Šiandien tempas ne ką tepaspartėjo, vos spėjom įsmukti į Amerikiečių kapines – dešimt minučių iki uždarymo penktą valandą. O ten… Plotas toks, kad pusės dienos reikėtų norint apeiti – 62 hektarai, daugiau kaip 17 000 kapų.
Nors neilgai pabuvom (išėjom gerokai po penkių, vėluodami), abiem labai patiko. Visai kitas pasaulis… Švaru, tvarkinga, nėra žmonių, grynas oras – didelis kontrastas nuo likusios Manilos.
Kapinėse palaidoti Antrojo pasaulinio karo dalyviai – ne vien amerikiečiai, bet jų daugiausiai.
Nors plotas didžiulis, ilgiau pasilikti ir pasivaikščioti norisi ne dėl to, jog toliau pamatysi ką naujo. Kryžiai visur vienodai balti šviečia… Labiau dėl atmosferos – kad ir kaip keistai beskambėtų pasivaikščiojimui rinktis kapines.
Vaizdai tokie, kai labai norisi pasakyti – “visai kaip iš filmo“ :)
Azijoj medžiai primena brokolius.
Vida, turbūt alkana įrašą skaitei ;)
Alina, neseniai pjausčiau vieną brokolį į puodą, dėl to čia taip:)
Kai perskaičiau, ir man pasidarė panašu :)
[…] antraštę iš buvusių studijų draugo Kęsto su kuriuo toje vietoje ir buvom. Tiesa, pavadinimas daugiau tinka apibūdinti vietai nei mūsų […]