Feeds:
Įrašai
Komentarai

Archive for the ‘Filipinai’ Category

Kur tik mes nebuvom…

Šiandien po ilgos pertraukos buvo diena, kai atsikėlęs nežinojau, kur eisiu, ką veiksiu, ar iš viso veiksiu… Tokios dienos be išankstinių planų patinka – galima apsispręsti ekspromtu, tiesiog pagal nuotaiką.

Nuvažiavau į animacinių filmų parodą, bet labai neužkabino. Neužtrukęs, išėjau pasivaikščioti po rajoną, kuriame tuo metu buvau – Banqiao. Nuklydau į senąją jo dalį, atradau porą šventyklų, turgelį… Ramiai praėjo diena, bet ramumas tiko. Vakar darbe buvo sunkesnė diena, tai grįžęs net nesudėjau planuotų nuotraukų iš Filipinų.

Antras kartas Maniloje patvirtino, kad tai charakteringas miestas, kuriame visai smagu, nepaisant didelio užterštumo, turistų tykančių apgaulių, nosį riečiančių kvapų šalikelėse… Kadangi iš didelio atsipalaidavimo mes tikrai daug kur nebuvom, belieka parodyti pabirus matytus dalykus.

Pasivažinėjimas “džipniais“ – viena iš unikaliųjų vietinių patirčių. Nenorint leisti pinigų taksi, ji gali būti ir neišvengiama. Su metro patogiau bei greičiau, bet ne viskas pasiekiama.

"Džipniai"

Įlipus į reikalingą “džipnį“ (klausiant vairuotojų ar “šauklių“, kurie rėkauja maršrutus, padedami rinkti keleivius), dar reikia teisingoje vietoje išlipti. Stotelių nėra, tad dažniausiai klausdavau sėdinčio šalia, ar dar ne ta vieta, kur keliauju. Atsako, kad ne, ir tuo metu jaučiuosi ramiai perdavęs atsakomybę mane informuoti, kai atvyksim. Kol kas ši strategija visais atvejais pasiteisino :)

Kiek niūrokai atrodantis kinų kvartalas, į kurį pribuvom tik vakare.

Kinų kvartalas

Kinų kvartale

Kinų kvartale

Tarsi ten būtų nepakankamai žmonių, vėliau į šią tirštalynę nėrėm ir mes.

Gatvė

Quiapo bažnyčia, praeitais metais matyta dienos metu.

Quiapo bažnyčia

Reikalinga “padavieja-berniukas“. “Ie“ todėl, kad ir angliškame žodyje klaida :) Tokių skelbimų, beje, buvo du – skirtingose vietose.

Darbo skelbimas

Krepšinis ne mažiau populiarus nei pas mus. Darbą trumpam metė ir prekybos centro apsauginis :)

Žiūri krepšinį

Balsuoti reikia blaiviam… Rinkimų dienomis (gegužės 12-13 d.) – jokio alkoholio.

Skelbimas dėl alkoholio

Daugiabučiai, prieš kuriuos ne sarmata papozuoti.

Fotografuojasi

“Mall of Asia“ – vienas didžiausių prekybos centrų ne tik Azijoje, bet ir pasaulyje.

"Mall of Asia"

"Mall of Asia"

Jau po penkių… Oi, kaip vėluojam, nors įeinant buvom perspėti dėl Amerikiečių kapinių lankymo laiko.

Amerikiečių kapinės

Bet sargybinis geras, nepyko :)

Sargybinis

Reklama

Read Full Post »

Valgiaraštis ir šunys

Abi dienas Maniloje pietavom gan geruose restoranuose. Ne kokiuose nors ypatinguose, bet šiek tiek geresniuose nei įprastai valgau kur nors išvykęs. Negaliu sakyti, kad nepatiko, buvo skanu :)

Šeštadienio pietums – rūkyta pienžuvė. Jos ir Taivane yra, tik dažniau sriubą verda, ne tokiu pavidalu patiekia.

Pienžuvė

Sekmadienio meniu – skrudinti makaronai, kokius ragavau pirmą kartą. Skaniausia juos sumerkti į padažą ir valgyti, kol traškūs, nesusileidę. Viduryje – šiupinys iš mėsos, jūros gėrybių, daržovių.

Skrudinti makaronai

Keletas Manilos šunų, kurie – kaip ir Taivane – palaidi bei nepikti.

