Štai mano naujausias ir turbūt įtakingiausias pažįstamas Taivane. Tiesa, pažintis apsiribojo nuotrauka bei rankos paspaudimu… Užtat su kuo – mafija! :)
Juliana sakė, kad jis vadovauja centrinio (gal net įskaitant pietus) Taivano mafijai, Taipėjuje yra kitas bosas. Du kartus sėdėjęs kalėjime, buvęs Įstatymo leidybos juenio (Taivano parlamento atitikmuo) narys, oficialios pareigos – Dajia miestelio Jenn Lann šventyklos, kur garbinama Mazu, prezidentas, ypatingai turtingas. Daug kas norėjo su juo nusifotografuoti, padarėm tai ir mes :)
Pasak Julianos, mafija veikia per šventyklas. Ten Gediminas labai domėjosi ir klausinėjo, kokia veikla jie užsiima, bet jau nieko neatsimenu… Tad nebursiu, tema tai pavojinga :)
Šiandien jau visai… Dieną buvo paskaitos, pasitarimas dėl tyrimo, o prieš kinų pamoką nuėjau pavalgyti. Baigęs atsistojau ir išėjau iš restorano. Kiek paėjęs, pagalvojau, kad visgi kažkas ne taip… Grįžau, atsiprašiau ir susimokėjau :) Nepyko, tik nusijuokė. Va, kaip būna, kai galva kitais reikalais užimta :)
Iš Mazu šventės šį kartą orientuosiuosi į visokius “keistus“ veikėjus. Jie turbūt buvo viena egzotiškiausių dalių… Pvz., liūtų šokis. Jį pirmą kartą čia ir pamačiau, nors, man atrodo, nėra labai retas kiniškosios kultūros reginys.
Trumpas, bet vis šioks toks žvilgsnis į judesį.
Būgnija štai tokie drūti vyrai.
Neštuvuose keliavo ir daugiau dievų, bet jie neprilygo savo svarba Mazu. Reginys gražus tuo atžvilgiu, kad neštuvus nuolat siūbuoja, nešėjai eidami tūpčioja. Juliana sakė, kad dievams nepatinka būti statiškiems, todėl neštuvus reikia nuolat linguoti.
Be to, juos truputį paneša išilgai gatvės, tuoj sukasi skersai, prisiūbuoja link visokių parduotuvių, įstaigų, vėl gręžiasi atgal. Reikia nuolat saugotis tų karčių, kad neužgautų.
Neštuvų dievas iš arčiau.
Neštuvų gatvėje matėsi ir daugiau.
Kitas vietinis dievas iš arčiau.
O čia personažai, primenantys rodytą sugrįžus iš šventės pirmą dieną. Šie veikėjai irgi įdomūs, jie visaip pasisukioja ir sustingsta panašia poza, kaip anksčiau matytoje nuotraukoje. Tuomet visi paploja. Reikės su Juliana pasiaiškinti, kas čia vyksta ir dėl ko, dar nespėjau… :)
Gražuolis drakonas.
Šventyklų veikėjai, panašūs į matytus laidotuvių procesijoje.
Čia dar ne visi… Ir kas gali susigaudyti tokioj įvairovėj, aš neįsivaizduoju :)
Be to, jie šoka. Juliana sakė, kad šie yra tradiciniai šventyklų šokio judesiai.
Tiek šiandien egzotiškų spalvų… Eisiu miegoti, nes tuoj bus stadija, kai iš parduotuvių nešiuosi daiktus nesusimokėjęs :)
Kas gi čia – gaisras? teroristų išpuolis? riaušės??
Viskas ne taip dramatiška, tiesiog švenčiama Mazu šventė :) Petardos – neatsiejama jos dalis. Pokšėjo nuo ryto iki vakaro ir spėjo gerokai įgristi. Mažosios dar nieko, bet didžiosios… Ypač jei pasalūniškai kur nors prie pat sprogdavo.
Čia dar laukia savo eilės. Reikia greičiau sprukti, kol neprasidėjo…
Asfaltas visą kelią atrodė maždaug taip.
