Feeds:
Įrašai
Komentarai

Archive for 2011 liepos

Pirmą šios savaitės pusę daugiau leidau namuose, o į savaitės pabaigą prasivaikščiojau. Vakar susitikau su Irena, nuėjom į rusišką restoraną, kur vieną kartą jau teko lankytis. Valgiau “Sibiro paslaptį“, kuri, pasirodo, yra kiaulienos kepsnys “po carsky“. Pakalbėjom su savininku Olegu, užsigeidė jis mane nusivesti į cerkvę, sakė, skambins kažkada :)

Prieš susitikimą vakar nuėjau į parodą apie Senovės Egiptą. Sarkofagai patiko, spalvoti ir gražūs, o mumijos – kiek kraupios. Prie kiekvieno objekto yra parašyta, iš ko jis pagamintas. Prie mumijų – “žmogaus audinys“.  Negana to, dar buvo krokodilų, vanago ir kitų gyvūnų mumijų.

Šiandien laikiau nemokamą bandomąjį kinų kalbos testą. Vasarą jų paprastai neorganizuoja, be to, šį kartą pasiūlė tik vieną lygį – ketvirtą, patį aukščiausią, kur kalbą jau reikia mokėti “laisvai“. Pirmą kartą tokį laikiau. Užsiregistravau, kad pažiūrėčiau, kiek man dar toli iki jo :)

Šimtas klausymo ir skaitymo klausimų, iš kurių teisingai atsakyti reikia 62, kad būtų išlaikyta. Mano rezultatas – 53 balai. Daug, tiek nesitikėjau… Bet iš tikrųjų apie pusę būsiu atspėjęs, labai daug nesupratau. Pvz., klausydamas pagavau tokį žodį kaip “radiacija“. Bet jeigu ten tokiom temom kalba, tai lengva įsivaizduoti, kiek nepagavau :)

Dar padovanojo 300 NT dolerių vertės kuponus knygoms įsigyti, tai mainysiu į kokią knygelę, kuri padėtų žodyną plėsti :)

Po testo nuėjau į šiuolaikinio japonų meno parodą, o iš ten – pagalvojau, kad netoli ir jau ta pačia proga – į Nacionalinį muziejų. Šeštadienio vakarais nemokamas įėjimas. Paskutinį kartą tokiu metu ten lankiausi daugiau kaip prieš dvejus metus – tuščia, ramu. O dabar – erzelynė, minios žmonių. Pagrindinė priežastis – turistai iš Kinijos, Taivanas atvėrė jiems sienas ir nuolat tik didina galinčiųjų atvykti kvotas.

Norėjau pamatyti paveikslą, kurį dabar laikinai demonstruoja. Nutapytas 1350 metais, 1650 metais bandytas sudeginti, bet išgelbėtas, tik jau dviejų dalių. Pirmoji – daugiau kaip šešių metrų ilgio, antroji – apie pusmetrį. Pirmą kartą po daugiau kaip 360 metų tas dalis sujungė, kad vėl būtų galima pamatyti vientisą vaizdą.

Labai įdomi istorija, bet, deja, eilė į tą salę irgi buvo labai ilga :) Iš pradžių nestojau, galvojau, prieš uždarymą sutrumpės. O sutrumpėjo tik truputį, jau ir nebuvo prasmės laukti. Taigi pagrindinis tikslas liko nepasiektas, nors pamačiau gražių dalykų kitose salėse.

Paveikslą galima pažiūrėti internete: didesnioji dalis, kuri saugoma Nacionaliniame muziejuje Taipėjuje, ir mažesnioji dalis, atvežta iš Hangdžou provincijos Kinijoje.

Norint pamatyti gyvai visgi turbūt reikia eiti ne šeštadienį ir ne vakare :)

Reklama

Read Full Post »

Vėjas virė, jūra kepė…

Po apsilankymo su Seimo nariais Yehliu geologiniame parke neįdėjau vienos nuotraukos. Uolos vaizdą norėjau iš karto palyginti su tuo, ką ji primena.

