Sklaidos kanalai:
Įrašai
Komentarai

Triskart „miau“

Šiandien po ilgos pertraukos taip sušvito saulė, jog giedrą orą ir nuotaiką geriausiai atspindėjo turbūt šie spalvoti balionai, matyti gatvėje.

Su Irena ir Kristina lankėmės vienoje ekspozicijoje, kur buvo visokių keliasdešimties ir daugiau metų senumo taivanietiškų daiktų – žaidimų, technikos, reklamų… Vėliau nuėjom į netoliese esančią „žolių gatvę“. Žinojau, kad tokia yra, ir jau seniai norėjau prasieiti. Na, o vakare Julianos kvietimu užsukau į jos naujus namus – trys minutės pėsčiomis nuo seno buto :)

Vėlokai grįžau, tad nuotraukų iš dieną lankytų vietų nebesudėsiu. Parodysiu Julianos ruoštą vakarienę – firminius makaronus, kurių buvau taip pasiilgęs :)

Ir porą jos „sugyventinių“. Butą Juliana nuomoja su drauge Lein (šiandien nebuvo, trumpam grįžusi į savo gimtinę – Pietų Afrikos Respubliką), o kompaniją namuose joms palaiko dvi katės. Čia senbuvė (metų ir keturių mėnesių), todėl vietą prie šildytuvo yra okupavusi viena.

Kaip sakė Juliana, dovana jų katei praeitų Kalėdų proga buvo šis kačiukas, jam dabar apie porą mėnesių.

Tik ta dovana nelabai patiko. Naujakurį terorizavo tol, kol tas iš nervų pradėjo nieko nebevalgyti ir buvo išsiųstas dviems savaitėms į ligoninę reabilituotis. Sugrįžus santykiai, atrodo, šiek tiek pagerėjo :)

Žolių gatvėje taip pat matėm miauksę, tad įrašas šiandien labai katiškas :)

Rytoj tokios saulės nebežada, bet gal dar nespės labai subjurti oras. Taip smagu, kai šviesu ir šilta… Dieną su trumpom vaikščiojau :)

Antrasis gimtadienis kiekvienam

Nors šiandien ne vasario 3 d., bet vis tiek Chun gimtadienis. Gera žinia ta, jog mes visi galime švęsti dukart per metus :) Be to, šis gimtadienis nefiksuotas, jo data nustatoma pagal Mėnulio kalendorių. Chun gimė pirmo mėnesio ketvirtą dieną ir šiandien užsidegiau sužinoti, kokią dieną esu gimęs aš :)

Viskas gana paprasta: šiame puslapyje reikia susirasti savo gimimo datą ir pažiūrėti, kokia tai buvo diena pagal Mėnulio kalendorių. Maniškis gimtadienis tuo metu buvo aštunto mėnesio trylikta diena. Tada galima pažiūrėti, kada ši diena pagal Mėnulio kalendorių pakliūna kitais metais. Pvz., šiemet antrasis gimtadienis manęs laukia rugsėjo 28 d. Belieka tik nepamiršti :)

Šiandien Chun pagaliau grįžo nakvoti į šiuos namus ir pasakė, kad reikia ką nors „išvirti“. Parsinešė užplikamų makaronų ir vandenį užkaitė puode, o ne elektriniame virdulyje.

Per kinų Naujuosius Metus pagerbiamas „virtuvės dievas“. Jis paminėtas ir kinų kalbos vadovėlyje, iš kurio mokiausi. Kaip sakė Chun, svarbu tiesiog panaudoti dujinę viryklę ir, berods, būtent ketvirtą Naujųjų dieną, taigi šiandien.

Jeigu gaminote kažką prašmatniau už vandens užvirinimą, reik manyt, dėl to tik geriau! :)

Pabaisiukai

Šiandien įrašas, kurio prieš miegą geriau neskaityti. Buvau privačiai mokyti anglų kalbos (viena bendradarbė paprašė pamokyti savo pažįstamą) ir atsilaisvinęs vakare nuėjau į parodą – vienintelę atidarytą vėlyvu metu ir dargi per kinų Naujųjų metus. Kaip pasirodė, jai visai tinka būti atidarytai vakare :)

Ėjau nieko nežinodamas. Tik įtariau, kad tai paroda apie vieną iš japoniškų komiksų („mangų“). Pagrindinis ten buvęs įspėjamasis ženklas -  „Saugokitės pabaisų“.

Grįžęs šiek tiek paskaičiau internete, tad iš karto galiu papasakoti daugiau. Tai komiksų serija „GeGeGe no Kitaro“. Pagrindinis jų veikėjas – berniukas Kitaro, gimęs kapinėse (kaip matyti iš nuotraukos). Jis neturi kairės akies, bet akiduobę dažniausiai uždengia ilgi plaukai. Amžius – 350 metų.

Kitaro stengiasi apsaugoti žmones nuo įvairių pabaisų ir dvasių. Jos toliau ir bus – įvairaus plauko, dydžio, sudėjimo, baisumo… Dėl miego jau perspėjau :)

Tokios pabaisų gausos neatlaikė net fotoaparatas… Baterija išsikvėpė, vos tik užfiksavau paskutinę.

