menu susijusių ženklų ten ne mažiau nei šventyklų.

Onomichi

Read Full Post »

Išgyvenęs atominę bombą

Šiandien pradėjo galioti regioninis traukinių pasas ir apsilankiau savo kol kas tolimiausiame taške nuo Kioto – Hirošimoje už 370 km.

Šio miesto pavadinimas visiems žinomas dėl vienos priežasties – 1945 m. rugpjūčio 6 d. ant jo buvo numesta atominė bomba.

Dabar Hirošima – puikus, žaliuojantis miestas, kurio baisią istoriją primena sprogimo epicentre esantis parkas su muziejumi ir įvairiais atminimo ženklais (pvz., ugnimi, kuri degs tol, kol pasaulyje neliks atominių ginklų). Toje teritorijoje buvusių pastatų nuspręsta neatstatyti, kad parkas primintų tragiškus įvykius.

“Gyvas“ tų laikų liudininkas – šiuo metu “A-Bomb Dome“ vadinamas pastatas. Sprogimas jo nenušlavė nuo žemės, vėliau atrodė per daug sudėtinga griauti, kol galiausiai nuspręsta palikti tokios būklės kaip praeitį menantį paminklą.

HirošimaHirošima

Beje, šiandien pagaliau išmušė lietaus valanda, tiksliau – visa diena. Birželio pradžia Japonijoje yra lietaus sezonas, tad buvo tik laiko klausimas, kada jis pasirodys :)

Read Full Post »

Per kančias į tris žvaigždes

Šiandien su Chun buvom Koya-san, arba ant Koya kalno. Dabar ten ištisas miestelis su daugybe šventyklų, o viskas prasidėjo prieš 1200 metų, kai vienuolis, ieškojęs nuošalios vietos, ant kalno įkūrė vienuolyną.

Kad ir koks gidas po Japoniją būtų, šią vietą paprastai priskiria prie labiausiai rekomenduojamų aplankyti šalyje. Pvz., japan-guide.com duoda tris maksimalias žvaigždutes.

Koya-san išties turi savitą atmosferą. Pasiekti šį atskirą šventyklų pasaulėlį mums užtruko keturias valandas ir panašiai tiek pat sugrįžti. Nors kelionė išvargino labiau nei tikėjausi, apsilankyti tikrai verta.

Akmenų sodeliai Kongobuji šventykloje.

Koya-sanKoya-san

Tiesa, grįžti galima ir kitą dieną. Daugybė šventyklų siūlo nakvoti bei patirti vienuoliško gyvenimo, įskaitant tenykštį vegetarinį meniu – tokiame jaukiame gamtos prieglobstyje.

Koya-san

Read Full Post »

Iš Kuramos į Kibunę

Šiandien prie Kioto apylinkių tyrinėjimo prisijungė Chun. Jis čia jau daugiau kaip pusantrų metų, bet pats daug ko nematęs. Dažniausiai dirba japonišku režimu, t.y. per savaitę turi vieną apylaisvę dieną – sekmadienį.

Buvom Kuramoje ir Kibunėje – dviejuose kaimeliuose, kurie sujungti 2,5 km ilgio taku kalnuotomis vietomis.

Takas iš Kuramos į Kibunę

Pakeliui išsimėtę šventyklos, muziejus, poilsiui skirtos vietos, tad eiti nenuobodu. Dar medžiai pridengia nuo saulės, visai gerai.

Paskutinėje atkarpoje iki geležinkelio stoties užmatėm karštųjų versmių maudynes siūlantį restoraną. Neatsispyrėm pagundai šiek tiek atsikvėpti… Ypač gera atsipalaiduoti versmėse buvo kojoms.

Po to jau taip aptingom, kad maudininkų nemokamas nuvežimas iki stoties pasirodė kaip labai gerai apgalvota paslauga.

Vakarienė grįžus į centrą. Gal ne itin sotu, užtat japoniškai estetiška :)

Vakarienė

Ryžius dubenėlyje, beje, siūloma užsipilti žalia arbata.

Arbata

Skamba neįprastai, bet visai skanu. Padėklo viršutiniame dešiniajame kampe esantys pora priedų yra skirti kartu susiberti ant ryžių.

Read Full Post »

Fukuizauras

Šiandien buvau Fukui mieste aplankyti draugo japono Yoshi, su kuriuo susipažinom Taivane, nuo tada palaikom ryšį.

Jo tėvai gyvena už keliasdešimt kilometrų esančiame miestelyje Ono, praeitą kartą tenai nakvojau. Dabar Yoshi yra persikėlęs į Fukui, kur daugiau gyventojų (300 tūkst.) ir didesnė rinka – atidarė savo anglų kalbos mokyklėlę. Kol kas apsukos nedidelės, vien iš to pragyventi negali.

Dieną praleidau ramiai, Yoshi dar turėjo šiek tiek reikalų, o vakare buvom bažnyčios organizuotame picų vakarėlyje. Kiek neįprasta tai, kad Yoshi yra protestantas ir religija jam labai svarbi, giliai tikintis.

Turistine prasme Fukui nėra patraukli vieta, užsukančių lankytojų mažai. Nepaisant to, kokių nors įdomybių galima pamatyti visur. Jei ne nindzių, tai dinozaurų.

Dinozauras perone

Pasirodo, Fukui apylinkėse rasta nemažai dinozaurų iškasenų, yra ir jiems skirtas muziejus.

Read Full Post »

Older Posts »