Feeds:
Įrašai
Komentarai

Archive for the ‘Šri Lanka’ Category

Įrašo pavadinimas – kaip iš kokio kelionių žurnalo :) Na, dar turistinė programa galėtų taip vadintis…

Taigi kai kalba pasisuka apie arbatą, dažniausiai prisimenamas senasis Šri Lankos pavadinimas – Ceilonas. Garsiausią šalies arbatos prekinį ženklą girdėję taip pat turbūt visi – “Dilmah“.

Pirmąjį arbatos krūmą Šri Lankoje 1867 m. pasodino škotas Džeimsas Teiloras, daug prisidėjęs prieš šios kultūros paplitimo šalyje. Prieš tai saloje augino kavą, bet nežinoma liga sugebėjo taip nusiaubti kavamedžius, jog plantacijų savininkai, netekę vilties atgaivinti verslą, kaip alternatyvą pasirinko arbatą.

Kandy apylinkėse apsilankėme veikiančiame ir jau nebe arbatos fabrikuose. Į pirmąjį netikėtai užvežė tuk-tuko vairuotojas… Įtarėm klastą – po ekskursijos reikės pirkti jų produkcijos ar pan. Bet viskas baigėsi be turistinių apgaulių, dargi pavaišino arbata.

Iš apačios pučiant šiltą orą, džiovina arbatos lapelius.

Džiovinama arbata

Kaip sijojama arbata.

Neveikiantis arbatos fabrikas dabar paverstas Arbatos muziejumi. Po jį vedžiojo ši geros dūšios moteriškė…

Gidė

Rakandas, naudotas paties arbatos Šri Lankoje pradininko Dž. Teiloro.

Dž. Teiloro dubuo

Su Šri Lanka istorinių sąsajų turi ir kita visiems puikiai žinoma arbata – “Lipton“. Verslo reikalai serą Tomą Liptoną į Šri Lanką atvedė 1890 m., o netrukus spėjo išpopuliarėti ir jo vardo prekės ženklas.

Tomas Liptonas

Buvo naudinga sužinoti, kaip juoda arbata klasifikuojama skonio stiprumo atžvilgiu. Nuo silpniausios iki stipriausios – “Orange Pekoe“, “Broken Orange Pekoe“, “Broken Orange Pekoe Fannings“. Ant pakelių kartais būna pažymėti tik trumpiniai OP, BOP ar BOPF. Nors yra žodis “orange“, pavadinimai nei su oranžine spalva, nei su apelsinais neturi nieko bendra. O žalios arbatos Šri Lankoje mažai… Klimatas ir kitos sąlygos lemia, kad daug geresnės kokybės užauginama juodoji.

Arbatos lapelis, užfiksuotas beminant kalnų takus.

Arbatos krūmas

Dar truputį įvairių nuotraukų…

Traukinio bilietas iš Negombo miesto (šalia kurio yra oro uostas) į Kolombą. Tik atvykus fotografavau, buvo įdomu, o kai per paskutinę dieną pačiam to nenorint delne susikaupė keturi, jau žiūrėt į juos nebenorėjau :)

Bilietas į Kolombą

Pirmoji kelionė geležinkeliu.

Traukinyje

Traukiniuose daugiausiai pardavinėja užkandžius.

Prekeivis

Tiesa, oro uoste prajuokino, kai vos išlipus iš lėktuvo, dar prieš pasų kontrolę pradėjo rikiuotis buitinės technikos parduotuvės. Geriausias laikas ir vieta pirkti skalbimo mašiną ar šaldytuvą :)

Buitinė technika oro uoste

Saulėlydis prie Indijos vandenyno, Mount Lavinia paplūdimys.

Indijos vandenynas

Dantų pasta “Clogard“ – bet kokie panašumai su “Colgate“, reik manyt, tik atsitiktinumas.

"Clogard"

Kandy ežeras. Netoli jo buvom apsistoję.

Kandy ežeras

Nuo Kandy miesto iki Kolombo – 72 mylios. Lyginant su kitais maršrutais, tą šimto keliolikos kilometrų atstumą traukiniai įveikia stebėtinai greitai – per tris valandas.

Atstumas iki Kolombo

Atspindžiai ežere.

Atspindžiai

Vaikščiojimų per žarijas šou.

