Feeds:
Įrašai
Komentarai

Archive for 2011 rugsėjo

A-ūūū!

Rašau iš Kota Kinabalu! :) Miesto gan skambiu egzotišku pavadinimu… Kultūriškai primena Kuala Lumpurą, ta pati Malaizija, tik daug lėtesnis tempas – koks būna kurortuose.

Nors oro uostas tik 7 km nuo miesto, bet susiekimas nerealus – važinėja po vieną autobusą per valandą, to paties grafikas neaiškus, jokia stotelė oro uoste nepažymėta…

Laiką leidžiu ramiai, šiandien jau nieko nespėjau nuveikti – užtruko, kol iki viešbučio su tokia transporto sistema nusigavau :)

Vakare pasivaikščiojau prie jūros, kuri prie pat. Čia Pietų Kinijos jūra.

Tad šiandien daugiau relaksacija, be didelio lakstymo… “Havajietiško“ stiliaus vaizdelis.

Šilti linkėjimai visiems! :)

Reklama

Read Full Post »

Paskutinės minutės kelionė

Pastarųjų dviejų dienų naujienas reikėtų pradėti pasakoti nuo to, kad vakar ėjau prasitęsti užsieniečio pažymėjimo, kuris galioja iki rugsėjo 30 d. Visus mano darbo leidimo reikalus tvarko universitetas, bet nelabai sklandžiai ir leidimas negautas iki šiol. Dienos senka, tad davė pažymą su darbo inspekcijos patikinimu, kad pažymėjimas bus pratęstas.

Imigracijos tarnybai tas dokumentas įspūdžio nepadarė ir pasakė, kad be darbo leidimo nieko nebus. Toliau sekė ilgas universiteto kolegų skambinėjimas po institucijas, kol išsiaiškino, kad duota pažyma iš tikrųjų nieko nereiškia. Kas beliko… Kelti sparnus iš Taivano ir ryt – paskutinė diena, kai tą galiu padaryti :)

Nusipirkau bilietus į Malaiziją, Kota Kinabalu. Tai miestas Borneo saloje. Pigiausi bilietai vakar buvo į ten ir į Singapūrą :) Bet įdomiausia turbūt tai, kad šeštadienį dar skristelsiu į visai netoli esantį ir kažkodėl labai norimą aplankyti… Brunėjų! :) Sekmadienį ryte – atgal į Kota Kinabalu, o pirmadienį ryte, pusę dešimtos, žada pristatyti atgal į Taipėjų.

Neįsivaizduoju, ką spėsiu pamatyti per tiek skraidymų… Tiesą pasakius, dar net nežinau, ką ir reikėtų pamatyti. Šiandien dirbau, vakare susidėjau daiktus, o apie objektus pasiskaitysiu skrisdamas.

Grįžęs turėčiau gauti gražaus papildomo laiko būti Taivane. Per jį gal ir darbo pažymėjimą jau spės padaryti :)

Tikiuosi, viskas bus gerai… Kai taip ekspromtu, neaišku, ko laukti :)

Read Full Post »

Vega-mega šventė

Laikas nuo laiko vis apsilankau toje netoli namų esančioje budistinėje ligoninėje. Ne ligų spiriamas – pavalgyti jų vegetariškų valgių ir pasidairyti suvenyrų parduotuvėje. Pastarojoje vieną kartą davė krūvą senų kelionių žurnalų (“praktikuoti skaitymą kinų kalba“), o neseniai turėjo pakvietimų į vegetarišką mugę, tai irgi sakė, kad galiu imti, kiek tik norisi :)

Mugėje vakar lankėmės trise – Kristina, Irena ir aš. Iš esmės ten buvo dvi mugės: vegetariška-sveikuoliška ir budistinių reikmenų. Pirmojoje tiek prisigėriau visokių sveikuoliškų gėrimų ir arbatos, kad paskui netilpo pietūs, nors atrodė, kad labai alkanas esu :)

Nors mugė vegetariška, bet į puodą kažkokiu būdu pateko juodoji višta :)

Ta kerpė – tai ganoderma lucidum. Sako, labai sveika, su ja daug papildų pardavinėja.

