Trečią kartą – tik trečiadienį

Štai ir paskutinis Honkongo nuotraukų pluoštelis.

Vienas žymiausių Honkongo objektų – tramvajus, kuris į kalną užvažiuoja vos ne stačiai. O nuo ten – puiki dangoraižių panorama. Bėda ta, kad tai žino beveik visi turistai, tad eilės sėsti į tramvajų – garantuotos.

Iš pradžių dar svarstėm, laukti ar ne, bet kai pamatėm kokioje vietoje – pačiame eilės viduryje – prognozuojamas valandos laukimas, tai nusprendėm, kad neverta. Abu jau esam kilę anksčiau.

Netoli buvusi Šv. Jono katedra.

Eismas kaire kelio puse reiškia, jog kertant kelią pirmiausiai reikia pažiūrėti į dešinę. Pasakyti lengviau nei padaryti… Porą kartų vos nepalindau po mašina tiek Honkonge, kai lankiausi pirmą kartą, tiek Malaizijoje.

Raudoni Honkongo taksi.

Šis restoranas garsus, buvo tame sąraše, kurį davė darbe. Bet nespėjom apsilankyti… Kaip ir daugelyje kitų rekomenduotų.

Naktinis pasivaikščiojimas. Nemiega daug kas…

Mečetės man vis dar atrodo labai egzotiškas ir patrauklus dalykas :)

Bokštas su laikrodžiu ir Honkongo kultūros centras už palmių. Tuo metu ėjom žiūrėti lazerių šou…

Naktiniai pakrantės vaizdai.

Tramvajaus maršrutas, vežantis į hipodromą. Deja… Žirgų varžybos vyksta tik trečiadieniais. Tikiuosi, kad trečias kartas (jei toks bus) nemeluos ir Honkonge apsilankysiu savaitės vidury :)

Akį patraukė, bet nesiryžau… Vienas pyragėlis – 16 litų.

Pabaigai – apie kelionės pradžią. Dar tik keliaujant į priekį…

Žmonių masės prie pasų kontrolės… Laukti nereikėjo, tik ėjimo daug – suformuotos išilginės eilės, kad paskirstytų srautą.

Pigiausias būdas nusigauti iš oro uosto į centrą – S1 maršruto autobusu pavažiuoti iki pirmos “paprasto“ metro stotelės. Atsieina kelis kartus pigiau negu su “Airport Express“ traukiniu ar visą kelią autobusu važiuoti :)

Gal ir nebūčiau šiandien sudėjęs nuotraukų, bet išgirdau, kad visai apsileidau su dienoraščiu, tai buvo niuksas susiimti :)

Read Full Post »

Toliau nuo centro

Vakar po šimto metų buvau kine. Kadangi režisierius Ang Lee – taivanietis, beveik privalu pažiūrėti jo dabar visur rodomą “Pi gyvenimą“. Tai vos kelintas kartas, kai žiūrėjau filmą trimačiu formatu.

Panašu, kad “paprasti“ filmai man labiau patinka… Buvo efektingų vietų, bet tas trimatiškumas neretai atrodo dirbtinai ir labiau blaško dėmesį, negu padeda įsitraukti. Gal reikia priprasti…

Laikas bėga, dar nesudėjęs Honkongo nuotraukų. Paskutinę dieną patraukėm kiek toliau nuo garsiųjų dangoraižių. Tik per kelias metro stoteles į žemyninę dalį, bet vaizdas vis tiek kitoks.

Aplankėm vieną šventyklą, kuri sugrąžino kelionių į didžiąją Kiniją prisiminimus. Tikriausiai dėl erdvesnės teritorijos apie šventyklą, Taivane tuo atžvilgiu neretai kompaktiškiau būna.

Šis senukas – įsimylėjėlių globėjas.

Paprastai šventykloje uždavus klausimą dievams, lazdelė su numeriu, pagal kurį ieškoti atsakymo, ištraukiama rankomis, o ten indas su lazdelėmis kratomas tol, kol viena iškrenta pati.

Kitoje šventykoje matyti smilkalai. Kai kur po jais pakabintos metalinės lėkštės, o jei nėra, reikia žiūrėti, kad neužkristų pelenai.