Štai čia uola – erozijos padarinys :)

O čia – “originalas“. Ar panašu? :)

Šiandien nusipirkau. Tokios bandelės vadinamos “polo“ ir parduodamos beveik be išimties visose kepyklose.

Ta pačia proga įdėsiu priešingą atvejį – kepinys mėgdžioja daiktą. Naktiniame turgelyje šalia universiteto parduoda štai tokius kiniško žaidimo “mahjong“ kaladėlių formos pyragėlius su įdarais.

Ta, kuri yra kairėje apačioje…

…taip pat pavaizduota ant šio namo sienos.

Reiškia “praturtėjimą“, “klestėjimą“ – ko namo gyventojai tikriausiai ir tikisi :)

Read Full Post »

Kaip miela!

Šiuo metu tvarkausi visokius reikalus. Vienas jų, pavyzdžiui, dėl finansinės paramos iš Taivano Švietimo ministerijos. Kreipiausi, kad iš dalies finansuotų dalyvavimą konferencijoje Kambodžoje. Atėjo atsakymas, jog pafinansuos, tik nelabai daug – padengs dalyvio mokestį, kuris yra 100 JAV dolerių.

Kiti kursiokai gavo kelis kartus didesnes sumas, bet, sako, čia priklauso nuo to, kur važiuoji. Jeigu į Japoniją ar JAV, tai ir duoda daugiau. Aišku, gerai man ir tiek, vis šis tas :)

Įdėsiu kelias likusias nuotraukas iš Tainano. Dauguma reprezentuoja ne tiek miestą, kiek kažkurią taivanietiško gyvenimo sritį apskritai.

Matėm lėlių teatro pasirodymą gatvėje. Chun buvo įdomu, tik man nelabai, nes kalbėjo taivanietiškai, nieko nesupratau :) Artistė, kuri slėpėsi už širmos, yra pirmoji lėlininkė moteris Taivane. Jai – jau 82-eji!

Mašina, iš kokių anksčiau pardavinėdavo ledus. Ši stovėjo jau kaip objektas, nenaudojama.

Gaisrinė. Pasirodė gan charakteringas pastatas :)

Tradicinė ryžių krautuvė. Labai panaši yra netoli namų.

Kadangi Tainane daug šventyklų, tai ne ką mažiau – ir šventyklų reikmenų parduotuvių. Deginti skirti pinigai.

Tokie stalai ir kėdės, sakė Chun, būna pradinėse mokyklose. Jam labai patiko, priminė vaikystę. O čia restoranas pritaikė savo reikmėms.

Vienas iš neparagautų Tainano valgių liko tradiciniai šio miesto makaronai, pardavinėjami vos ne kas antroje užeigoje. Bet, sakė, iš esmės jie labai paprasti, patiekiami su mėsos padažu.

Liūtas su kardu. Jo misija – saugoti dvylika kiniško Zodiako ženklų, taip buvo parašyta. Pirmą kartą apie tokį liūtą išgirdau. Chun, sakė, irgi :)

Yra tokia kiniška frazė “kaip miela!“, kurią galima vartoti begale atvejų. Pagalvojau, kad šie numeriai kam nors galėtų pasirodyti “mieli“ :)

O kas yra “miela“ be konkurencijos, tai šuniukai su šuniškais batais.

Paskutinis žvilgsnis į Tainaną prieš išvykstant. Gerai, kad tik prieš išvykstant toks dangus ir pasidarė. Visai “nemiela“! :)

Read Full Post »

Iš jūros gelmių

Šiandien labai paprastas įrašas – šiek tiek kriauklių nuotraukų. Prieš kelias savaites ėjau į susitikimą mieste ir buvo likę laiko. Užsukau į muziejų, kur bilietas studentams nė lito nekainuoja. Kai tokia kaina, ir penkiolikai minučių užbėgti negaila :)

Vasarą vyksta paroda “Kriauklių grožis“. Labiau į vaikus orientuota, bet pažiūrėti visiems gražu.

Dar su gyvu organizmu.

Kiniškos stilistikos meninis pritaikymas.

Ir koralas.