Kitas viraliukas-srėbaliukas.

Dar vienas garsus maisto papildų priedas – “spirulina“. Lietuviškai reikia vadinti vyburūninių šeimos melsvadumbliu vingrūne :)

Čia nevalgėm, buvo per daug žmonių, bet šitas rinkinukas – dar su tokia puošmena – man tai apetitiškai atrodo :)

Vyksta darbas – viena masažuoja, kita tuo metu kažką aiškina.

Sezamo tyrės gaminimo mašina. Dirba lėtai, bet užtikrintai.

Spagečių pjaustymo aparatas. Iš pradžių gali plonai iškočioti tešlą, vėliau ją suraižyti.

Linų sėmenys.

Gražiai atrodantis, bet skoniu nesužavėjęs šokoladas.

Ne viskas toje mugėje taip jau aiškiai siejosi su vegetarizmu ar sveikata. Pvz., būrimas taro kortomis…

…ar nuotoliniu būdu valdomi lėktuvėliai.

Šis modeliukas kitame stende buvo ypatingai padėtas ir apšviestas. Net nežinau, kodėl jis nusipelnė tokios garbės.

Matėm daug budistų vienuolių… Nufotografavau dvi vienuoles, geriančias arbatą. Pamatė ir paprašė “nedėti į Facebook’ą“. Labai nesitikslinau, bet manau, kad į internetinį dienoraštį taip pat nenorėtų, jog būtų dedama. Vėliau jas netyčia sutikom “Taipei 101“, tai praeidamos vis mojavo :)

Read Full Post »

Kolega nepadės

Ilgi man šeštadieniai darbe, grįžau tik prieš vienuolika. Nepaisant to, rytoj prieš pietus dar reikės eiti į vieną kavinę, kur susitiks dėstytoja su studentais aptarti rašto darbų. Turiu dalyvauti, nes esu atsakingas už tą programą.

Ar viršvalandžiai, ar laiku darbas baigiasi, išeinant ir ateinant visuomet reikia “atsižymėti“. Ir tas būdas nuo pat pradžių krito į akį kaip labai modernus. Ne kokią kortelę perbraukti, ne pasirašyti, o pirštą pridėti – kad nuskaitytų atspaudą.

Iš pradžių reikia suvesti savo amens dokumento numerį, o paskui pagal piršto atspaudą atpažįsta, ar tas žmogus registruojasi.

Pirštą galėjo bet kurį į duomenų bazę įvesti… Pasirinkau smilių :) “Žino“ tiek kairį, tiek dešinį, tad ranką galima naudoti bet kurią.

Mei demonstruoja, kaip vyksta procesas. Spalva pasikeitus į raudoną.

Kažkada anksčiau buvo kartoninės kortelės, kurias reikėdavo įkišti į aparatą ir pažymėdavo laiką. Dabar jau tik pats gali registruotis, kolegai piršto nepaliksi :)

Read Full Post »

kŪryBišKAs mIesTAs

Kažkada, gal daugiau kaip prieš metus ar seniau, Taipėjuje pradėjo akcentuoti bei skatinti kūrybiškumą. Tas pasijuto iš turistams skirtų leidinukų, organizuojamų renginių pobūdžio ir pan. Viena vertus, tokios veiklos rezultatus sunku pamatuoti ar apčiuopti, o iš kitos pusės – kartais labai lengva pamatyti. Tiesiog gatvėje :)

Kaip atrodė automobiliukas kūrybiniam procesui užsibaigus, pamatyti nespėjau, bet galas ir priekis jau buvo įgavę naują išvaizdą.