Prieš pajudėdami į oro uostą, dar po parką pasivaikščiojom.

Bananų gojelis.

Šalia parko buvo gyvenamųjų namų kvartalas. Pasirodė, nebloga vieta gyventi – daug žalumos, jauku.

Namai, tiesa, ne visi patrauklūs.

Na, o čia patys baisiausi matyti daugiabučiai… Gal ne tik Honkonge :)

Ilgiau į juos žiūrint, akis paskausdavo :)

Read Full Post »

Honkonge nebadausi

Nežinau, kokia gaida pradėti Naujuosius… Tebūnie kulinarine, nors valgiai po švenčių gal ne taip visiems rūpi :)

Prieš išvykdamas darbe iš vieno doktoranto gavau būtinų aplankyti restoranų sąrašą. Keturiolika – pats tas kelių dienų vizitui :) Visuose buvęs pats, rekomenduoja… Kelionei buvau paruoštas labai taivanietiškai – svarbiausia žinoti, kur gerai pavalgyti :)

Mūsų pirma vakarienė buvo kaip tik viename restorane iš sąrašo. Keista sriubos spalva nereiškia, kad neskanu – išsrėbiau ne vieną dubenėlį. Sudedamųjų dalių daug, šiupinys – kiaulės kojos, vištos kojos… Įstrigo žemės riešutai, jų skonis jautėsi gana ryškiai.

Honkongietiški valgiai. Kairėje ant ryžių – vištiena ir krevetės, skonis labiau įprastas. Dešinėje – vietiniu stiliumi pagaminta vištiena ir kiauliena. Buvo skanu, bet pastaroji saldi, turbūt ne visiems patiktų. Vištiena valgoma su smulkintais svogūnų laiškais dubenėlyje.

Sąskaita, primenanti gydytojo išrašytą vaistų receptą :)

Restorano virtuvė. Toks kabančios mėsos vaizdas įprastas Taivane, bus pagaminta honkongietiškai, bet valgyti vietoje vis tiek atrodo “tikriau“.

Ištroškęs neatsilaikau pagundai paragauti nematytų gėrimų. Žolių arbata.

Vienas iš honkongietiškų užkandžių – žuvų rutuliukai. Gavom savo porciją – viduje plaukas. Ne šiaip ant viršaus užkritęs, bet toks ilgas, susimaizgęs tarp rutuliukų. Sakau, gal pasakom… Chun – tai ne, kas čia tokio. Ištraukėm ir suvalgėm. Ne plauką, rutuliukus :)

Honkonge populiaru valgyti skersai perpjautą bandelę su sviesto gabaliuku viduje. Kai kur duodavo šaltą, bet skaniau, kai šilta, tada sviestas tirpsta. Arbata su pienu taip pat mėgstama, gana stipri.

Bandelės.

Mano mėgstamos košės… Daug kur parduodamos, taip pat reprezentuoja Honkongą. Valgiau su žuvies gabaliukais.

Būnant Makao, vakare nenorėjau persivalgyti, laukė kelionė laivu. Grįžęs greitai pasijutau išalkęs ir vienuoliktą vakaro užsakytas kepsnys su makaronais kaip mat dingo :)

Vienas didžiausių buvusių malonumų gomuriui – šie desertai iš mango.

Dešinėje desertas su kokoso pienu. Valgydamas želė kairėje, galvojau, kad pagaminta iš žolių, jautėsi tradicinių kiniškų vaistų skonis. Truputį kartu, duoda užsipilti saldinto vandens, bet skanu ir be jo… Iš ko padaryta, deja, neatspėjau – vėžlio kiauto. Tikro, ne dirbtinio. Labai nustebino… Vėžlio kiautus naudoja ir tradicinėje kinų medicinoje.

Ryžiai su daržovėmis – vieno vakaro vegetariškas patiekalas.

Galiausiai – paskutinės dienos pusryčiai. Valgiai smulkūs, bet honkongietiški. Viskas daugiau ar mažiau skanu.

Apskritai maistas Honkonge patiko. Ten nuvykę taivaniečiai paprastai ir daro du dalykus – valgo bei apsipirkinėja.

