Feeds:
Įrašai
Komentarai

Archive for the ‘Kambodža’ Category

Vietoj pertraukėlės

Ruošiausi rytdienos bandomajam statistikos egzaminui (tikras – po savaitės). Kažką truputį išsiaiškinau ir tuoj pasijutau nusipelnęs poilsio :) Įdėsiu likusias nuotraukas iš Pnompenio. Nieko labai naujo, tiesiog tai, ko nespėjau sutvarkyti kelionės metu.

Pvz., kirpykla gatvėje.

Nepriklausomybės paminklas. Žiemą buvau įdėjęs jo nuotrauką naktį.

Aplink paminklą viskas taip sutvarkyta, kad net “nekambodžietiška“. Mažai tokių išpuoselėtų viešų vietų.

Kambodžos universitetas jau geriau reprezentuoja ten įprastus vaizdus :)

Prašom dar kartą į šventyklų reikmenų gamybinį rajonėlį – fotoreportažas iš jo.

Patiražuos, ką tik reikia :)

Kito tipo gaminių asortimentas :)

Vienas iš variantų, kai sugalvoja ką nors “papuošti“ – blizgančios girliandos ant medžio pakelėje. Taip moteriškų reikmenų parduotuvė vilioja klientes :)

Sraigių pardavėja.

Kažką pričiupo…

Kepsniukas.

Gatvės žaidimai priešais budistinį centrą.

Prekeiviai Kambodžoje neretai įkyrūs – sekioja iš paskos, ką nors siūlo. O ši mergina parašiusi, kad taip nesielgs – ir iš tikrųjų savo knygas ji pardavinėjo labai ramiai. “Alternatyvus“ elgesys :)

Be mobiliųjų šiandien neapsieina niekas.

Dar keletas kadrų iš turgaus. Neišsiskleidę lotoso žiedai.

Rami ir jūros gėrybių pardavėja :)

Ryžių stotelė.

Pabaigai – dovanėlė aštrumų mėgėjams :)

Tiek apie Kambodžą… Dabar daugiau vaizdų ir įspūdžių galėtų būti jau tik po trečios kelionės ten :)

Reklama

Read Full Post »

Turgadienis

Šiandien pirmą pusdienį atbuvau konferencijoje, o antrą galbūt galėjau susiorganizuoti kokią išvyką už Pnompenio, bet nusprendžiau labai nesiversti per galvą ir toliau vaikštinėjau po miestą, nuėjau į vieną pagrindinių turgų. Buvom jame su Aurelijum, bet dabar išsamiau apžiūrėjau.

Centrinė turgaus dalis po kupolu, viskas atrodo labai gražiai… Bet paėjus kiek toliau, o ypač išėjus iš pastato į aplinkinius paviljonus, vaizdas tampa gerokai netvarkingesnis.

Čia pat siuva, čia pat parduoda…

Įdomiausia dalis – maistinė. Yra ten, pvz., kokoso drožlių darymo mašina :)

Mėsos pardavėja.

Žuvų darinėtojai.

Gal kam rožinių kiaušinių? :)

Vakarieniavau restorane, kur sienos nukabinėtos svečių paliktais užrašais, palinkėjimais ir t.t. Ne pirmas buvau ten apsilankęs lietuvis, tikrai ne pirmas… :)

Konferencijoje vakar gavau kuprinę, kur buvo sudėta visa medžiaga. Bet ta kuprinė tokia prasta, užtrauktukai vos juda, viena dekoracija nutrūko patį pirmą kartą bandant atidaryti. Kadangi vis tiek nereikia, pagalvojau, gal kam viešbutyje atiduosiu, ten nuolat sukiojasi tuk-tukų vairuotojai, pagalbiniai darbuotojai ir pan.