Taigi jeigu turite kokį seną neveikiantį, nevažiuojantį, nenaudojamą daiktą, jūs jau žinote, ką daryti :)

Read Full Post »

Perėję kalkes ir vandenį

Esu vienas namuose, Chun netikėtai trumpam išskrido į Vokietiją. Artėja jo organizuojamas koncertas, sakė, yra reikalų, kuriuos būtų geriau sutvarkyti gyvai. Nuvyks rytoj, į lėktuvą atgalios sės sekmadienį, o pirmadienį iš ryto tiesiai į darbą… Pažadėjau, kad nueisiu į tą koncertą ir pirksiu ne pigiausius bilietus. Palaikysiu visom prasmėm, kaip sakant :)

Kelinta diena kramsnoju dar nevalgytus persimonus. Parsivežiau iš tos pačios Sanxia, kur vaisių prekyvietėje juos pastebėjo Kristina. Iš išvaizdos gana keisti – žali, lyg kalkėm aptraukti, yra tokia traški permatoma plutelė.

Be to, kieti, visai netraukia valgyti. Pardavėjas tikino, kad prinokę ir saldūs, tik nusilupti prieš valgant reikia.

Kas tai per reikalas, internete paskaičiau. Vadinami “vandeniniais“ (taip ir nuotraukoje parašyta) arba “traškiaisiais“ persimonais. Panašumas į kalkes, pasirodo, neatsitiktinis, juos iki savaitės laiko kalkintame vandenyje. Tokiu būdu vaisiai praranda kartumą ir tampa kietesni.

Neįprastas sprendimas, bet rezultatas visai nieko – trašku, šiek tiek saldu ir dargi visai nebrangu. Valgyti galima :)

Read Full Post »

Nostalgiški miražai

Vakar aprašyta šventykla yra viena iš dviejų pagrindinių priežasčių, dėl ko žmonės traukia į Sanxia. Antra – “senoji gatvė“. Turėti ją yra vos ne kiekvieno miestuko Taivane garbės reikalas. Turistiniai ir rinkodariniai tikslai šiuo atveju ne paskutinėje vietoje, bet apsilankyti jose paprastai būna išties įdomu.

Sanxia “senoji gatvė“ – viena garsesnių, savaitgaliais sutraukia minias žmonių. Pustuštis vaizdas čia dėl to, kad buvom pirmadienį.

Šonuose įsikūrę įvairūs prekeiviai. Namų fasadai skirti prekybai, bet “giliau“ daug kur gyvena žmonės.

Dabar yra siūloma arbata, suvenyrai ar kaligrafijos reikmenys…

O anksčiau – maždaug prieš 100 metų – dažniausia prekė čia buvo karstas. Nenuostabu, jog likę pasakojimų apie vaiduoklius… Na, bet dieną ten tikrai jauku :)

Gatvės “tikrasis“ pavadinimas yra Minquan – kaip kad parašyta ant namo numerio lentelės.

Nežinau, ar jau nostalgija taip kankina, ar dėl ko, bet man šituo kampu lyg Pilies gatvę primena, lyg šiaip į Vilniaus senamiestį panašu :)

Čia pirkau žolelių arbatos, tuo pačiu davė paragauti kiaulės kraujo pyrago. Pastarasis užkandis paplitęs visame Taivane, bet Sanxia jis yra “firminis“ gaminys. Ir tikrai – skanesnio niekur neteko valgyti.

Paklausiau, ar tikrą kiaulės kraują naudoja, nes daug kur deda cheminius pakaitalus. Sakė, kad tikrą, kitaip negali – turi sertifikatą, atvažiuoja tikrinti, kokias medžiagas naudoja. Receptas turi būti autentiškas.

Dažniau už vampyrišką pyragą Sanxia pardavinėja turbūt tik “jaučio ragelius“.

Tai “kruasano“ formos bandelės, kurių pilna visur ir su visokiais įdarais.

Porą nusipirkau, parsivežiau sau ir Chun. Skanumėlis!!! :)

Read Full Post »

Older Posts »