Keistuolis atvykėlis

Kadangi senamiestis vis dar užtvertas, šiandien buvau naujojoje miesto dalyje, vadinamoje “Ofis“.

Apie ją buvau skaitęs, kad įprastomis sąlygomis taip pat yra saugesnė, nes prie senųjų miesto sienų renkasi visokie prašalaičiai, pasitaiko apiplėšimų ir pan.

Į “Ofisą“ šiandien nukreipė ir vienas sutiktas vaikinas. Užkalbino, kai pamatė, kaip fotografuoju šiuos stenografuotojus, gatvėje teikiančius spausdinimo mašinėle paslaugas. Juokėsi, kad visai kaip prieš 50 metų :)

Klausė, ką čia veikiu, ir negalėjo patikėti, jog neatginė jokie ypatingi reikalai – “tai tu čia tik pafotografuoti atvažiavai?“. Tada eik į “Ofisą“, ten saugiau ir geriau… Ir truputį palydėjo, kad žinočiau kelią.

Panašių reakcijų sulaukiau vakar. Tiesa, bendravom su “Google Translate“, nes čia retas kuris moka bent kiek angliškai. Kelis kartus perklausė (perrašė), ar tikrai čia esu atvykęs vienas pats ir ne dėl verslo.

Kai skaičiau apie rytų Turkiją, susidariau vaizdą, jog užsieniečių atkeliauja ne taip mažai, nors, aišku, tai nėra įprasti turistiniai maršrutai. Mardine kėliau tik šiek tiek smalsumo, nieko ypatingo, bet sprendžiant pagal tai, kaip žmonės reaguoja Diyarbakir mieste, turistų čia turėtų būti labai nedaug.

Jau vien savo buvimu atkreipiu dėmesį, o jeigu dar pamato fotoaparatą… Tipinio turisto vaizdas pribloškia, lyg būčiau iš Mėnulio čionai nukritęs :)

Nepaisant visko, kai reikia, labai geranoriškai stengiasi padėti. Ypač jaučiasi, kai prašau kokio nors neaštraus maisto. Vakar net atskirą patiekalą sukurpė, prieš tai sukėlus ant kojų pusę biliardinės, kad tiksliai išsiaiškintų mano poreikius :)

Tiesa, šiandien nusipirkau butelį “Cola Turka“, nes norėjau paragauti vietinio skonio. Paskui pagalvojau, kur jau kur, bet ne kurdų krašte tokiu gėrimu demonstruotis :)

Neeilinių gabumų vaikinai – šitaip vaikšto, šnekučiuojasi…

Ne visai taip, kaip tikėjausi, bet Diyarbakir šiek tiek pažinau. Tik žymiųjų objektų liksiu nepamatęs… Visi jie už tos sienos :)