Nespėjus vakar įžengti, vienas jau užsiprašė. Vos pamatė, sako, kam tau dvi kuprinės, atiduok man vieną, pravers į mokyklą, susidėsiu knygas. Man jis atrodė kaip seniai baigęs mokyklą, tad paklausiau amžiaus – 24 metai. Sako, kad vaikšto anglų kalbos mokytis :) Tad šiandien iškraustęs atidaviau. Mielu noru sutiko papozuoti…

Per tą laiką dar du spėjo užsiprašyti – duok ir man, duok ir man. Bet kad nebebuvo ką duoti… Tas vaikinas sakė, jog jam tikrai pravers. Norint nusipirkti, reikėtų pakloti 7 dolerius, o tai jau ne tokie maži pinigai.

Tiek trumpų dienos ištraukų… Laikas miegoti, nes ryte laukia eilinis šios mano akademinės odisėjos skrydis :)

Read Full Post »

Praėjo mano pranešiminė misija… Laimingai :) Nedaug trūko, kad iš viso nebūtų reikėję skaityti pranešimo. Konferencijos dalyvių – apie keliasdešimt. Kadangi vienu metu vyko po keturias sesijas, beveik visi dalyviai – patys pranešėjai.

Maniškė sesija prasidėjo iš karto po pietų, jos vadovu buvo paskirtas slovėnas Davorin Kralj. Iš penkių sesijos pranešėjų tik du ir tebuvom atvykę. Pasakė, kad sesija nevyks. Klausytojų nėra, salė tuščia… Na, mes pagalvojom, dar palauksim šiek tiek. Po kelių minučių atėjo du klausytojai. Nusprendėm kalbėti :) Kol baigė slovėnas ir atėjo eilė man, klausytojų prigužėjo iki visų septynių :)

Maniškis pranešimas iš esmės patiko, sulaukė klausimų, pasiūlymų, ką būtų galima daryti kitaip, ir pan. Dauguma konferencijos dalyvių – iš Malaizijos, nes konferencijos organizatorius yra vienas iš Malaizijos universitetų. Dar buvo atvykusių iš Indijos, Fidžio.

Viešbutis, kur vyksta konferencija. Prabangus toks, ypač Kambodžos kontekste.

Abu vyrai – pagrindiniai konferencijos pranešėjai, jų klausėsi visi dalyviai. Moteris – viena iš organizatorių.

Konferencijoje gan stipriai jautėsi musulmoniškumas: moterys dengė galvas, vienas pranešėjas, pradėdamas kalbą, minėjo Alachą, buvo įduotas musulmoniško maisto (“halal“) restoranų Pnompenyje sąrašas ir pan.

Atskiros sesijos vyko mažesnėse salėse, ir man tokioje teko kalbėti.

Viena labiausiai patikusių konferencijos dalių – maistas :)  Buvo labai skanu, dominavo khmeriškas maistas. Vakarienė vyko prašmatniam restorane, nebe viešbutyje. Su gyvais pasirodymais, šokiais, muzika :)

Konferencijos metu davė sertifikatą, pažymintį, jog esu vienas iš pranešėjų.

Negana to, per vakarienę dar gavau raštą už geriausią pranešimą :) Iš viso keturis tokius įteikė, tad galima sakyti, jog vienas iš keturių geriausių :)

Šis ramybės vis nedavęs reikalas pagaliau baigtas, labai ačiū visiems už palaikymą :) Rytoj konferencija tęsis, bet tik pusdienį ir jau galiu dalyvauti kaip klausytojas.

Dienos išvada tokia, kad jei norisi skaniai pavalgyti ir didesnių šansų gauti apdovanojimą už geriausią pranešimą, reikia dalyvauti konferencijose Kambodžoje :)

Read Full Post »

Šiandien kėliausi pusę keturių, o Pnompenyje buvau pusę aštuonių. Diena, atrodo, amžinybę trunka, labai ilga :)

Kambodža visai nepasikeitus. Gera sugrįžti, patinka čia. Kažkur taip neseniai matytas vaizdas… Su tuk-tuku pirmyn į miestą iš oro uosto :)

Pirma dienos pusė praėjo ramiai. Pusryčiai-pietūs…

Spauda…

Maistas Kambodžoje nerealus. Ta kiauliena buvo su pipiriniu padažu ir dar šimto skonių mišiniu :)

Daug kas Pnompenyje jau matyta, reikėjo pasukti galvą, kur nueiti, kad ir nauja būtų, ir įdomu. Per pačius karščius vidurdienį ir per visą miestą pėsčiomis nukėblinau iki dirbtuvių, kur gamina visokius reikmenis šventykloms – statulas, šventorėlius bei kitus atributus.

