Paskutinis popuri

Šiandien susitikimų planus pakoregavo taifūnas… Likau namuose ir užbaigiau tvarkyti nuotraukas iš Mianmaro.

Rangūno centre nemažai “kolonijinės“ architektūros. Britai šalį valdė netrumpai – nuo 1824 iki 1948 m.

Miesto rotušė. “Lonely Planet“ rašo, kad geltona… Vadinasi, neseniai perdažė :)

Bengali Sunni Jameh mečetė.

Prie Rangūno upės. Galima keltis į kitą pusę, bet paskutinę dieną pliaupė liūtis ir pagalvojau, kad neverta.

Smalsaujantiems dėl ateities – būrėjų paslaugos.

Batų valymo valandėlė.

Mianmarietės šiuo atžvilgiu profesionalės – nešioti daiktus ant galvos :)

Moterys, vaikai – vyrai kiek mažiau – ant veido tepa “thanaka“, vietinį kremą, kuris vėsina, apsaugo nuo įdegio… Tepa irgi ne bet kaip, galima prisižiūrėti visokių ornamentų :)

Miesto autobusai turi šauklius, kurie kviečia keleivius, praneša maršrutus…

Nevalingai atkreipia dėmesį kaip trispalvė :)

A. Hičkoko “Paukščių“ tema.

Šunų Rangūne irgi labai daug :)

Šv. Marijos katedroje.

Katedros plovėjas.

“The Myanmar Times“ redakcija.

Kiek apšepęs, bet užtat tarptautinis sveikatos ir grožio centras.

Kartais visai neaišku, kas per pastatas, bet atrodo gražiai :)

Kasdienybės spalvos kiek kitokios – daugiabutis.

Prie pastatų dažni elektros generatoriai.

Dar vienas atsiklausus nufotografuotas vienuolis :)

Vienuoliuko žaidimai su šunimi.

Budistinių skulptūrų dirbtuvės.

Šventyklose dažnai prisistato “gidai“ – pokalbius pradeda nekaltai (iš kur esi ir pan.), bet jų tikslas yra įsiūlyti savo paslaugas, už kurias vėliau reikia susimokėti. Visur jų kračiausi, kol galų gale vis tiek “užkibau“ – žadėjo pavedžioti po budistinį vienuolyną, esantį prie vienos pagodos :)

Pažadą ištesėjo, tas tiesa, kad ten nebūčiau pats ėjęs, bet po to likęs jausmas… Panašiau, jog buvai apsuktas aplink pirštą, o ne sulaukei įdomios ekskursijos :) Net nuotraukų nespėjau daug padaryti… Vienas iš vienuolyno pastatų.

Atsisveikinant su Rangūnu… Didžiulis piešinys ant sienos oro uoste :)

Read Full Post »

Knygų gamintojai

Šiandien – apie nedidelį, bet smagų atradimą Rangūne. Išeidamas iš Shwedagon pagodos (pro pietinius vartus), netyčia pastebėjau, jog šone šviečiasi knygos. Ne pagrindinėje prekybos galerijoje, o lauke, kur galima išsmukti pro į akis nekrentančius išėjimus.

Maniau, bus kokia viena krautuvėlė, kurią apžiūrėjęs grįšiu į centrinius laiptus.

Ten, pasirodo, knygų prekyba vyksta per visą kalvos šlaitą, kuriuo pakylama iki Shwedagon. Ne tik prekiauja, bet ir “daro“ knygas… Kadangi sudomino, pro ten ir nusileidau, žiūrėdamas, kaip vyksta mianmariečių knygrišių darbas.

Laikui nespaudžiant, pats mielai prisijungčiau – klijus delnu patepliot ar nugarėlę plaktuku pakalt :)

Read Full Post »

Iš Rangūno į Rangūną

Paskutinę dieną važinėjausi traukiniu, kuris išvyksta iš geležinkelio stoties ir po trijų valandų, apsukęs didžiulį ratą, ten pat grįžta. Giduose rekomenduoja kaip pramogą, norint pajusti vietinių gyvenimą.

Geležinkelio stotis buvo viena iš vietų, kur jautėsi, kad atsinaujinimas dar neįžengęs – tamsi, nejauki. O tualetai tokie, lyg paruošta scena siaubo filmui – iš “Pjūklo“ serijos ar apie vaiduoklius, tiktų viskam.

Pats moderniausias dalykas stotyje – švieslentė. Truputį net iškrentanti iš konteksto…

Mano bilietas – vardinis, užsieniečio ir… penkiskart brangesnis nei vietiniams, t.y. 1 JAV doleris.