Truputį pafilmavau, bet įspūdžio, deja, nėra… Girdisi tik menkučiai “pif, pif“ :)
Dar galiu papasakoti, koks yra vienas pagrindinių dalyvių siekių šventėje. Čia tie neštuvai, kuriuose nešama dievybė…
Ir reikia po jais palįsti, kol neša. Telpa tik du žmonės išilgai, todėl visą kelią rikiuojasi norinčių tai padaryti eilė. Buvo ir mums proga vienoj atkarpoj :) Artėjant neštuvams, prižiūrėtojai tik rėkia – “ant žemės!“, “galvą žemyn! žemyn!“. Norėjau dar nufotografuoti, kaip atrodo vaizdas iš apačios, kai artėja tie neštuvai, bet nieko nespėjau. Galvojau bent pažiūrėsiu, ar dar toli… Galvą kilstėjau, o jie jau prie pat, man tik – kaukšt! Skubiai nulenkiau, sekundė ir praėjo :)
Juliana sakė, kad, kol neštuvai virš galvos, reikia pasakyti savo vardą, iš kur esi, amžių ir norą. Gediminas pusę kelio repetavo, kaip viską susakyti, bet taip ir nežinau, ar pavyko :)
Štai tas neštuvų nešimo ir gulimosi ant žemės procesas. Nelabai aiškiai matosi, bet vis tiek…
Tokia šiandienos pasakojimo serija, bet dar ne paskutinė :)
Pagal planą ir šiandien turėjo būti užimtas vakaras, bet visa laimė, kad susitikimą dėl tyrimo nukėlė iš trečiadienio ryto į ketvirtadienio popietę. Galėsiu rytoj pasiruošti. O šiandien praėjo grupinė direktoriaus dalyko prezentacija (man nereikėjo kalbėti) ir kinų kalbos egzaminas raštu. Viskas gerai, tik užimtumas, atrodo, nemažės, nes direktorių likusiai semestro daliai pakeitė viso fakulteto vadovas ir tiek uždavė kitai savaitei…
Be to, gavau užduotį iki kito pirmadienio parašyti apie Mazu šventę į mūsų instituto elektroninį mėnraštį. Taigi reikia pradėti rašyti lietuviškai, kad beliktų išversti į kinų kalbą :)
Idėja važiuoti kilo Julianai, ji nebuvo buvus. Mus visus užregistravo ir tokiu būdu tapom šios raudonkepurių komandos nariais. Ją aptikom vos išlipę iš traukinio Qingshui miestelyje ir toliau, kiek įmanoma, mus globojo.
Išklausę instrukcijas, patraukėm vorele. Tuo metu žmonių visai nedaug buvo, bet pakeliui tik daugėjo.
Jie ir eismą pareguliuodavo, ir pakomanduodavo, kada žingsniu eiti, o kada bėgti :) Pvz., čia nesustojom, turbūt kažkokia “neverta dėmesio“ šventykla :)
Komandos automobilis.
Jis, palyginus su kitais, labai kuklus. Štai koks ten buvo “autošou“… :)
Dar pora dekoracijų.
Praeinant čia, buvo grėsmė ne tik apkursti, bet ir būti nublokštam garso bangų.
Na, o šis išradimas – mašina-dušas. Skirta piligrimams, kurie keliauja visas devynias ar šiaip ne vieną dieną ir neturi, kur nusiprausti.
Kad nebūtų viskas taip statiška, įdėsiu kelis filmukus, kurie atspindi šventės eklektiką. Štai rimtoji eisenos dalis.
O čia – nelabai rimtos dainos…
…ir šokiai pagal nemirtingąjį “Nobody, nobody“ :)
Atsipalaidavę ten žmonės… :) Taivaniečiams religinės šventės tuo pačiu yra proga ir gerai pasilinksminti, su lietuvių rimtimi mažai ką turi bendro. Kažkada rašiau apie viktorinas šventyklose ir pan. dalykus :)
Šiandien gal tiek, bet tai toli gražu dar ne viskas :)
Gaila, bet nepapasakosiu ir šiandien daugiau apie išvyką. Iki devynių prasėdėjau su kursiokais universitete, vyko pasiruošimas grupinei prezentacijai. Teks dar ir rytoj anksčiau prieš paskaitą susitikti… O grįžęs mokiausi kinų egzamino rašytinei daliai, kuri irgi rytoj nusimato. Va, toks studentiškas gyvenimas :) Jau laukiu laisvesnių dienų.
Vakar įstrigo ryškiai žaliuojantys ryžių laukai. Taip išsiskyrė iš bendro fono…
Truputį net hipnotizuoja mane ta žaluma. Su ja ir atsisveikinu, o rytoj, tikiuosi, jau galėsiu parodyti daugiau spalvų :)
Apie Taivaną, Taipėjų ir t.t... :) 