Vaikšto per žarijas

Kai kas iš matytos faunos: paukščiai, beždžionės, gyvatės…

Paukščiai prie Kandy ežero

Beždžionė

Gyvačių kerėtojai

Garbė užbaigti įspūdžių iš Šri Lankos fotoparadą tenka šiam amsiui nabagėliui :)

Šunelis

Reklama

Read Full Post »

Vietos ir veidai

Iš šventyklų, aplankytų Šri Lankoje, viena svarbiausių buvo Kandy mieste – su saugomu Budos dantimi joje.

Šventykla Kandy mieste

Relikvijos savom akim nematėm. Pažvelgti galima tik į dėžutę, kurioje padėtas dantis, ir tai kelių metrų atstumu, kelias sekundes bei tam tikromis valandomis ryte ir vakare. Tuo metu susirenka minios žmonių, stoja į eilę, praveriamos durys į slaptingąją patalpą, visi eina pro šalį stebeilydami, o tempu rūpinasi prižiūrėtojai – sustoti negalima.

Užeiti į vidų gali tik vietiniai, norintys atlikti apeigas. Grupelė laukia savo eilės.

Šventykla Kandy mieste

Visa kita apžiūrinėjom daug laisviau, neskubėdami.

Šventykla Kandy mieste

Šventykla Kandy mieste

Šventykla Kandy mieste

Šventykla Kandy mieste

Šventykla Kandy mieste

Aplink Kandy yra mažesnių šventyklų, kuriose patiko gal netgi labiau… Grožiu nenusileidžia, jokių grūsčių.

Šventyklos

Šventyklos

Šventyklos

Šventyklos

Šventyklos

Šventyklos

Šventyklos

Šventyklos

Keletas kadrų iš Kolombo, kur stebėjome vestuvių ceremoniją.

Anksčiau minėjau, jog ten atsidūrėm per klaidą, tuk-tuko vairuotojui sakėm kitą vietą. Bet vėliau į Kolombą grįžęs Paulius patvirtino, jog visgi tąkart lankėmės ten, kur ir norėjom – sostinės garsiausioje Gangaramaya šventykloje.

Gangaramaya šventykloje

Gangaramaya šventykloje

Gangaramaya šventykloje

Gangaramaya šventykloje

Gangaramaya šventykloje

Budos statula oro uoste. Šalia jos – prašymas nesifotografuoti atsukus Budai nugarą. Pamokymas, kurio turbūt verta nepamiršti ir šventyklose.

Oro uoste

Šri lankiečiai – mieli žmonės, visai nepyko fotografuojami.

Visuotinis suglumimas, pasiteiravus apie viešbutį Kolombe. Sukam ratus, nerandam, tik aišku, kad kažkur “čia“.

Klausiam kelio

Kol kalbamės, namo statyba sustoja :)

Statybininkai

Draugeliai traukinyje. Atviros vagono durys – tinkama vieta papozuoti.

Traukinyje

Traukinyje

Pakeliui į Ella uolą… Bėgiais einame ne vieni.

Ant bėgių

Kompanija prie nedidelės šventyklos užmiestyje.

Kompanija

Pabaigai – smagumai Mount Lavinia paplūdimyje :)

Read Full Post »

Čili košmaras

Po sočios vakarienės papasakosiu, ką valgiau Šri Lankoje. Tiksliau, kaip ten nevalgiau :) Visos bėdos – dėl aštrumo.

Paprastesnės užeigos maistą ruošia iš anksto, asortimentas matosi ir į užsakomus valgius užtenka parodyti pirštu. Jose tinkamo man nebūdavo beveik nieko, net “neaštrūs“ patiekalai – su žiupsniu čili pipirų. Kol tuo įsitikinau, teko ir sauja ryžių pasitenkinti.

Deja, aštrumo šmėkla taip pat persekiojo maistą užsakant. Būdavo labai sunku išaiškinti, jog neaštriai noriu pagal savo, ne jų supratimą. Viename restorane tai įvardino kaip “nulinį aštrumą“ (“zero spicy“). Pasakymas patiko ir nuo to laiko jį kaskart naudodavau, nors norimo rezultato negarantuodavo. Padavėjus kartais taip prigąsdindavau, jog neaštriai darydavo ir Pauliui, aštrumą toleruojančiam :)

Vienas iš šrilankietiškų patiekalų. Jeigu vėliau nuotraukos susinervinęs neištryniau, matyt, buvo neaštru :)

Patiekalas

Įmantresnis patiekalas, gamintas banano lapuose.

