Kur tik mes nebuvom…

Šiandien po ilgos pertraukos buvo diena, kai atsikėlęs nežinojau, kur eisiu, ką veiksiu, ar iš viso veiksiu… Tokios dienos be išankstinių planų patinka – galima apsispręsti ekspromtu, tiesiog pagal nuotaiką.

Nuvažiavau į animacinių filmų parodą, bet labai neužkabino. Neužtrukęs, išėjau pasivaikščioti po rajoną, kuriame tuo metu buvau – Banqiao. Nuklydau į senąją jo dalį, atradau porą šventyklų, turgelį… Ramiai praėjo diena, bet ramumas tiko. Vakar darbe buvo sunkesnė diena, tai grįžęs net nesudėjau planuotų nuotraukų iš Filipinų.

Antras kartas Maniloje patvirtino, kad tai charakteringas miestas, kuriame visai smagu, nepaisant didelio užterštumo, turistų tykančių apgaulių, nosį riečiančių kvapų šalikelėse… Kadangi iš didelio atsipalaidavimo mes tikrai daug kur nebuvom, belieka parodyti pabirus matytus dalykus.

Pasivažinėjimas “džipniais“ – viena iš unikaliųjų vietinių patirčių. Nenorint leisti pinigų taksi, ji gali būti ir neišvengiama. Su metro patogiau bei greičiau, bet ne viskas pasiekiama.

Įlipus į reikalingą “džipnį“ (klausiant vairuotojų ar “šauklių“, kurie rėkauja maršrutus, padedami rinkti keleivius), dar reikia teisingoje vietoje išlipti. Stotelių nėra, tad dažniausiai klausdavau sėdinčio šalia, ar dar ne ta vieta, kur keliauju. Atsako, kad ne, ir tuo metu jaučiuosi ramiai perdavęs atsakomybę mane informuoti, kai atvyksim. Kol kas ši strategija visais atvejais pasiteisino :)

Kiek niūrokai atrodantis kinų kvartalas, į kurį pribuvom tik vakare.

Tarsi ten būtų nepakankamai žmonių, vėliau į šią tirštalynę nėrėm ir mes.

Quiapo bažnyčia, praeitais metais matyta dienos metu.

Reikalinga “padavieja-berniukas“. “Ie“ todėl, kad ir angliškame žodyje klaida :) Tokių skelbimų, beje, buvo du – skirtingose vietose.

Krepšinis ne mažiau populiarus nei pas mus. Darbą trumpam metė ir prekybos centro apsauginis :)

Balsuoti reikia blaiviam… Rinkimų dienomis (gegužės 12-13 d.) – jokio alkoholio.

Daugiabučiai, prieš kuriuos ne sarmata papozuoti.

“Mall of Asia“ – vienas didžiausių prekybos centrų ne tik Azijoje, bet ir pasaulyje.

Jau po penkių… Oi, kaip vėluojam, nors įeinant buvom perspėti dėl Amerikiečių kapinių lankymo laiko.

Bet sargybinis geras, nepyko :)

Read Full Post »

Valgiaraštis ir šunys

Abi dienas Maniloje pietavom gan geruose restoranuose. Ne kokiuose nors ypatinguose, bet šiek tiek geresniuose nei įprastai valgau kur nors išvykęs. Negaliu sakyti, kad nepatiko, buvo skanu :)

Šeštadienio pietums – rūkyta pienžuvė. Jos ir Taivane yra, tik dažniau sriubą verda, ne tokiu pavidalu patiekia.

Sekmadienio meniu – skrudinti makaronai, kokius ragavau pirmą kartą. Skaniausia juos sumerkti į padažą ir valgyti, kol traškūs, nesusileidę. Viduryje – šiupinys iš mėsos, jūros gėrybių, daržovių.

Keletas Manilos šunų, kurie – kaip ir Taivane – palaidi bei nepikti.

Tik ne visi vienodai kantrūs.

Kaltininkas, dėl kurio ten važiavau – “Mis Filipinai 2013“ :)

Nuotraukų šį kartą minimaliai, bet dar vienas įrašas bus…

Read Full Post »

Ramybės oazė

Šiandien tempas ne ką tepaspartėjo, vos spėjom įsmukti į Amerikiečių kapines – dešimt minučių iki uždarymo penktą valandą. O ten… Plotas toks, kad pusės dienos reikėtų norint apeiti – 62 hektarai, daugiau kaip 17 000 kapų.

Nors neilgai pabuvom (išėjom gerokai po penkių, vėluodami), abiem labai patiko. Visai kitas pasaulis… Švaru, tvarkinga, nėra žmonių, grynas oras – didelis kontrastas nuo likusios Manilos.

Kapinėse palaidoti Antrojo pasaulinio karo dalyviai – ne vien amerikiečiai, bet jų daugiausiai.

Nors plotas didžiulis, ilgiau pasilikti ir pasivaikščioti norisi ne dėl to, jog toliau pamatysi ką naujo. Kryžiai visur vienodai balti šviečia… Labiau dėl atmosferos – kad ir kaip keistai beskambėtų pasivaikščiojimui rinktis kapines.