Nors šių komiksų mitologija visai nepažįstama, bet žiūrėti buvo įdomu. Juo labiau, kad kai kurios pabaisos mirksėjo, kratė galvą, keitė spalvą, leido kvapą ar tiesiog kriokė :)

Visada smagu paspausti

Šiandien įsilijo dar smarkiau ir su Kristina bei Irena galvojom, ką nuveikti, prisitaikant prie oro sąlygų. Rezultatas toks, kad apsilankėm Taipėjaus paviljone, kuris buvo sumontuotas Šanchajaus pasaulinėje EXPO parodoje 2010 metais.

Planavom kiek daugiau. Pernai Taipėjuje vyko grandiozinis renginys – gėlininkystės EXPO – kuriame taip ir nebuvau. Praėjus keliems mėnesiams po uždarymo balandį, daugelį jo paviljonų vėl atidarė, tik dabar į kiekvieną reikia pirkti atskirus bilietus. Galvojom kažkuriuose apsilankyti, tik per vėlai nuėjom ir turėjom pasirinkti vieną. Apsistojom ties Taipėjaus paviljonu iš Šanchajaus, jį irgi atvežė čia.

Buvo trys dalys. Pirma – trimatis filmukas apie Taipėjų 360 laipsnių ekrane. Antra dalis buvo vaizdas, projektuojamas štai tokios piramidės viduje. Rodė daugiau su technologijomis susijusius dalykus.

Trečioji dalis – interaktyvi. Kažkur kažką paspaudi ir žiūri, kas bus :) Pvz., čia – povandeninis pasaulis. Prilietus ekraną pirštu, prie jo susirenka mažos žuvelės. Pakibinus didelę žuvį, ji nuplaukia šalin. Lygiai taip pat staiga pasislepia ir krabai. Gal tik sunku įžvelgti tiesioginį ryšį su Taipėjumi.

Kita pramoga – keturi ekranai su skaičiais „2010″. Pastarieji sudaryti iš nuotraukų, kurios prilietus išdidėja ir galima paskaityti žmonių mintis. Visai įtraukė tas spaudymas :)

Štai ir viskas. Gana greitai perėjom.

Bevaikščiojant išėjo kalba apie Taipėjaus gėlininkystės EXPO simbolį – augalo sėklą. Truputį pakritikavau, sakiau, kad negražus :)

Šanchajaus EXPO parodoje buvo ir Taivano paviljonas. Jį nusipirko Hsinchu miesto savivaldybė. Ieškojau informacijos internete ir, kiek supratau, jis dar neatidarytas. Ten irgi būtų įdomu apsilankyti.

Jaunasis Indiana Džounsas

Šiandien keistas jausmas lyg tikrai būtų pirma metų diena. O paskui prisimenu, kad sausio 23-ioji :)

Nuvažiavau į Keelung miestelį. Oras prastas, bet vis tiek išsiruošiau… Kadangi Keelung yra prie vandenyno, viena iš minčių buvo pažiūrėti, kaip atrodo uostas. Vietiniame turistų informacijos centre patarė nevažiuoti, nes dėl lietaus ir vėjo nebus jokio malonumo. Užtat tinkamas tokią dieną objektas – oloje įsikūrusi šventykla. Ten ir patraukiau.

Pagrindinė šventyklos patalpa – 80 metrų ilgio. Šonuose išskaptuotos dievybės.

Nuo lubų kapsi vanduo.

Patikusios statulėlės.

Būtų gal tokia ir likusi ši šventykla – šiek tiek įdomesnė, bet daugiau mažiau panaši į kitas – jei ne vienas siauras praėjimas, kurį netyčia pastebėjau išeidamas. Iš pradžių net nesupratau, ar ten galima eiti…

Vienas žmogus patikino, jog galima, nors sakė, kad pats ten pirmą kartą spraudžiasi.

Vietomis reikėjo visam susigūžti ir abiem šonais brauktis per uolas, kad pralįstum.

Viduje laukė nedidelė padūmavusi patalpa.

Altorėlis buvo gana paprastas, bet užtat sienos – nusėtos užrašais. Kartu ėjęs žmogus greitai pasišalino ir tada pasijutau kaip koks senovės civilizacijų tyrinėtojas :)

Akmuo priešais altorių.

Jausmas ten tikrai buvo savotiškas ir įdomus. Na, ką… Metas atgal :)

Užrašų buvo ir pagrindinėje šventykos patalpoje, ne tik tam siauram tunelyje. Prie įėjimo informacinė lentelė skelbė, kad tai įvairių „intelektualų“ darbas – kas eiles skaptavo, kas dar ką.

Netoliese nuėjau prie kitos šventyklos. Dar nebaigta…

…bet jau galima užeiti į vidų.

Grįžęs į centrą, stumdžiausi naktiniame turgelyje. Ten irgi buvo šventykla. Nuotraukoje man ji už nugaros, tik smilkalynė išsikišusi į priekį, o ten, kur žibintai – naktinio turgelio užeigų valdos.

Pora prieplaukų vaizdų, nors prie atviro vandenyno ir nebuvau.

Štai tokia dienelė. Truputį atsigavau… Per darbus jau buvau pasiilgęs panašių pavažinėjimų :)

Senesni įrašai »

Follow

Get every new post delivered to your Inbox.