Valgis banano lapuose

Turinys, nepaisant įprastinės tirados užsakant, pasirodė sunkiai įveikiamas. Užeigos šeimininko širdis neatlaikė mano liūdnos fizionomijos knebinėjant šį šrilankietiškomis kainomis nepigų valgį ir buvau pavaišintas užkandžiu (neaštriu).

Banano lapus atvertus

Servetėlės :)

Servetėlės

Paskutinį vakarą saldinau desertu iš buivolės pieno. Skanu… Šiek tiek priminė jogurtą.

Desertas

Varškės iš buivolės pieno galima nusipirkti parduotuvėse.

Varškė iš buivolės pieno

Matėm seenų bananų :)

Seeni bananai

Nežinomas vaisius – “mediniai obuoliai“.

"Mediniai obuoliai"

Čia priminė agrastus.

Panašu į agrastus

Kolombe trumpam užsukom į Pettah turgų.

Pettah turguje

Laiko turėjom pavaikščioti tik po vaisių bei daržovių dalį.

Pettah turguje

Pettah turguje

Pettah turguje

Gatviniai užkandžiai atrodė apetitiškai, bet nebandžiau. Jeigu jau jie patys sako, kad aštru…

Užkandžiai

Gėrėm kokoso pieno. Bent į jį nededa čili…

Kokosai

Vaizdas prie šventyklos – džiovinami saulėje kokosai.

Džiovinami kokosai

Nors apie Maldyvų virtuvę nežinojau nieko, maisto atžvilgiu jų laukiau kaip išganymo. O be reikalo… Pirmas bandymas vakarieniauti praėjo tragiškai – iš trečio karto :) Pirmus du kartus susikrimtę padavėjai net pinigų nepaėmė… Bet toliau viskas ėjosi gerai, jokių aštrumų.

Kepti ryžiai su tunu. Maldyviečiai ant panašių valgių mėgsta uždėti keptą kiaušinį ir patiekti su traškučiais.

Kepti ryžiai su tunu

Kiek keistas patiekalas… Labai skani sriuba su žuvies gabaliukais ir kitos dalys – nelabai derančios nei tarpusavyje, nei su sriuba.

Patiekalas iš daug dalių

Kol parašiau, ir praalkti suspėjau. Eisiu ko nors užkąsti… Vyksta kilogramų atstatymo programa :)

Read Full Post »

Vienos dienos mankšta

Prieš kelias savaites pasakojant, kokiais klystkeliais siuntė mus gidė apsišaukėlė, liko neparodyti vaizdai, dėl kurių ėjome ant Ella uolos.

Vilčių sutikti saulėlydį neturėjom, bet visgi neplanavom ten pasirodyti ir visai įdienojus. Deja, kadangi į teisingą kelią pataikėm tik iš kelinto karto, saulė jau buvo aukštai, o mes nuo kelionės tikslo dar toli.

Rytas

Jaukus kiemas, matytas pakeliui.

Namas

Miškas, kurį pasiekus jau pūškavau, o “gidė“ su Paulium liuoksėjo lyg niekur nieko.

Miškas

Ne, dar ne tai… Teks pakopti aukščiau :)

Pakeliui

Dairomės nuo Ella uolos… Atvykom per vėlai, viskas jau “padūmavę“.

Nuo Ella uolos

Nuo Ella uolos

Filmukas panoramą parodys plačiau.

Tą pačią dieną po pietų suvaikščiojom ant “mažosios“ Adomo viršūnės. Tikroji daugiau kaip 2200 metrų aukščio Adomo viršūnė Šri Lankoje yra vienas garsiausių turistinių objektų.

Tolumoje – kitas kalnas, ant jo nebuvome.

Pakeliui į "mažąją" Adomo viršūnę

Užkopę dar sugalvojom sulaipioti ant gretimos nedidelės viršūnės. Pauliui vaizdai nuo “mažojo“ Adomo patiko beveik labiau nei nuo Ella uolos.

Prie "mažosios" Adomo viršūnės

Kitą rytą laukė išsiskyrimas, prasidėjo mano ne visai sklandi keliolikos valandų kelionė traukiniais. Na, iš pradžių bent pafotografuoti buvo ką :)

Pro traukinio langą

Beigi, žinoma, arbatos plantacijos.

Arbatos krūmynai

Vis pamirštu priminti, jog Paulius rašo savo dienoraštį. Ten ir apie mūsų nuotykius su gide išsamiai paporinta, ir daug kitų įdomių istorijų… Jis iki šiol Šri Lankoje duodasi ir tai toli gražu ne pabaiga. Žodžiu, gero skaitymo :)

Read Full Post »

Vienas smagiausių dalykų Šri Lankoje nutiko vos į ją atvykus, t.y. jau kitą dieną. Minėjau vestuves, kurias netyčia užmatėme, lankydamiesi šventykloje Kolombe.

