Užtruko įrašas apie Mardiną… Jame praleidau kiek daugiau nei dvi dienas ir buvo negana, nors girdėjau atsiliepimų, jog vienos per akis.
Tas tiesa, miestelį – bent jau senąją jo dalį – galima pereiti per pusę valandos, bet atsižiūrėti man poros dienų neužteko.
Vos pagalvoju apie ten praleistą laiką, akyse taip ir iškyla dvi spalvos :)
Medresė – musulmonų dvasininkų mokykla. Joje draugiški imamai pakvietė prisėsti bei kartu išgerti arbatos.
Landžiojimas siaurais praėjimais – dažniausiai kylant laiptais aukštyn arba leidžiantis žemyn – yra vienas smagiausių užsiėmimų Mardine.
Žiūrint nuo šlaito, virš stogų kyšo minaretai, bet įlindus į namų labirintą rasti mečetes nebe taip lengva.
Mečetės mažos, jaukios ir “liberalios“ tuo atžvilgiu, kad galima vaikščioti visur – nėra atskirtų zonų tik musulmonams.
Po stikliniu gaubtu – pranašo Mahometo plaukas.
Mardino muziejus uždarytas rekonstruoti, sukiotis galima tik jo kieme.
Net bankai įsikūrę muziejų vertuose pastatuose :)
Mardino pilis aptverta tvora ir kol kas laukia dienos, kai bus paversta turistų lankomu objektu.
Žemai – “naujasis“ Mardinas su daugiaaukščiais gyvenamaisiais namais.
Viešbučio pavadinimas virš “mano“ atskiro išėjimo, nuo kurio turėjau raktą.
Vieni gražiausių vaizdų Mardine – kai tolumoje atsiveria Mesopotamijos lygumos. Ta pačia kryptimi toliau yra ir Sirija.
Sunku apsakyti, kaip man patiko tam Mardine.
Dabar su Turkija jau viskas… Tikiuosi, kad tuomkart :)