Jeigu bus proga, gal dar nueisiu pasidairyti. Tąkart labai jau greitai teko viską apibėgti :)

Read Full Post »

Koks nusivylimas…!

Žinia, prekybininkai sugalvoja visokių būdų, kaip paskatinti kuo dažniau ir daugiau pirkti. O kai kas – tokie, kaip aš – joms pasiduoda :)

“7-11“ parduotuvės nuolat organizuoja lipdukų rinkimo akcijas. Kadangi niekada nepretenduodavau surinkti reikiamą kiekį, kuris paprastai būna nemažas, visus gaunamus lipdukus atiduodavau renkančiai kursiokei. Bet pastarąjį semestrą ji buvo išvažiavusi mokytis į Kiniją ir, neturėdamas kam jų atiduoti, pats nepastebėjau, kaip surinkau visą komplektą.

Tą kartą prizas neviliojo – “Hello Kitty“ pakabukas. Atsiėmęs jį išsiunčiau kaip dovanėlę. Užtat kita akcija labai patraukė, užsimaniau Doraemono-ventiliatoriaus :)

Rinkau rinkau, vargau vargau, kol visi 30 lipdukų atsidūrė savo vietose.

Chun taip pat buvo duota komanda, kad apsipirkinėtų ne kur nors kitur, o “7-11“. Vieną lipduką duodavo už 66 NT dolerius, tad bendra rinkinio vertė – mažiausiai 165 litai, čekiai vis tiek viršydavo minimalią sumą.

Šiandien išaušo ta diena, kai ėjau mainyti lipdukų į prizą. Ir ką gavau… Kažkokį Suneo Honekawa, atsiprašant :)

Taip vadinasi vienas iš Doreamono filmuko veikėjų. Nieko jis man nesako, norėjau paties Doreamono :) Pasirinkti, deja, negalima, visos dėžutės užklijuotos ir prizą gauni loterijos principu. Negana to, vieta dėti baterijoms užsukta varžtu, kuriam neturiu atsuktuvo, tad kol kas negaliu išbandyti ir ventiliatoriaus funkcijos, stovi tik dėl grožio :)

Čia akcijos reklama. Matyti, kaip stebuklingai gaivinančiai veikia Doraemonas!

O gaivinančių priemonių reikia, šiandien eilinė diena, kai 37 laipsniai :)

Read Full Post »

Upės pėdsekys

Šiandien dieną praleidau taip, kad vos bepasivelku. Užsiėmiau aktyviu sportu, kokio mano kojos jau šimtą metų nematė: bridau, kopiau, plaukiau, šokinėjau nuo akmens ant akmens, slydau, kėliausi – ir taip beveik septynias valandas su pertraukėlėm. Pažodžiui išvertus, tai vadinama “upės sekimu“.

Kas daugiau, jei ne Juliana, gali į tokią pramogą pakviesti :) Jai labai patinka, dalyvavusi ne kartą. Ir man patiko… Būtų buvę daug gražių nuotraukų, bet kadangi tai šlapias reikalas, fotoaparato nerizikavau dėti į jokius maišelius ir palikau mašinoje.

Važiavom dvidešimt kelių asmenų grupė. Buvo organizatorius, kuris žinojo maršrutą ir visus vedė. Toks laisvalaikio praleidimo būdas Taivane labai populiarus, atsirado jis maždaug prieš šimtą metų, kai japonų kolonizatoriai brido Taivano upėmis, kad ištyrinėtų vietoves.

Pagal sunkumą maršrutų būna įvairių. Kaip sakė, šiandieninis buvo palyginus nesunkus, bet ilgesnis nei įprasta. Prasidėjo jis šioje vietoje, o toliau buvo visko – didelių akmenų, sraunių upokšnių, gilių vietų ir t.t.

Orų prognozė šiandien žadėjo 37 laipsnius, “upės sekimui“ tai… pats tas. Nešalta būti vandeny, greitai pradžiūsti išlipęs, o, be to, daug kur pridengia medžiai.

