Skrydis į Taipėjų penktadienį buvo po pietų, tad palikęs sunkųjį bagažą viešbutuke nuvažiavau į muziejų, skirtą vienam iš neabejotinų Korėjos simbolių – fermentuotoms daržovėms “kimči“. Muziejus nedidelis, tiko trumpai išvykai.
Įeinant iš abiejų pusių stovėjo po “jangseung’ą“, kokius anksčiau statydavo prie įvažiavimų į kaimus, kad žymėtų ribas ir baidytų demonus.
Šių paukštelių misija panaši – saugoti kaimą nuo visokių nelaimių ir tuo pačiu simbolizuoti žmonių troškimą gyventi taikoje, saugiai bei klestint.
Pagaliau priėjom iki “kimči“… Kad daržovės tinkamai fermentuotųsi ir ilgą laiką išlaikytų gerą skonį, jas reikia laikyti panašioje temperatūroje tiek žiemą, tiek vasarą. Karštu metu puodus su “kimči“ laikydavo šuliniuose arba upeliuose, o atšalus – užkasdavo į žemę.
Pirmą kartą “kimči“ buvo paminėti veikale, parašytame XI-XII a. sandūroje.
“Kimči“ tradiciškai raudonuoja nuo į juos dedamų čili pipirų, nors šventyklose ruošiamų daržovių skonis bus kiek švelnesnis, ten nededa svogūnų laiškų, česnako, poro. Taivane budistai vienuoliai šių prieskoninių daržovių taip pat nevartoja.
Gal kam plastikinio “kimči“? :)
Nesusigundžiusiems plastiku už poros žingsnių yra “tikra“ degustavimo zona.
Šiuolaikiškai “kimči“ laiko sudėtus į šaldytuvą.
Bet korėjiečiai nebūtų korėjiečiai, jei savo mylimiems “kimčiams“ nebūtų sukūrę specialaus šaldytuvo. Pirmasis modelis pasaulį išvydo dar 1995 m., o čia, reikia manyti, jau naujesnis.
Ieškantiems daugiau informacijos “kimči“ tema – visa skaitykla.
“Kimči“ iš tiesų yra korėjiečių “duona“. Kiek kartų bevalgiau, visada patiekdavo. Ir valgyti galima, kiek telpa – indelį ištuštinus, jis papildomas. Nors įprasčiausias variantas – Pekino kopūstų, man skaniausia – ropės kubeliai.
Muziejuje buvo prirašyta daugybė naudingų savybių, kuriomis pasižymi “kimči“, bet esmę galima apibūdinti viena ten perskaityta fraze – “ateities maistas“ :)
Apie Taivaną, Taipėjų ir t.t... :) 