Šunys Maniloje

Manilos šunys

Manilos šunys

Tik ne visi vienodai kantrūs.

Manilos šunys

Kaltininkas, dėl kurio ten važiavau – “Mis Filipinai 2013“ :)

Paulius

Nuotraukų šį kartą minimaliai, bet dar vienas įrašas bus…

Read Full Post »

Ramybės oazė

Šiandien tempas ne ką tepaspartėjo, vos spėjom įsmukti į Amerikiečių kapines – dešimt minučių iki uždarymo penktą valandą. O ten… Plotas toks, kad pusės dienos reikėtų norint apeiti – 62 hektarai, daugiau kaip 17 000 kapų.

Nors neilgai pabuvom (išėjom gerokai po penkių, vėluodami), abiem labai patiko. Visai kitas pasaulis… Švaru, tvarkinga, nėra žmonių, grynas oras – didelis kontrastas nuo likusios Manilos.

Amerikiečių kapinės

Kapinėse palaidoti Antrojo pasaulinio karo dalyviai – ne vien amerikiečiai, bet jų daugiausiai.

Nors plotas didžiulis, ilgiau pasilikti ir pasivaikščioti norisi ne dėl to, jog toliau pamatysi ką naujo. Kryžiai visur vienodai balti šviečia… Labiau dėl atmosferos – kad ir kaip keistai beskambėtų pasivaikščiojimui rinktis kapines.

Vaizdai tokie, kai labai norisi pasakyti – “visai kaip iš filmo“ :)

Read Full Post »

Šypsenos

Šiltai (+37C), neskubiai ir tuo pačiu ne itin produktyviai eina pirma diena… Iš pradžių nespėjom į amerikiečių kapines, po to – į kinų. Abi turi darbo laikus, yra lankytini objektai. Prie spėjimų galima priskirti pietus, per kuriuos sukirtau rūkytą žuvį, bei kinų kvartalą, kuriame filipiniečių daugiau nei kinų.

Šiaip smagu… Pagrindinis sumanymas buvo susitikti su Paulium, tad turistinis neveiklumas neatrodo didelis trūkumas :) Manila visai tokia pati kaip praeitą kartą – šiek tiek chaotiška, perpildyta mašinų, spalvinga.

Gatvėje buvo užkalbinęs imigrantas iš Singapūro, kalbėjo apie religiją, bet nelabai klausiau. Tuo metu aplinkui sukiojosi vaikai ir netikėtai gimė žaidimas: jie pozuoja, aš fotografuoju, rodau, kas išėjo, jie juokiasi… Ir vėl viskas iš pradžių :)

Vaikai

Read Full Post »

Šiandien rami diena namuose, kaip tik tinkama sudėti likusią nuotraukų mozaiką iš Manilos.

Pirmiausiai – ribotas plotelis rūkaliams. Panašu, kad istoriniame Intramuros rajone bet kur rūkyti negalima.

Vargu, ar tikros princesės norėtų čia valgyti :)

Pusrytinė pasiūla gatvėje.

Kabaljerų tualetas.

O štai ir kabaljeras :)

Jose Rizal – nacionalinis Filipinų didvyris. Ispanų valdymo metais jis pasisakė už šalies nepriklausomybę, ragindamas, kad ji būtų pasiekta taikiais būdais. 1896 m. ispanų valdžia jam įvykdė mirties bausmę.

Čia Jose Rizal statuta, nuo kur jis pajudėjo bausmės vykdymo vietos link.

Paskutiniai žingsniai.

Apsauga jaučiasi drąsiau, kai juos pridengia Žmogus-voras :)

Kepa žuvį ant anglių – kvepėjo visai skaniai.

Gatvės užkandžiai.

Lyg ir neypatingi, bet tuo pačiu nuotaikingai atrodantys užrašai.

Manila garsėja milžiniškais prekybos centrais, iš kurių vienas žymiausių (ketvirtas pagal dydį pasaulyje) yra “Mall of Asia“. Kadangi netraukė, specialiai nevažiavau. Pakeliui užėjau pasidairyti į kažkokį eilinį :)

Daug kur – įeinant į prekybos centrus, metro – apsauginiai prašo atidaryti krepšius ir perbraukia per nugarą, ar nieko neužkišta už diržo. Kadangi reikia prisiliesti, visuomet stovi vyras ir moteris, kiekvienai lyčiai savas tikrintojas. Krepšio tikrinimas labai formalus – net jeigu pilnas, žvilgteli, kas ant viršaus, ir praleidžia…

Apsauginius prie įėjimo (tiesa, nieko netikrina) turi net “McDonalds“ , o čia – knygynas.