Vyksta darbai…

Pavakare pasivaikščiojau upės pakrante, kur būta jau ne kartą, bet ten smagi atmosfera… Kas nori, tinginiauja prigulę, kas nori, užsiima sau patinkančia veikla – pvz., šokiais-mankštele :)

Pora vietinių, sutiktų gatvėje – khmeras ir khmeriukas :)

Viešbutis, kur apsistojau, tik pusėtinas. Atvykęs gavau nekokį kambarį – per stogą leidžia, pridrėkęs, su atitinkamu priplėkusiu kvapu. Bet pakeitė į geresnį, dabar nieko.

Na, ryt laukia pagrindinis dalykas, dėl kurio čia ir atvykau :) Šiek tiek ruošiausi, žiūrėjausi… Tikėkimės, viskas bus gerai :)

Read Full Post »

Paskutinė serija

Kadangi užkilo temperatūra, šiandien dėl viso pikto pasitikrinau, ar tai ne maliarija. Ne, visgi tokios egzotikos, atrodo, pavyko neparsivežti :) Uodų ten daug ir visiškai išvengti jų įkandimų neįmanoma. Dėl maliarijos skaičiau skirtingai – vienur rašė, kad ten, kur būsim, yra rizika užsikrėsti, kitur, kad ne, reikia giliau į provinciją važiuoti…

Siem Reapas – miestas, kuriame visi apsistoja, kad apžiūrėtų Angkorą, nes šalia. Ir tai labai jaučiasi, vien turistai ir jiems skirtos įstaigos – parduotuvės, barai, masažo centrai. Kažkuo primena Palangą ar kitus kurortinius miestelius. Tuo atžvilgiu Pnompenis įdomesnis ir autentiškesnis, nors Siem Reapo privalumas – saugumas. Tuk-tukų vairuotojai sakė, kad Siem Reape padauginę užsieniečiai vidury nakties laimingai grįžta į viešbučius, niekas neapiplėšia, o Pnompenyje ne tik, kad visko gali atsitikti, bet dar ir policija nepadės, nes neretai bendradarbiauja su nusikaltėliais.

Didesnę nesąmonę vargiai begalima sugalvoti – girlianda apvyniota krokodilo iškamša :)

Siem Reape nemažai krokodilo odos gaminių parduotuvių, Kambodžoje šie gyvūnai veisiami fermose.

Turgeliuose galima įsigyti įvairių būgnų. Pardavėjo rankose – pagamintas iš gyvatės odos.

Atrakcija turistams – “žuvų spa“. Kai kur didelėmis raidėmis būdavo parašyta – “NE PIRANIJOS“ :)

Kur bevažiuodavom, visur buvo galima įsigyti padirbtų knygų – “Lonely Planet“ gidų, Angkoro albumų, istorinių ir t.t. Kai kur aiškiai matydavosi prastesnė kokybė, neryškios nuotraukos, bet kartais atrodydavo nuostabiai gerai – visa tai už kelis JAV dolerius :)

Kambodžoje nėra “7-Eleven“, bet radom “6-Eleven“.

Štai kaip atrodo tradiciniai namai, pastatyti ant polių. Provincijoje beveik tik tokie ir būna. Tradiciškai tai turi apsaugoti nuo pakilusio vandens, bet lygiai taip pat statomi ir ten, kur nėra potvynio pavojaus. Aukštis dažniausiai toks, kad laisvai telpa išsitiesęs žmogus, nors buvo ir su labai aukštais poliais, keistai atrodo. Dažniausiai tai tarnauja kaip pavėsinė, vis matydavom po apačia susėdusius žmones.

Daugiau kaimo vaizdų… Vietinės karvės – mažesnės ir liesesnės už mūsiškes.

Buivolai.

Ryžiai.