Labai patiko abiem su Paulium… Daug negalvodami, išbuvom visą ceremoniją, nors ir tuk-tuko vairuotoją privertėm laukti, ir turguje dar norėjom pasivaikščioti, prieš išvykdami iš sostinės.

Tik atėję į šventyklą, dar nežinojom… Vyrukas dešinėje – jaunikis.

Jaunikis - dešinėje

Malėmės tarp svečių įžūliai. O jie visai geranoriškai mus priėmė :)

Svečiai

Šokiai – ne prasčiau, o gal net gražiau nei mokame pasirodyme, į kurį nuėjom Kandy mieste. Pasirodymas tokio didelio įspūdžio jau nepaliko, nes tiek muzika, tiek šokiai ir kostiumai buvo matyti vestuvėse.

Didžioji apeigų dalis vyko jauniesiems stovint ant pakylos. Vėliau degantį kokosą padėjo ant žemės ir perkirto pusiau.

Dar stovėdami ant pakylos jaunieji maitino vienas kitą rankomis. Vėliau šitaip pagerbė kai kuriuos svečius.

Maitina iš rankų

Šiek tiek spec. efektų su dūmais :)

Stalas iš arčiau.

Stalas

Kiek prailgo laukti, kol jaunieji pasirašys knygoje. Nelabai supratom, kodėl ši procedūra užtruko. Atrodo, visi pasiruošę, tik nieko nevyksta. Bet… sulaukėm.

Jaunieji pasirašo knygoje

Muzikantų atokvėpio minutėlė.

Vestuvių muzikantai

Nespėjo pasibaigti šios vestuvės, kaip toje pačioje šventykloje prasidėjo kitos… Visgi turbūt pamatėme tradiciškesnį ir įdomesnį variantą – bent jau sprendžiant iš jaunikio, kuris anose vilkėjo vakarietišką kostiumą :)

Read Full Post »

Traukiniai, traukiniai…

Šiandien ryte palikau Paulių Ella kaimelyje ir sėdau į traukinį – laikas link Kolombo, mano viešnagė Šri Lankoje eina į pabaigą.

Atstumai kilometrais čia neatrodo dideli, bet transportas lėtas ir jame savo reikia atsėdėti. Iki sostinės dardėjau 9,5 valandos – kiek daugiau nei priklauso pagal grafiką.

Viskas būtų nieko, bet Kolombe stoties prižiūrėtojas – nors turėjau bilietą su užrašytu kelionės tikslu – įsodino į ne tą traukinį. Vakar nusprendžiau, kad nakvosiu Negombo mieste, kuris yra arčiausiai oro uosto.

Kad važiuoju ne ta kryptimi, paaiškėjo tik po geros valandos. Geri žmonės patarė, kur išlipti ir iki kurios vietos grįžti – nebūtina iki pat Kolombo.

Gal dėl to, kad šeštadienis, žmonių daug. Traukinys jau atvažiavo pilnas. Jam sustojus, būriai puolė prie kiekvienų durų. Teko ir man brautis su kuprinėm… Šiaip ne taip įlipau, ne ką lengviau išlipau ir pradėjau laukti “negombinio“ traukinio.

Sakiau, jei ir šitas atvažiuos “indiško“ stiliaus, kai sprogsta nuo keleivių, o pro duris kyšo pustuzinis galvų, gaudančių vėją, jau nežinau, ar užteks “smarvės“. Laimė, atvažiavo pilnas tiek, kad galėjau apynormaliai įlipti.

Ketvirtasis keliavimo etapas vyko sutemus. Vagone nuo lubų kybo viena elektros lemputė, blyškiai spingso… Į mane nukreiptos visų akys buvo turbūt ryškesnės.

Pasiekiau viešbutį ir paaiškėjo, kad mano rezervuotas kambarys atiduotas kitiems. Nemanė, jog taip vėlai beatsirasiu. Viešbučio šeimininkė ilgai diskutavo su pagyvenusia prancūzų pora. Jėgų kištis į derybas nebuvo, tik laukiau pabaigos… Prancūzai piktai dėbčiojo, bet kambarį gavau.