Gaila, negaliu parodyti vienos vietos, buvo ypatingai graži. Dėl tamsiai žalių šešėlių, didelių uolų ir paslaptingos atmosferos kažkuo priminė Angkorą. Stačių uolų įspūdį dar stiprino buvimas upės viduryje, o ne kur nors ant kranto.

Viskas būtų buvę idealu, jei ne grįžimas atgal prie mašinų, kurios buvo likusios pradinėje vietoje. Organizatoriai žadėjo, kad bus galutiniame taške, bet kažkodėl nebuvo. Ėjom pusantros valandos ir nežinia, kiek dar būtume ėję, kol trūkus kantrybei susistabdėm sunkvežimiuką, vairuojamą geriečio senuko, ir susigrūdę aštuoniolika žmonių šiaip ne taip pasiekėm mašinas.

Paskutinis ėjimo etapas kojas pribaigė galutinai. Baisu ir pagalvot, koks bus jausmas, kai po dienos ar dviejų ateis “tikrasis“ raumenų skausmas :)

Read Full Post »

Taiči milžinai

Vizito metu ypatingai sunkiai sekėsi versti dviejose vietose – Aplinkos apsaugos biure ir… muziejuje :) Pirmajame pribloškė Kioto protokolai ir šiukšlių deginimo krosnys, kurių niekuomet nebuvau girdėjęs kiniškai, o antrajame – gidės bandymai išaiškinti, ką simbolizuoja viena ar kita skulptūra.

Juming muziejus, kuriame lankėmės sekmadienį, vertas paminėjimo ne tik dėl sunkumų su vertimu. Tai įdomi vieta, kuri, kaip man dabar atrodo, yra per mažai žinoma ir lankoma. Galbūt dėl to, kad sunkiai pasiekama, įsikūrusi Taipėjaus užmiestyje, kur net viešasis transportas patogiai nepriveža.

Muziejus įkurtas menininko Ju Ming, beveik viskas, kas yra muziejuje, yra sukurta jo. Viena garsiausių ten esančių ekspozicijų – “Taiči serija“ (taiči – tai kovos menas), o viena žinomiausių serijos skulptūrų – “Arka“.

Atrodo galbūt abstrakčiai, bet būnant vietoje skulptūros dydis (aukščiu prilygsta dviejų aukštų namui) bei aplinka daro įspūdį, gražu. Geras oras taip pat nepamaišė :)

Kitos “Taiči serijos“ skulptūros.

Delegaciją nuolat lydėjusi ir anksčiau taiči lankiusi Taivano Užsienio reikalų ministerijos atstovė Sofi :)

Nors muziejaus įkūrėjui Ju Ming jau daugiau kaip 70 metų, jis vis dar kuria. Naujausias eksponatas, pristatytas pernai – “Kubas“. Pasak menininko, mes gyvename kvadratų ir kubų pasaulyje. Jie, realiame pasaulyje būdami apčiuopiami, jau persikėlė ir į mūsų mąstymą bei pasąmonę. “Kubinė“ visuomenė mąsto “teisingais kampais“, kur stiprus priešpastatomas prieš silpną, tuo pačiu ignoruojant apvalumo svarbą ir nepaliekant vietos gerumui. Iš to kyla daug šiuolaikinės visuomenės problemų.

Net pastatus – ir tuos projektavo pats Ju Ming.

Vaikų zona, kur vandeniu šiek tiek papaišėm ir mes :)

Meniškai sutvarkyta aplinka.

Vedybos – tai narvas, kurį po tuoktuvių savo galvose susikuria žmonės. Raktas buvo padėtas viduje.

Šis kūrinys – iš trijų medžio gabalų. Du yra mažesni, viršutinės plokštės, o iš trečio ir didžiausio sukurta pagrindinė dalis.

Dar šiek tiek įvairių eksponatų. Svarbią dalį muziejuje užima militaristinė tematika.

Štai toks šiandien meniškas įrašas. Norėčiau nuvažiuoti dar kartą. Pora valandų ten nėra daug, būtų galima ir visą dieną praleisti :)

Read Full Post »

Older Posts »