Maisto atžvilgiu vizitas nebuvo įdomus. Nieko ypatingo vietinio neparagavau. Apskritai toks įspūdis, kad pats populiariausias ten – greitas maistas. Tiek užsieniniai, tiek vietiniai greito maisto restoranai beveik ant kiekvieno kampo.

Užėjau į “Wendy’s“. Taivane jo nėra, tik girdėjęs, kad tai vienas didžiausių tinklų Amerikoje. Belaukiant mėsainio su vištiena… Bulvytės buvo tikrai skanios, su lupena.

Lansijos – vaisiai, kurių dar netekę valgyti.

Rambutanai.

Prekeivės prie bažnyčios. Skirtingų spalvų žvakės turi skirtingas reikšmes.

Irgi vyrų tualetas, tik paprastesnis :)

Nors labai prašosi renovuojama, bet savotiškai gražu.

Kiek teko pastebėti, vienas populiariausių gaiviųjų gėrimų – “Mountain Dew“. Taivane jo nėra ir vis tiek sugebėjau neparagauti :) “7-11“ turi jo skonio ledų koktelį.

Bažnyčia skelbimų lentoje perspėja: jie – kišenvagiai.

Rizal parkas, kuriame smagu pasivaikščioti.

Judėjimo “Pasodink medį dabar!“ susibūrimas.

Katė snaudalė.

Turbūt sulaukia daug užklausimų, jei turi tokio dydžio raidėmis skelbti, kad neparduodama :)

Mano kompanionas antrąją kelionės dieną.

Paskutinis Filipinų gurkšnis – oro uoste įkalbėjo nusipirkti kokoso riešuto sulčių. Natūralios, be priedų.

Tiek Filipinų šį kartą… Ko tikiuosi, tai, kad bus dar ir kitas :)

Read Full Post »

Ratuoti nuotykiai

Po truputį toliau dėlioju apsilankymo Maniloje mozaiką. Šiandien – transporto dalelė. Maniloje yra dviejų rūšių transporto priemonės: tos, kurios tave persekioja ir kurių reikia kratytis, ir tos, kurias pačiam reikia medžiotis, bet tai ne visada sekasi.

Prie pirmųjų priklauso turistinėse vietose paplitę triračiai. Vos pamato užsienietį, tuoj prikimba… Turi pasiruošę visokiausių argumentų, kodėl reikėtų naudotis jų paslaugomis. Jei įkalbėti nesiseka, bando bent išgauti pažadą, jog važiuosi “vėliau“. Daugiausiai matėsi minamų kojomis, bet buvo ir elektrinių.

Visi, kuriuos užfiksavau, neįprastai neįkyrūs: miega, taiso ratą arba šiaip nuobodžiauja :)

Manevringumu nuo triračių atsilieka, bet pagal galimybes sekioti paskui potencialius keleivius bando karietos. Šitie gudruoliai kartais aiškina, kad tik “šiaip“ nori pasikalbėti, nesiūlo važinėti.

Maniloje metro tinklas nėra platus, bet kartais pavažiuoti praverčia. Dažniau teko naudotis ta linija, kur žmonių kiekiai žmoniški, o čia situacija kitoje – penki langeliai pirkti bilietus su tokio ilgio eilėmis. Šeštadienio popietė, ne koks pikinis darbo dienos rytas :)

Kadangi buvo galinė maršruto stotelė ir traukinys atvažiavo tuščias, įlipti pavyko. Bet ten pat jis pasidarė sausakimšas, o kitose stotelėse žmonės tik beviltiškai bandydavo įsigrūsti, presuodami jau esančius viduje.

Prie bilietų kasų stovi dėžutės, skirtos aukoti Raudonajam kryžiui. Ten pat ir aukų prašytoja, prabylanti gailiu balsu tuo metu, kai monetomis atiduoda grąžą. Veikia gan efektyviai, sunku nereaguoti, kai taip prašo, o smulkūs pinigai rankoje :)

Pati “maniliškiausia“ transporto priemonė – spėję įlįsti į nuotraukas “džipniai“.