Vaizdai tokie, kai labai norisi pasakyti – “visai kaip iš filmo“ :)

Read Full Post »

Šypsenos

Šiltai (+37C), neskubiai ir tuo pačiu ne itin produktyviai eina pirma diena… Iš pradžių nespėjom į amerikiečių kapines, po to – į kinų. Abi turi darbo laikus, yra lankytini objektai. Prie spėjimų galima priskirti pietus, per kuriuos sukirtau rūkytą žuvį, bei kinų kvartalą, kuriame filipiniečių daugiau nei kinų.

Šiaip smagu… Pagrindinis sumanymas buvo susitikti su Paulium, tad turistinis neveiklumas neatrodo didelis trūkumas :) Manila visai tokia pati kaip praeitą kartą – šiek tiek chaotiška, perpildyta mašinų, spalvinga.

Gatvėje buvo užkalbinęs imigrantas iš Singapūro, kalbėjo apie religiją, bet nelabai klausiau. Tuo metu aplinkui sukiojosi vaikai ir netikėtai gimė žaidimas: jie pozuoja, aš fotografuoju, rodau, kas išėjo, jie juokiasi… Ir vėl viskas iš pradžių :)

Read Full Post »

Iki kito karto, Filipinai

Šiandien rami diena namuose, kaip tik tinkama sudėti likusią nuotraukų mozaiką iš Manilos.

Pirmiausiai – ribotas plotelis rūkaliams. Panašu, kad istoriniame Intramuros rajone bet kur rūkyti negalima.

Vargu, ar tikros princesės norėtų čia valgyti :)

Pusrytinė pasiūla gatvėje.

Kabaljerų tualetas.

O štai ir kabaljeras :)

Jose Rizal – nacionalinis Filipinų didvyris. Ispanų valdymo metais jis pasisakė už šalies nepriklausomybę, ragindamas, kad ji būtų pasiekta taikiais būdais. 1896 m. ispanų valdžia jam įvykdė mirties bausmę.

Čia Jose Rizal statuta, nuo kur jis pajudėjo bausmės vykdymo vietos link.

Paskutiniai žingsniai.

Apsauga jaučiasi drąsiau, kai juos pridengia Žmogus-voras :)

Kepa žuvį ant anglių – kvepėjo visai skaniai.

Gatvės užkandžiai.

Lyg ir neypatingi, bet tuo pačiu nuotaikingai atrodantys užrašai.

Manila garsėja milžiniškais prekybos centrais, iš kurių vienas žymiausių (ketvirtas pagal dydį pasaulyje) yra “Mall of Asia“. Kadangi netraukė, specialiai nevažiavau. Pakeliui užėjau pasidairyti į kažkokį eilinį :)

Daug kur – įeinant į prekybos centrus, metro – apsauginiai prašo atidaryti krepšius ir perbraukia per nugarą, ar nieko neužkišta už diržo. Kadangi reikia prisiliesti, visuomet stovi vyras ir moteris, kiekvienai lyčiai savas tikrintojas. Krepšio tikrinimas labai formalus – net jeigu pilnas, žvilgteli, kas ant viršaus, ir praleidžia…

Apsauginius prie įėjimo (tiesa, nieko netikrina) turi net “McDonalds“ , o čia – knygynas.

Maisto atžvilgiu vizitas nebuvo įdomus. Nieko ypatingo vietinio neparagavau. Apskritai toks įspūdis, kad pats populiariausias ten – greitas maistas. Tiek užsieniniai, tiek vietiniai greito maisto restoranai beveik ant kiekvieno kampo.

Užėjau į “Wendy’s“. Taivane jo nėra, tik girdėjęs, kad tai vienas didžiausių tinklų Amerikoje. Belaukiant mėsainio su vištiena… Bulvytės buvo tikrai skanios, su lupena.

Lansijos – vaisiai, kurių dar netekę valgyti.

Rambutanai.

Prekeivės prie bažnyčios. Skirtingų spalvų žvakės turi skirtingas reikšmes.

Irgi vyrų tualetas, tik paprastesnis :)

Nors labai prašosi renovuojama, bet savotiškai gražu.

Kiek teko pastebėti, vienas populiariausių gaiviųjų gėrimų – “Mountain Dew“. Taivane jo nėra ir vis tiek sugebėjau neparagauti :) “7-11“ turi jo skonio ledų koktelį.

Bažnyčia skelbimų lentoje perspėja: jie – kišenvagiai.

Rizal parkas, kuriame smagu pasivaikščioti.

Judėjimo “Pasodink medį dabar!“ susibūrimas.

Katė snaudalė.

Turbūt sulaukia daug užklausimų, jei turi tokio dydžio raidėmis skelbti, kad neparduodama :)

Mano kompanionas antrąją kelionės dieną.

Paskutinis Filipinų gurkšnis – oro uoste įkalbėjo nusipirkti kokoso riešuto sulčių. Natūralios, be priedų.

Tiek Filipinų šį kartą… Ko tikiuosi, tai, kad bus dar ir kitas :)

Read Full Post »