Grįžau ketvirtadienį, tad kelias pastarąsias dienas jau nekeliavau, tik nuotraukas po truputį tvarkiau.
Turkija pasirodė šiek tiek panaši į Kiniją – savo įvairove, kai kiekviena vieta skirtinga ir šalį, kaip atskirą pasaulį, galima tyrinėti ne per vieną kelionę.
Lankydamas Stambulo įžymybes, pakeliui užsukdavau į kiek įmanoma daugiau mečečių. Patinka jos ir šiaip, o dar kai prasideda kvietimai maldai ir visas miestas nuo jų skamba, iš viso šiurpuliukai eina :)
Pirmoji buvo Mihrimah Sultan, kurią užtikau netyčia, eidamas į muziejų.
Fatih mečetės mūrai dienos šviesoje ir saulei leidžiantis.
Mėlynoji mečetė sutemus. Ji turbūt yra viena lankomiausių Stambule, nes prie pat Hagia Sophia ir Topkapi rūmų.
Jei Hagia Sophia tėra tik turistų lankomas objektas be jokios kitos paskirties, “mažoji“ Hagia Sophia vis dar veikia kaip mečetė.
Stambule labai daug kačių… Jų tiek daug, kad kelią perbėgs ir juoda, ir ne tik. Štai viena skuodžia Nuruosmaniye mečetės kieme.
Į Suleymaniye mečetę – po apsilankymo triukšmingame Didžiajame turguje.
Nedidelė, bet charakteringa mėlynų plytelių interjeru Rustem Pasa mečetė.
Naujoji mečetė ne tokia jau nauja – jai daugiau kaip 400 metų.
Kitą dieną netoli jos buvau dar kartą.
Kadangi reikėdavo pasiklausti kelio, nieko keisto, jog per visą laiką dažniausiai naudotas ir geriausiai išmoktas žodis buvo “mečetė“ – turkiškai “džiami“ :)
Apie Taivaną, Taipėjų ir t.t... :) 
Irane, kuris irgi yra islamiškas, šuo yra laikomas nešvariu gyvūnu. Tai ten karaliauja katės. Jeigu pamatai, kur šunį, tai dažniausiai nususūsį, bailų ir besilaikantį toliau nuo žmonių lankomų vietų. Liūdesys biški.
Nežinojau, kad su šunimis ten taip… Stambule jų nemažai, be to, labai ramūs ir draugiški, tik kačių daugiau.
Gražios mečetės. Ar į visas įleidžia turistus? Ir leidžia fotografuoti?
Įleidžia į visas, tik populiariausiose yra nustatytos tam tikros lankymosi valandos. Be to, viduje paprastai būna atitverta dalis, už kurios gali eiti tik musulmonai. O nefotografuoti prašo maldų metu, šiaip galima.
Apskritai į lankytojus žiūri labai geranoriškai, nebūtinai paiso nustatytų valandų ir pan.