Nors vykdyti sąrašinių restoranų planą sekėsi gana sunkiai (pliusai – tik ties dviem iš jų), bet gurmaniškų įspūdžių nesijaučiu pritrūkęs, valgiau beveik kaip taivanietis :)

Read Full Post »

Belaukiant vidurnakčio

Už lango protarpiais supokši fejerverkai, primena apie Naujuosius… Lietuvoje likus porai valandų pokši gerokai daugiau :)

Šiemet pirmą kartą niekur neisiu sutikinėti. Mei dabar apsistojusi pas tėvus Zhongli miestelyje, ne Taipėjuje. Majau rytoj nuo pat ryto budės darbe, didelių šventimų neplanuoja. Taip ir sutarėm nieko nedaryti, nors iš pradžių planavom bent kartu papietauti, bet paskui ir tai nukėlėm.

Dar yra laiko, įdėsiu Honkongo nuotraukų. Kadangi Chun buvo numatęs apsipirkti, nemažai laiko praleidom prekybos centruose – tiek, kiek pats ten nepraleisčiau. Savotiška patirtis, kurią sustiprino visus apėmusi kalėdinė pirkimo karštinė, nuolat skatinama švytinčių reklamų…

Pagrindinis žodis – išpardavimas.

Nežinia, kokias kasyklas turi Honkongas, bet aukso dirbinių bei kitos juvelyrikos parduotuvės ten – ant kiekvieno kampo.

Kažkam tai turbūt vos ne laiptai į dangų – “Apple“ parduotuvė :)

Keisčiausios eilės prie prabangos prekių parduotuvių… Nepanašu, kad viduje būtų labai prisigrūdę :)

Paskui įleido porą žmonių, paskutinį vyrą eilėje paliko. Tas supykęs nuėjo :)

Keletas kadrų iš “jaunimo“ rajono, kur daug klubų.

Honkongas būtų ne Honkongas be dangoraižių.

Vaizdas pro kelto langą, pajudėjus į Makao.

Vakarais Honkonge nuo dangoraižių stogų vyksta lazerių šou. Gal ne geriausioje vietoje jį stebėjome… Turimas dviejų minučių įrašas nuobodus, lazeriai per reti. Įdėsiu užfiksuotą pabaigą – ji kiek gyvesnė.

Čia jau artėja… Spalvingų ir ryškių Naujųjų – kaip tos Honkongo reklamos! :)

Read Full Post »

Kitoniškas siaurukas

Nors abu prie jūros, Honkongo ir Makao klimatas pasirodė gerokai žemyniškesnis nei Taivane, o šaltis sausesnis. Nežinau, ar tai turėjo įtakos, kad šiek tiek persišaldžiau. Tikriausiai ne, tiesiog reikėjo daugiau apsirengti…

Sakydamas “šaltis“, turiu omeny 12-13 laipsnių temperatūrą, ne minusą :) Apie tiek buvo vakare, kai vaikščiojom pakrante Honkonge. Dieną iki 16-17 laipsnių sušildavo, kiek geriau.

Pagalvojus apie Honkongą, daug kam tikriausiai iškyla dangoraižių vaizdas. Tai iš tikrųjų labai suspaustas kraštas, bent jau centrinė jo dalis. Toks jausmas, kad kažkas ten gerai suplojo iš šonų ir viskas išstypo – namai remia dangų, gatvės siauros, autobusai dviaukščiai.

Einant šaligatviu ar per gatvę reikia saugotis, lengva išeiti į važiuojamąją dalį.

Tramvajai irgi siauručiai :)

Jie likę kaip vienas smagiausių prisiminimų iš apsilankymo 2006-aisiais, tad jau pirmą dieną norėjosi pasivažinėti.

Įlipus pro duris.

Honkongo gatvėmis tramvajai kruta daugiau kaip šimtą metų. Maršrutai riboti, greitis lėtas, o važinėtis… vis tiek super :)

Tuo pačiu tai viena pigiausių transporto priemonių, fiksuotas nedidelis mokestis nuo nuvažiuoto atstumo nepriklauso.

Honkongas atgyja naktį. Tada viskas pasikeičia ir vietas, matytas dieną, kartais sunku pažinti.

Su nuotraukom kol kas visiška betvarkė, parinkau kažką nei šį, nei tą… Rytoj bandysiu daugiau įkelti :)

Read Full Post »