Kita Palanga ir kt.

Dar keletas vaizdų iš Stambulo, pirmiausiai užsukant į Turkų ir islamo meno muziejų.

Pranašo Mahometo pėdos įspaudas.

Tipinė mozaika iš eksponuojamų Mozaikų muziejuje.

Ne spinta, o vandens laikrodis :) Rodomas Mokslo ir technologijos islame istorijos muziejuje.

Kai kitą vasarą kas nors sakys, kad važiuoja į Palangą, galite perklausti – į Turkiją? Kadras iš Archeologijos muziejaus.

Bokštas, vadinamas Hipodromu, dar iš tų laikų, kai Bizantijos imperatoriai stebėdavo vežimų lenktynes.

Gatvės meno Stambule ne mažiau negu archeologinių radinių ar mečečių. “Selfiai“ taip pat populiarūs.

Savos šalies patriotai… Bent jau taip galima spėti apie turkus, nes labai daug vėliavų – gatvėse ir prie pastatų, didelių ir mažų.

Daugiau negu vėliavų yra tik kačių.

Šunų mažiau, bet šie taip pat jaučiasi patogiai – prie įėjimo į viešbutį.

Keista, kaip drausmingai balandžiai laukia, kol kas nors nupirks jiems lėkštę lesalo ir išbers. Prie pat yra pardavėjai, pasidėję lėkštes ant stalų, bet prie jų neskrenda ir nelesa.

Grėsmingai pritemus Taksim aikštė.

Turkijoje labai skani duona – nesvarbu, panaši į mūsų baltą ar lavašas. Iš pradžių stebino, kokiais kiekiais patiekia duoną prie sriubos. O paskui tuos kiekius pats ramiai įveikdavau :)

Turkiškų saldumynų parduotuvė. Matyti ir Lietuvos vėliavėlė… Kad jau taip kviečia lietuvius, eidavau ten po vakarienės deserto, nes buvau netoli apsistojęs. T.y. nieko nepirkdavau, užtekdavo degustacijų, kiek pridėta :)

Kalbant apie desertus, sėkmingai krimtau ir “Ülker“ produkciją.

Jei netraukia saldumynai…

Bankomatų sambūris – užbaigiant pasakojimus apie Stambulą.