Nakvynės vieta Siem Reape – labai jauki, su svetingais šeimininkais ir paskendusi egzotiškoje augmenijoje :)

Prieš einant į vidų, batus reikia palikti lauke.

Interneto kambarys.

Tai ne gaivieji gėrimai ir būtų gerai nesumaišyti net labai ištroškus. Benzinas :)

Dar viena vietinė degalinė :)

Taip verdamas palmių cukrus.

O pardavinėjamas supakuotas kubeliais. Labai saldu, bet skonis nuo įprasto cukraus skiriasi.


Prekyvietė, kokias įprastai matydavom važinėdami pakeliui iš vienos šventyklos į kitą Angkore.

Šešėlių teatro figūros. Labai patinka, bet nepirkau…

Draugija pietų metu :)

Lotoso sėklos. Vietiniai mėgsta jas krimsti.

Ironiška, kai cigaretės vadinasi “Išsivadavimas“ :)

Ne ką geriau ir “Dviguba laimė“.

Skuodžia tuk-tukas su vienuoliais.

Kasetės – seniai matytas audioformatas… :)

…ir jo leidimo technika.

Paskutinę dieną bevaikščiodami po Pnompenį užsukom į Nacionalinę biblioteką.

Jauki, bet knygų mažai ir šiek tiek apleista, dulkėta.

Atsigaivinom “Seven Bright“ restorane, kuriame, pasirodo, buvo filmuojamas “Vaiduoklių miestas“ – filmas su Žeraru Depardjė.

Viena iš pramogų Pnompenyje – pajodinėti drambliu ar pamaitinti jį. Moteriškė sumaitino bananų kekę.

Kažkas džiovina ryžius lauke ir kažkas važiuodamas to nepastebėjo :)

Pabaigai – tautinis akcentas. Lietuvos trispalvė upės pakrantėje.

Gerai, gerai… Ne Lietuvos ten vėliava, o Mianmaro, yra žvaigždė viduryje :)

Štai ir viskas – visi Kambodžos fotoįspūdžiai išguldyti! :)

Read Full Post »

Smulkmenėlės pašnibždomis

Lyg virusas užpuolė, peršalimo jausmas… Viskas nieko, tik balsas prapuolė, kalbu labai tyliai ir kaip geras prasirūkėlis, kitaip neišeina :) Gerai, kad dienoraštis yra komunikacijos forma, kur tai nesijaučia :)

Likę dar visokių pabirų kambodžietiškų vaizdelių, iš eilės juos dabar ir dėsiu. Kokios nors logiškos sekos čia nelabai bus.

Vaisių turgelis. Naujų ir nematytų vaisių buvo, tik sunku ir pasakyti, kas jie, kai nepažįstami :)

Šiukšlių puodas, t.y. tokios šiukšlinės gatvėse – bent jau kai kur centre.

Nepriklausomybės paminklas. Pirmą vakarą iki jo pasivaikščiodami nuėjom. Viešbutis buvo ne centre, tad tuo pačiu turėjom progą pasidairyti po neprestižines gatveles. Krito į akis, kad daug šiukšlių, bet jos kažkaip labiau “savo vietoj“, nei Bankoke, kur jų daugiau nei Taipėjuje, bet mažiau nei Pnompenyje.

Pnompenio vaizdai nuo viešbučio stogo, kur pusryčiaudavom. Kaip matyti, pastatų, aukštesnių už visai neaukštą viešbutį, nelabai daug :)

Kambodžos karalius ir jo tėvai. Nuotraukos prie vienos iš ministerijų įėjimo.

Psar Thmei turgus, išsidėstęs po milžinišku kupolu ir alėjose aplink jį. Rekomendauojama aplankyti vieta, tik, sako, dėl savo garsumo šiek tiek aukštesnių kainų. Tačiau derėtis vis tiek reikia visur – čia ar kitur.