Rytoj laukia skrydis – dar ne į Lietuvą. Kai nusipirkau bilietus į Šri Lanką, žemėlapyje žiūrėjau, kokios valstybės yra šalia. Indija, ypač keliaujant vienam, netraukia… Tuomet akis užkliuvo už Maldyvų.

Paaiškėjo, jog “AirAsia“ skraidina ir ten. Dar akcija… Gražiuosiuose kurortuose nebūsiu, tik įkišiu nosį į sostinę Malé. O paskui – jau į Lietuvą :)

Read Full Post »

Saugokitės gidės

Šiandien anksti kėlėm, bet tikslą – Ella uolą – pasiekėm ne taip greitai. Ne be vietinių “pagalbos“ :)

Pradėti reikėtų nuo to, kad sugebėjom tris kartus pasukti ne tuo keliu dar pačiame kaimelyje. Kai daugiau neliko variantų, beliko patraukti teisinga kryptimi…

Ėjom geležinkelio bėgiais, vadovavomės viešbutyje gautu ranka pieštu žemėlapiu. Nebuvo labai aišku, bet prieš pirmą vietinių pagundą atsilaikėm. Sako, uola – ten. Visai į šoną nuo bėgių ir ne laiku pagal žemėlapį… Klausia, ar reikia gido. Sakom, ne, einam toliau.

Netoli žygiuoja kita moteriškė. Kurį laiką paėjus, šūktelėjo – sukit čia. Teisingai, žemėlapis irgi taip rodo. Buvo kiek įtartina, kad ji nusuko paskui mus, bet nekreipėm dėmesio.

Vėliau ji sako, sukit čia į kairę, nes toliau šiuo taku mano namai. Suprask, nieko ten daugiau nėra. Kiek pasimetėm ir… pasukom.

Einam, einam, yra besišakojančių mažesnių takelių. Gal po dešimt minučių išdygsta ta pati moteriškė – ne, jūs neteisingai einat ir veda mus. Braunamės per šabakštynus, kol atsiduriam… take, labai panašiame į tą, kuriuo ėjom iš pat pradžių.

Moteriškė “veda“ mus toliau. Darosi vis aiškiau – buvom tyčia paklaidinti, jog vėliau suteiktų “pagalbą“ ir paprašytų pinigų. Kelias dar buvo tolimas ir nelengvas, bet ėjo iki pabaigos, laukė, kol atsigrožėjom vaizdais ir pasukom atgal.

Priėjom tą vietą, kur išnirom iš sąvašynų. Ji sako, dabar reikia eiti ten. O mes – ne, eisim pagrindiniu taku. Ji dar sušuko kažką “pinigai, pagalba…“. Vietą, kur buvom neteisingai nukreipti, pasiekėm per porą minučių.

Žiūrim, ar vejasi. Ne… Tas nepatinka. Ji visą laiką turėjo mobilų ir skambinėjosi su kažkuo. Gali būti, kad ji ne viena, yra tinklas, medžiojantis panašius žioplius turistus. Gal kas iš jos bendrininkų lauks priekyje…

Grįždami nuo uolos buvom sutikę kitą keliautoją. Pakalbėjom, sakom, va, turim “gidę“, kuri vėliau prašys pinigų. Jam, sako, buvo nutikęs panašus atvejis Venesueloje. Atlygio vėliau paprašė su peiliu už kaklo.

Turėdami tai omenyje, žygiuojam spėriai. Pasiekiam bėgius, viskas lyg gerai. Ir staiga priekyje išdygsta dūmų uždanga. Degina šiaudus… Prie pat bėgių, kelias tik per juos, nieko nesimato. Susižvalgom – palauksim, kol prasisklaidys.

Tuo metu pasirenkam akmenų. Paulius – tris mažesnius, aš – vieną kaip geras kumštis. Dūmai kiek praskydo, neriam… Laimingai. Toliau irgi niekas nelaukė, bet akmenis nešėmės iki kaimelio. Maža kas :)

Mūsų gidė apgavikė.

"Gidė"

Įtartinieji dūmai… Nufotografavom jau iš kitos pusės, kai perėjom :)Dūmų uždanga

Marozas-gezas-urlaganas viename… Tą akmenį rankoj visi sutikti praeiviai nužiūrėdavo :)

Kokios problemos?

Įspūdžių jau buvo pilna iki dešimtos ryto… Per pietus pailsėjom, o pavakare dar po kalnus pasivaikščiojom. Be gidų, patys :)

Read Full Post »

Older Posts »