Į juos įlipama pro galą, o viduje keleiviai sėdi vienas priešais kitą nugaromis į langus.

Neturi stotelių, neturi numerių, svarbiausi maršruto taškai užrašyti ant šono. Įlipti reikia susistabdžius ranka arba kai stovi sankryžoje, degant raudonai šviesai. Viduje vietos nesužymėtos, žmonės tiesiog spaudžiasi, kol gali.

Vienąkart įlipau keturlinkas ir nematau, kur sėsti, pilna žmonių. Tupiu vidury ir nežinau, ką daryti. Tada viena moteris mostelėjo priešais – maždaug sėsk ten. O ten nė tarpelio. Bet kai pabandžiau, visi susispaudė dar labiau ir vieta atsirado… Žodžiu, ten įlipus reikia ne vietos dairytis, kur galėtum atsisėsti, o pirmiau sėsti – tada ir vieta atsiras :)

“Laimink, Dieve“ – religinius užrašus turėjo ne vienas “džipnis“.

Įspūdingiausi jie naktį – pavirsta fantastiškais padarais :)

Kadangi neturi stotelių, “džipnius“ reikia gaudyti pačiam. O kadangi nėra numerių, tai reikia stabdyti ir iš eilės klausti, ar nuveš ten, kur reikia.

Šeštadienį vakare dalį kelio į miestą pavažiavau metro, bet metro darbą baigia dešimtą, atgal į viešbutį reikėjo grįžti vien “džipniais“. Naktis, užėjus tropinė liūtis, stoviu sankryžoje, kur visiškas chaosas, visi iš eilės pypia, spraudžiasi vieni per kitus… Net nesuprantu, kaip prieiti prie tų “džipnių“, jie nebūtinai pirma juosta važiuoja. Bet viskas pavyko, džiaugiuosi, kad nevažiavau taksi :)

Dėl mašinų gausos ir nuolatinių kamščių oras Maniloje prastas. Kai tą vakarą važiavau “džipniu“, viduje nuo išmetamųjų dujų tvyrojo rūkelis. Karšta, nuo liūties tik tvankiau, prisigrūdę žmonių – kvėpuoti nelabai yra kuo…

Užteko dviejų dienų Maniloje, kad transportas Taipėjuje staiga atrodytų toks tvarkingas, o oras – nepaprastai grynas :)

Read Full Post »

Manilos H2O

Šiandien buvau susitikęs su Juliana, valgėm “karštą puodą“. Tarsi gimtadieninis susitikimas, tarsi šiaip seniai nesimatę…

Kad pailsėtų akys nuo vakarykščių architektūrinių viražų, šį vakarą – daug vandens. Manilos įlanka – viena lankomiausių turistų vietų mieste. Sekmadienio popietę ten vaikščiojau su nauju pažįstamu taivaniečiu.

Tinkamai tai vietai pavadintas viešbutis – “H2O“.

Smagu vaikščioti ir dieną, bet labiausiai rekomenduojama ateiti pavakare, kai leidžiasi saulė.

Viršuje – visai gražus vaizdas. Dabar fotoaparatas pakreiptas arčiau kranto.

Vanduo baisus, tikrąja to žodžio prasme juodas. Nemalonu net, kai kelis lašus užteškia bangos…

Nepaisant to, vandenyje yra žmonių. Kiek bežiūrėjom, panašiausia, jog žvejoja su tinklais, nors garantuoti negaliu.

Kažkas eina pakrante…

Dar labiau vakarėjant.

Paskui viskas pamėlo, bet panašu, jog fotoaparatas dar ir nuo savęs pasistengė “pamėlyninti“ :)

Nors šeštadienį saulėlydį pramiegojau, pabudęs vis tik nuvažaviau pasivaikščioti prie įlankos. Vėliau vakare ten toli gražu  ne taip jauku… Yra žvejų, o visi kiti žmonės šiek tiek “neaiškūs“.

Pakalbino vienas žvejys, pasigyrė, kokio dydžio žuvis pagauna. Po to arklio traukiamų vežėčių vadeliotojas bandė išsiaiškinti, iš kur esu atvykęs. Galiausiai iš išvaizdos labai malonus žmogus pasiteiravo, ar nenoriu “nice lady“ :)

Read Full Post »

Older Posts »