Charakteringi vietiniai namai. Tik retai kur taip gražiai sutvarkyti…

Prie kambodžiečių neeilinių sugebėjimų reikia priskirti visus rišimo, pakavimo ir panašius įgūdžius. Priklausomai nuo to, kas vežama, ant viršaus dar kartais būna užsikabarojęs nemažas būrys pačių rišėjų :)

Nacionalinis muziejus. Fotografuotas pirmom dienom, bet apsilankėm jau tik grįžę iš Siem Reapo. Labai daug khmeriškų skulptūrų, tikras rojus jomis besidomintiems.

Tuk-tukai baigia išstumti šią transporto priemonę, angliškai vadinama “cyclo“. Visi vienviečiai, keleivis sėdi priekyje, mynėjas gale. Nesinaudojom… Kažkaip nesmagu taip poniškai išsivertus sėdėti, kai kažkas už nugaros lieja prakaitą.

Su adresais Pnompenyje painiava… Adresas pasako, kurioje gatvėje ieškoti objekto, o namo numeris – beveik be naudos, vis tiek reikia visą gatvę pereiti. 71 gatvė, 31 numeris, po kurio seka nr. 158. Nereta situacija, kaip sakant :)

Rusų turguje. Pasirodo, taip vadinamas dėl to, kad rusų čia lankytasi apsipirkinėti devintajame dešimtmetyje.

Pasirodė labai panašu į lietuviškus raugintus agurkėlius :)

Aurelijus ragauja nepažįstamą vaisių – tą, kur dešinėje.

Čia jau tai, kas žinoma ir mėgstama. Bananai Kambodžoje labai skanūs.

Kiaušiniai :)

Pjausto ledą. “Lonely Planet“ rašo, jog ledukai gėrimuose beveik visur fabrikiniai, t.y. ne pačių šaldyti, todėl iš esmės nėra rizikos užsikrėsti kokiomis nors ligomis, jeigu patys kartais nešvarų vandenį naudotų.

Kelionė autobusu-pirtimi į Siem Reapą. Jame buvo taip karšta sausio mėnesį, kad neįsivaizduoju, kokiu metu gali prireikti tų apklotų :) Visi keleiviai buvo vietiniai, išskyrus mus, o grįžtant į Pnompenį turistų jau būta įvairiausių. Abiem atvejais kelionę skaidrino plyšaujančios kambodžietiškos karaokė dainos :)

Siem Reapo “autobusų stotis“, kur atvykom.

Siem Reape paruošta lova. Ta juosta per vidurį atrodė labai gražiai :)

Ši nuotrauka kritinė, trauksiu miegot :) Tyliai tyliai, nekeldamas balso maždaug pusę “įvairenybių“ ir sudėjau :)

Read Full Post »

Ta Keo ir Ta Prohm

Pratęsiu, kur vakar pabaigiau… Poros lankytų vietų visai neįsidėmėjau. Atsimenu, jog buvo pietų metas, baisiai norėjosi valgyti, o tuk-tuko vairuotojas vis negailestingai dar sustodavo ką nors parodyti :)

Užtat ši vieta įstrigo – Ta Keo šventykla. Gal būtent dėl to ir patiko, jog lankėmės pietų metu, kai mažai žmonių. Tokia ramybė ten buvo užkilus… Sėdėjom su Aurelijum ir nesinorėjo žemyn leistis.

Visuotinai pripažinta kaip viena įspūdingiausių Angkoro vietų yra Ta Prohm. Pagrindinė tokios šlovės priežastis – į griuvėsius įaugę medžių šaknys. Savą vaidmenį vaidina ir tai, jog čia buvo filmuojama “Kapų plėšikė Lara Kroft“. Filmą žiūrėjau seniai, nieko neatsimenu, bet sprendžiant pagal besifotografuojančiųjų kiekį Angelina Jolie tikrai lankėsi prie pirmoje nuotraukoje esančio medžio :)

Dar keli Ta Prohm kadrai.

Vakare saulę palydėjom Pre Rup – ten, kur dieną prieš tai pradėjom savo klajones po Angkorą.

Štai ir visi Angkoro fotoįspūdžiai… Kitą dieną dar važiavom į toliau esančias Roluos šventyklas, bet ten fotoaparatas nusprendė taip pat porą dienų paatostogauti :)

Read Full Post »

Older Posts »