Mačiau gorgoną

Stambulo rajonas, kuriame sukoncentruota daugiausiai lankytinų objektų, vadinasi Sultanahmet. Jame yra ir vieta, kur gyveno sultonai – Topkapi rūmai.

Tai kompleksas įvairios paskirties pastatų (virtuvė, iždas, haremas ir t.t.), kuriuose dabar rengiamos ekspozicijos. Įvairovė yra šių rūmų stiprybė, nes jeigu viena dalis nedaro įspūdžio ar eksponatai neaktualūs, per keturis rūmų kiemus nesunku atrasti tai, kas sudomins.

Man patiko mažieji paviljonai ir vieno kaligrafo paroda, tik nebuvo galima fotografuoti, o vardo neįsidėmėjau.

Rūmų kavinės stiklinio stogo valytojas.

Minėjau, jog patiko “Basilica Cistern“ – milžiniškas vandens rezervuaras, pastatytas VI a., naudotas, o vėliau ilgam apleistas ir viešoms apžiūroms pritaikytas tik XX a. pabaigoje.

Kai paskaičiau, kad “cisterna“, ir tikėjausi kokio nors daikto. Kas tai per dalykas, supratau tik nusileidęs laiptais po žeme ir išvydęs kolonas – pasirodo, pats atsidūriau toje “cisternoje“ :)

Vandens nedaug, plaukioja žuvys, o vaikščioti yra skirtos pakeltos platformos.

Statyboms buvo panaudotos šventyklų kolonos, tad vaizdas puošnesnis nei galima įsivaizduoti pagalvojus apie “vandens rezervuarą“.

“Cisternos“ paslaptis – dvi kolonos su Medūzos, vienos iš trijų gorgonų, galvomis. Kaip jos ten atsidūrė, kokia jų paskirtis, kodėl būtent tokia galvų padėtis (viena paversta šonu, kita visai apversta) – nėra aišku.

Neskubantiems kilti į viršų – kavinė.

Apšvietimas, kapsintis vanduo, buvimas po žeme – visa tai sukuria nepaprastą atmosferą. Jeigu reikėtų pasirinkti vieną vietą Stambule antram vizitui, daug negalvočiau :)