Buvau skaitęs, jog savaitgaliais mažiau žmonių. Visai gerai sutapo, važinėjausi šeštadienį.

Iš pradžių sėdėjau, o paskui nuėjau prie durų. Jos neuždaromos, viskas matyti.

Išgąsdino šis vaikinas… Bandė pasivyti traukinį (jis pajuda, nežiūrėdamas, visi jau sulipo ar ne), bėgo su šlepetėmis, paslydo ir nedaug trūko, kad būtų nučiuožęs ant bėgių. Tuo metu lijo, buvo slidu.

Rangūno apylinkės.

Nedidelė vietinė stotis.

Antrą kartą prisėdęs, sulaukiau pašnekovo. Jis buvęs jūreivis, matęs daug pasaulio, o dabar jau išėjęs į pensiją. Labai malonus žmogus… Rūškanas atrodo tik nuotraukoje :)

Kiek laiko pabendravus, padovanojo pakabuką su Buda, o vėliau užrašė ir adresą – sakė, kad susisiekčiau, jei dar kartą atvykčiau į Mianmarą.

Nupirkau jam dėžutę ananasinių pyragėlių – išsiųsiu. Tik turbūt taip jau ir nesužinosiu, ar pasieks :)

Trys valandos neprailgo… Vėl Rangūno geležinkelio stotyje.

Traukinys lėtas, bet punktualus. Išvyko 10.50 val. ir parvyko lygiai 13.50 val. :)

Read Full Post »

Pasiskirstymas darbais

Neatsiejama įspūdžių iš Mianmaro dalis – lauko prekyba. Nereikia net turgaus, prekiauja vos ne visur gatvėje… Belieka tik eiti ir dairytis, o dairantis – neįlipti į kokią žuvį ar neužkliūti už vaisių rietuvės.

Taigi šiandien – prekybinis fotoreportažas :)

Neįprastai mažos “Budos galvos“.

Ruošia “betelio riešutus“, kurių kramtymas ten paplitęs dar labiau nei Taivane. Pakramtę išspjauna raudonas seiles, o paskui šypsosi panašios spalvos dantimis :)

Kultūringas ir gražus dengtas turgus. Ten verta medžiagų bei drabužių pažiūrėti.

Dauguma prekiaujančių yra moterys… O ką daro vyrai tuo metu?

Jeigu tarp prekiaujančių dar yra vyrų, tai žaidžiančių moterų neteko matyti :)

Read Full Post »

Karalystė, vardu Shwedagon

Vakar buvo Konfucijaus gimtadienis. Taivane ta proga minima Mokytojo diena, tad profesorius sukvietė esamus ir buvusius studentus pašvęsti.

Nelabai norėjau eiti, nes nusimatė karaokė, bet kadangi profesorius manęs nevertė dainuoti, galima sakyti, kad vakaras praėjo laimingai :)

Šiandien laisvesnė diena, galima vėl grįžti į Rangūną, o konkrečiai – į jau minėtą Shwedagon pagodą. Kaip rašo, ji yra svarbiausia religinė vieta Mianmare. Įtariu, ji visiems padaro įspūdį, ir aš – ne išimtis :)

Po šiais gražiais stogais dar ne šventykla, o tik prekybininkų galerija, žyminti kelią į pagodą.

Iš viso yra keturi tokie įėjimai – po vieną kiekvienai pasaulio šaliai.

Pagrindinis komplekso statinys – ši žvilganti stupa.

Aplink ją – tarsi šventyklų miestelis, kuriame drąsiai galima žioplinėti bent pusę dienos.

Pluoštas nuotraukų, darytų visame komplekse. Perspėju, bus daug Budų :)

Popietinis išgriuvimas.

Nemiegantys į telefonus įnikę…

…arba užkandžiauja.

Kas čia per nematytas dėdė?

Sunkus darbas saulės atokaitoje.

Nedrįsau vogčia nufotografuoti skaitančio, o kai paklausiau, ar galima, tai jau nebeskaitė :)

Man ši nuotrauka labai patinka. Tie raudoni kilimai… Lyg kokioj pasakų karalystėj nutiesti :)

Keletas vakarinių vaizdų.

Gerietiškiausias pasaulyje apsauginis (nors ir ginkluotas) dėkoja už apsilankymą bei tikisi visus pamatyti prie vienų iš Shwedagon vartų :)

Read Full Post »